Liepos 25-tąją vykusiame Kauno miesto tarybos kolegijos posėdyje miesto politikai išreiškė poziciją, kad S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro stadionas neturėtų būtų panaudos sutartimi perleistas FBK „Kaunui".
Tačiau jau tada kai kurie Kauno miesto tarybos nariai tokį žingsnį vertino kaip neapgalvotą.
FBK „Kaunas" remiamas ŪB į stadiono rekonstrukciją per trejus metus siūlo investuoti apie 77 mln. Lt. Už šią sumą numatytą suremontuoti dabartines bei pastatyti naujas tribūnas (sėdimų vietų skaičius išaugtų iki 14 tūkst.), sutvarkyti pagalbines patalpas, pastatyti 740 vietų požeminę automobilių stovėjimo aikštelę bei nedidelį viešbutį. Nė vienas iš šiuo metu sporto komplekse esančių objektų nebūtų naikinamas.
Už tai S.Dariaus ir S.Girėno stadionas panaudos sutartimi turėtų 20 metų būti perleistas FBK „Kaunui". Panaudos sutarties laikotarpis dar gali keistis.
Pasibaigus šiam laikotarpiui stadionas vėl pereitų savivaldybės žinion.
FBK "Kaunas" atstovai tvirtina, kad viso panaudos laikotarpio metu stadionas bus atviras visų sporto šakų atstovams, tačiau Kauno vadovai tokius pažadus vertina nevienareikšmiškai.
Konservatorių nuomonės išsiskyrė
Ketvirtadienį Kauno sporto muziejuje FBK „Kaunas" su konsultantais iš Ūkio banko investicinės grupės (ŪBIG) miesto vadovams pristatė savo stadiono rekonstrukcijos planus.
Pristatyme dalyvavęs Seimo narys konservatorius Kazimieras Starkevičius teigia, kad nepasinaudojus FBK "Kaunas" pasiūlymu rekonstruoti stadioną nebūtų už ką.
„Šiandien mūsų pirma užduotis yra pastatyti sporto rūmus. Mes Vyriausybės per investicinius projektus prašome pagalbos, bet lygiagrečiai mūsų laukia renginiai stadione. Yra privatus kapitalas, kuris siūlosi investuoti tai kodėl tuo nepasinaudoti. Viską lemia sutartis. Sutartis gali būti panaudos, kad sutvarkius stadioną juo gali naudotis ir visuomenė savo reikmėms. Aš manau, mes čia galime daug laimėti. Aš esu realistas ir kitu atveju nematau galimybių sutvarkyti stadioną", - sakė K.Starkevičius pridūręs, kad visos lėšos bus skirtos Nacionalinio stadiono statyboms Vilniuje.
Tuo tarpu Kauno meras Andrius Kupčinskas kol kas atsargiai vertina futbolininkų pasiūlymą teigdamas, kad dar nėra pateikta visa medžiaga ir nėra gauta atsakymų į visus klausimus.
Paklaustas, kaip būtų galima sutvarkyti stadioną jei bus atmestas FBK "Kaunas" pasiūlymas Kauno meras sakė, kad būtų galima pasinaudoti ES parama.
„Yra labai realūs pasiūlymai ir yra mūsų parengtas investicinis projektas ir nereikia nuvertinti ES struktūrinių fondų paramos. Kodėl kai kurie Vilniaus objektai gali sulaukti paramos, o Kauno ne? Tie objektai turi vienodą statusą ir visuomenei yra vienodai svarbūs", - sakė Kauno meras.
A.Starkevičius ES paramos gavimą vertino gana skeptiškai.
FBK "Kaunas" vilties nepraranda
Nors jokių konkrečių sprendimų ketvirtadienį priimta nebuvo, ŪBIG atstovai diskusija liko patenkinti.
„Šiandienos diskusija buvo naudinga tuo požiūriu, kad mes turėsime tęstinumą. Mero pasiūlymas, kad galima sėsti prie stalo ir kalbėtis toliau nuteikia optimistiškai", - sakė ŪBIG atstovas Tomas Karpavičius.
T.Karpavičius neigė, kad stadioną parėmus FBK „Kaunas" pagrindinė miesto arena taptų uždara kitų sporto šakų atstovams. Taip pat neigiama, kad miestas visiškai prarastų stadiono kontrolę.
„Aš manau, kad mero pozicija yra griežta, bet mes turime pasakyti, kad turtas išlieka miesto dispozicijoje. Kontrolės mechanizmas ir visi kiti dalykai išlieka miesto dispozicijoje. Tiesiog ta investicija, operavimas galbūt pereitų daugiau į sportininkų rankas", - sakė T.Karpavičius.
Nemaža dalis Kauno politikų ne kartą reiškė nuomonę, kad pigiau būtų statyti naują stadioną savivaldybės suteiktame sklype. Tačiau ŪBIG atstovai sako, kad S.Dariaus ir S.Girėno stadionas – priimtiniausia vieta investicijoms.
„Pirmiausia tai niekas nesiūlė jokio sklypo. Antras dalykas – mes savo iniciatyva kiek esame žiūrėję galimybių, tai šiuo metu, kad stadionas būtų patogioje, miestui ir svečiams priimtinoje vietoje, taip ir nematėme. Dėl to kilo idėja rekonstruoti šį stadioną. Kaip bebūtų, statant naują stadioną pagal visus reglamentus ir procedūras tą galėtume padaryti tik ateityje. Tai galbūt neatmeskime tos galimybės, bet dėkime investicijas ir pastangas renovuojant, kad jau dabar galėtume turėti geras sąlygas ir judėti į priekį", - sakė T.Karpavičius.
Kauno S.Darius ir S.Girėno sporto centro direktorius Vytas Snarskis teigia, kad 2005 m. atliktos ekspertizės metu nustatyta, jog stadiono tribūnos yra pakankamai tvirtos ir pavojaus nekelia.
Tokie V.Snarskio teiginiai skamba pakankamai keistai, nes šiais metais skirta 0,5 mln. Lt tribūnų sutvirtinimo darbams atlikti. Jau beveik 30 stadione nėra atlikta rimtesnių remonto darbų.
Kauno vadovai ne kartą reiškė poziciją, kad S.Dariaus ir S.Girėno stadionas turi tarnauti visų sporto šakų, o ypatingai lengvosios atletikos reikmėms. Kauno mero teigimu, būtent lengvaatlečiai reiškia dideles pretenzijas dėl stadiono perdavimo futbolininkas.
Pretenzijas į stadioną taip pat reiškia Lietuvos kūno kultūros akademija (LKKA) bei stadiono įkūrėja Lietuvos fizinio lavinimo sąjunga (LFLS).
Jau artimiausiu metu žadama surengti apskrito stalo diskusiją, kurioje dalyvautų visų suinteresuotų pusių atstovai.