Ispanai jau ketvirtą kartą tapo Europos čempionais: rinktinė taip pat triumfavo 1964, 2008 ir 2012 m. pirmenybėse.

Tuo metu Anglijos vardas ant Henry Delaunay trofėjaus dar nebuvo išgraviruotas. Arti tikslo rinktinė liko ir prieš trejus metus, kai Londono „Wembley“ stadione po baudinių serijos finale pripažino Italijos pranašumą.

Finale po pirmo be įvarčių pasibaigusio kėlinio nemalonios žinios pasiekė ispanus: tęsti rungtynių negalėjo saugas Rodri, kuris po kontakto pirmame kėlinyje patyrė traumą. Ispanija prarado savo atakų dispečerį, aplink kurį sukosi komandos žaidimas.

Rodri jau palikdamas aikštę po pirmo kėlinio suprato, kad tęsti rungtynių negalės: į rūbinę patraukė braukdamas ašaras.

Nepaisant nuostolių, ispanams puikiai prasidėjo antrasis kėlinys: prie baudos aikštelės priartėjęs Lamine’as Yamalis atliko perdavimą Nico Williamsui, šis užtikrintai kamuolį nukreipė į Anglijos rinktinės vartus.

Po keitimo (70’) aikštėje pasirodęs Cole’as Palmeris puikiu smūgiu iš maždaug 20 metrų išlygino rezultatą. Atrodė, kad finale galbūt prireiks pratęsimo, tačiau ispanai jo baigtį nulėmė dar per pagrindinį dvikovos laiką.

Taip pat po keitimo pasirodęs Mikelis Oyarzabalis „uždarė“ puikų Marco Cucurella perdavimą ir vienu lietimu iš arti kamuolį nukreipė į Jordano Pickfordo vartus.

Anglijai dar buvo likusios kelios minutės vilties ir po kampinio komandą kartą gelbėjo vartininkas Unai Simonas, o po pakartotinio smūgio kamuolį nuo vartų linijos galva atmušė saugas Dani Olmo.

Garetho Southgate’o auklėtiniai stebuklo nesukūrė per likusias minutes ir turėjo pripažinti ispanų pergalę.

Asmeniniai įvertinimai atiteko čempionų komandos nariams: geriausiu jaunuoju čempionato žaidėju tapo 17-metis Lamine’as Yamalis. Ispanijos rinktinės saugas Rodri pripažintas geriausiu Euro 2024 futbolininku.

Rezultatas

Ispanija 2–1 Anglija

47’ [1:0] Nico Williamsas

73’ [1:1] Cole’as Palmeris

86’ [2:1] Mikelis Oyarzabalis

„Euro 2024“ finalo statistika

Startinės sudėtys

Ispanija: Simon; Carvajal, Le Normand, Laporte, Cucurella; Rodri, Ruiz; Yamal, Olmo, Williams; Morata.

Anglija: Pickford; Walker, Stones, Guehi, Saka, Rice; Mainoo, Shaw, Foden, Bellingham; Kane.

Berlyno Olimpiniame stadione telpa apie 71 tūkst. sirgalių, pusę tribūnų (apie 35 tūkst.) užėmė Anglijos rinktinės sirgaliai.

Pastaruoju stambiu Anglijos vyrų rinktinės trofėjumi vis dar išlieka 1966-ųjų pasaulio čempionų taurė.

Plačiau finalo apžvalga – čia: delfi.lt/a/120035848.

Kelias iki finalo

Europos pirmenybes užtikrinčiau pradėjo ir iki pat finalo solidų žaidimą demonstravo Ispanijos futbolininkai.

L. de la Fuente treniruojama rinktinė grupės etape išliko vienintele visus mačus laimėjusia komanda ir į savo vartus pirmame etape nepraleido nė vieno įvarčio, išlipo sausa iš klampaus ketverto su Italija, Kroatija ir Albanija.

Pirmąjį įvartį į ispanų vartus varžovai įmušė tik priešpaskutinę minutę ketvirtfinalyje, kai Jamalo Musialoso smūgis šeimininkei Vokietijai išplėšė pratęsimą.

Uraganinį puolimą visų pirmenybių metu demonstravusi ekipa net kiek užgožė savo solidumą ginantis, tai liko antrame plane po įspūdingų krašto puolėjų Nico Williamso ir Lamino Yamalo pasirodymų.

Būtent pastarasis savo 17-ąjį gimtadienį minėjęs dieną prieš finalą žaidėjas įspūdingu smūgiu atkūrė pusiausvyrą pusfinalio mače su Prancūzija ir prisidėjo prie Ispanijos triumfo antradienį.

Anglijos stovykloje nuo pat turnyro pradžios netruko įtampos ir neužtikrintumo – G. Southgate’o auklėtiniai grupėje su Danija, Serbija ir Slovėnija iškovojo vieną pergalę ir įmušė tik du įvarčius.

Pirmame etape didelį dėmesį gynybai skyrusi rinktinė sulaukė nemenkos vietinės žiniasklaidos kritikos, tačiau komanda nepabūgo įnešti naujovių jau atėjus svarbiausioms kovoms – į pastaruosius du mačus anglai žengė su trimis vidurio gynėjais ir surado būdų pagyvinti žaidimą.

Tiesa, iki gyvybės apraiškų dar teko nemenkai paprakaituoti – rinktinę aštuntfinalio mače išgelbėjo paskutinę minutę Jude’o Bellinghamo į Slovakijos vartus įmuštas išlyginamasis įvartis, išplėšęs pratęsimą.

Ketvirtfinalio ir pusfinalio pergalės buvo pasiektos taip pat tik esant rungtynių kulminacijai – šveicarai kapituliavo po baudinių serijos, o olandai po Ollie Watkinso įvarčio, kritusio taip pat rungtynių pabaigoje.