Primena farsą
„Traukiuosi, nes nejaučiu dalies futbolo bendruomenės paramos“, – pustuštėje FIFA būstinės spaudos konferencijų salėje ištarė S. Blatteris.
79-erių FIFA prezidento pareiškimas buvo toks netikėtas, kad futbolo pasauliui akimirkai užgniaužė kvapą. O atsipeikėjus iš šoko milžinišku srautu iškart pasipylė įvairiausios spėlionės ir svarstymai.
Motyvu, kurį nurodė pats futbolo patriarchas, patikėti vargiai įmanoma: paramos stygių S. Blatteris jau ne vienerius metus galėjo pajausti kiekvieną kartą išėjęs pro FIFA rūmų Ciuriche (Šveicarija) vartus.
Bet nei protestai įvairiose pasaulio šalyse, nei grasinimai boikotuoti artimiausius planetos čempionatus, nei du teisėsaugos tyrimai aiškinantis korupcijos apraiškas FIFA organizacijoje neprivertė S. Blatterio atsiimti savo kandidatūros prieš praėjusį penktadienį vykusius prezidento rinkimus.
Kodėl storą odą per keturias ligšiolines kadencijas užsiauginęs šveicaras pakeitė nuomonę praėjus vos kelioms dienoms po FIFA kongreso?
Atsakymą išsyk pamėgino pateikti dienraštis „The New York Times“, nutekinęs informaciją, esą kaltinimus aukštiems FIFA pareigūnams pateikęs JAV Teisingumo departamentas taikosi ir į centrinę futbolo figūrą.
Tarp 14 asmenų, kuriems praėjusią savaitę pareikšti įtarimai, yra buvęs FIFA viceprezidentas iš Trinidado ir Tobago Jackas Warneris, dabar šias pareigas einantys Eugenio Figueredo iš Urugvajaus ir Jeffrey Webbas iš Kaimanų salų, kiti įtakingi S. Blatterio aplinkos žmonės.
Sutikus bendradarbiauti su Federaliniu tyrimų biuru (FTB) ir prabilus apie korupcines schemas, jiems nušvistų bent dalinės malonės viltis, todėl buvę bendražygiai gali įduoti ir pačią FIFA galvą.
Buvęs FIFA pareigūnas iš JAV Chuckas Blazeris jau davė parodymus dėl kyšininkavimo renkant 1998 ir 2010 metų planetos pirmenybių šeimininkus ir suteikiant įvairių varžybų transliavimo teises, o J. Warneris, pareiškęs, kad baiminasi dėl savo gyvybės, pažadėjo paleisti „paslapčių laviną“ apie purvinus FIFA užkulisius.
Įdomu, jog S. Blatteris jau ketverius metus nėra lankęsis Šiaurės Amerikoje – šveicaro kritikai įsitikinę, kad šio kontinento jis vengia ne šiaip sau. Spėliojama, ar S. Blatteris išdrįs pasirodyti Kanadoje šeštadienį prasidedančiose pasaulio moterų futbolo pirmenybėse.
Bet ar ilgametis FIFA vadovas išties nutarė užleisti kėdę pabūgęs JAV tyrėjų? Tokia įvykių versija iškart pažertų naujų klausimų. Ką laimi S. Blatteris savo nelauktu ėjimu? Ar pasitraukimo iš posto pakaks norint nukreipti FTB dėmesį nuo jo asmens, o jei taip, ar tai nesutirštins korupcijos bylos politinio atspalvio? Juk būtent JAV renkant 2022 metų pasaulio čempionato šeimininkus pralaimėjo Katarui, suteikdamos pačiam S. Blatteriui ir jo sąjungininkams pretekstą laidyti dviprasmiškas užuominas apie amerikiečių kerštą.
Žiniasklaidoje svarstomas ir kitas antradienio spaudos konferencijos Ciuriche paaiškinimas. Per 17 metų trukusį vadovavimą S. Blatteris didžiausią dėmesį skyrė komercinei FIFA sėkmei, bet dabar korupcijos skandalų suteptas ir milijonų sirgalių pasitikėjimą praradęs prezidentas fantastiškų pinigų FIFA negailintiems rėmėjams yra it rakštis panagėje.
Žinią apie S. Blatterio atsitraukimą iškart suskubo pasveikinti didžiausi FIFA donorai „Adidas“, „Coca-Cola“, „Budweiser“, „McDonald's“, „Visa“. Įdomu, kad keturios pastarosios kompanijos yra amerikiečių.
Tai tik paskatino kalbas, jog užleisti vietą įpėdiniui S. Blatterį spaudė savo investicijų reputacija susirūpinę komerciniai partneriai.
Menkiausiai tikėtina, kad savanoriškai atsistatydinti FIFA prezidentas buvo suplanavęs dar prieš kongresą Ciuriche. Nors būtent tokį vaizdą nupiešti labiausiai geidžia paties S. Blatterio komanda.
Esą rekordinei penktai kadencijai perrinktas šveicaras neatsiėmė savo kandidatūros, nes norėjo įrodyti išsaugojęs didžiosios dalies nacionalinių federacijų pasitikėjimą. Vėliau sekęs precedentų FIFA istorijoje neturintis pasitraukimas turėjo padėti išlaikyti moralinį S. Blatterio veidą – bent jau paties futbolo veterano akyse.
Vargu, ar tai bene garsiausiam sporto funkcionieriui išdegė, nes mįslės, kurias paliko jo manevras, pradėjo naują detektyvą apie FIFA.
„Esu šokiruotas ir nenustoju savęs klausti, kas įvyko. Pačiam S. Blatteriui oficialiai nepateikti jokie įtarimai, sklando tik gandai. Bet jei buvo rimta priežastis trauktis, jis privalėjo ją paaiškinti. Prezidentas neturi teisės palikti viską tokiose miglose kaip dabar. Be to, faktas, kad jis pusę metų toliau eis šias pareigas, kol bus išrinktas kitas FIFA vadovas, atrodo it farsas“, – svarstė FIFA vykdomojo komiteto narys iš Japonijos Kozo Tashima.
FIFA ateitis – šešėlyje tūnančio šeicho rankose?
Antradienį S. Blatteris paskelbė, kad neeiliniai FIFA prezidento rinkimai įvyks ne anksčiau nei šių metų gruodį.
Ketinimus dar kartą kelti savo kandidatūrą jau paskelbė Jordanijos princas Ali bin Husseinas, nesėkmingai metęs S. Blatteriui pirštinę praėjusią savaitę vykusiame kongrese. Tiesa, Jordanijos futbolo federacijos teisininkai pirmiausia žada atidžiai išnagrinėti FIFA statutus, kadangi mano, jog princas Ali FIFA vadovu turėtų būti paskelbtas be naujo balsavimo.
Bet jei rinkimai bus surengti, vienintelis šveicaro varžovas šįsyk gali turėti kur kas daugiau konkurentų.
Prieš savaitę Portugalijos futbolo žvaigždė Luisas Figo ir Olandijos futbolo asociacijos vadovas Michaelis van Praagas taip pat turėjo ambicijų pretenduoti į postą, bet nusprendė neblaškyti opozicijos balsų ir pareiškė paramą princui Ali.
Tokia pati istorija gali pasikartoti ir vėl, kadangi nei portugalas, nei olandas veikiausiai nedrįstų stoti prieš UEFA prezidentą Michelį Platinį, jei šis nuspręs siekti regalijų pasaulinėje organizacijoje. Prancūzas ilgą laiką buvo laikomas potencialiu S. Blatterio įpėdiniu, kol prieš keletą metų netapo nuožmiu jo kritiku. Tačiau pačiam M. Platini gali būti sudėtinga užsitikrinti euroskeptiškai nusiteikusių Azijos ir Afrikos žemynų paramą.
Su FIFA užkulisiais gerai susipažinę ekspertai ragina atkreipti dėmesį į šeichą Ahmedą Fahadą Al-Sabahą – buvęs naftos magnatas iš Kuveito ir dabartinis Azijos olimpinės tarybos prezidentas sugebėjo suvienyti Azijos balsus, praėjusį penktadienį lėmusius S. Blatterio pergalę FIFA kongrese. Jei turima įtaka šeichas Ahmedas nuspręstų pasinaudoti pats, būtent jį derėtų laikyti naujų rinkimų favoritu.
Galimybės iškelti savo kandidatūrą kol kas neatmeta ir Pietų Korėjos milijardierius Chung Mong-Joonas, kuriam priklauso FIFA dosniai remiantis „Hyundai“ koncernas.
Paruošti kelią savo įpėdiniui per likusį pusmetį valdžioje veikiausiai mėgins ir pats S. Blatteris. Kol kas aišku tik viena – jo protežė iki šiol laikytam Kaimanų salų atstovui J. Webbui dabar ne rinkimai galvoje, kadangi dienas jis skaičiuoja Šveicarijos areštinėje.
Laikrodis tiksi rusų naudai
Jei sukčiavimu, kyšininkavimu, reketu ir pinigų plovimu apkaltinti J. Webbas ir kiti FIFA pareigūnai Ciuriche buvo sulaikyti JAV teisėsaugos prašymu, Šveicarijos policija pati narplioja aplinkybes, padėjusias Rusijai ir Katarui tapti atitinkamai 2018 ir 2022 metų pasaulio čempionatų šeimininkais.
Abi šalys įtariamos papirkinėjusios FIFA atstovus, sprendusius, kam suteikti teisę organizuoti pirmenybes.
Netekusiems kaltinimus kategoriškai neigusio S. Blatterio užuovėjos, Rusijai ir Katarui iškilo grėsmė likti ir be čempionatų – kai kurios nacionalinės federacijos bei politikai ragina FIFA persvarstyti savo pasirinkimą.
Bet Rusijai realus pavojus, regis, negresia. Dėl paprastos priežasties – kai FIFA prezidento kabinete įsikurs naujas šeimininkas, iki čempionato pradžios bus belikę pustrečių metų.
Tuo guodžiasi ir Rusijos sporto dienraštis „Sport Express“.
„Sužinojus apie netikėtą S. Blatterio atsistatydinimą, apėmė panika. Bet tik trumpam: emocijos užleido vietą logikai. Per dvejus su puse metų neįmanoma suspėti sudaryti šimtų sutarčių, būtinų pasaulio pirmenybių organizavimui“, – svarsto „Sport Express“.
Rusijos naudai byloja ir už milijonus dolerių jau kylantys nauji stadionai. O jei planetos čempionatui prireiktų skubiai surasti naują vietą, esamos infrastruktūros pakaktų vos kelioms šalims kaip Vokietija ar Anglija.
Pastaroji pralaimėjo Rusijai balsavime dėl 2018 metų čempionato rengimo teisių. Bet Anglijos Futbolo asociacijos (FA) atstovai pareiškė nemanantys, kad perkelti turnyrą iš Rusijos dabar būtų realu.
Kas kita – 2022 metų pirmenybės, kurioms pasiruošti laiko dar pakanka.
„Jeigu aš būčiau iš Kataro, šįvakar ramiai neužmigčiau. Jei įtarimai dėl korupcijos pasitvirtins, akivaizdu, kad balsuoti dėl čempionato šeimininkų reikėtų iš naujo“, – teigė FA vadovas Gregas Dyke'as.
Vis dėlto galima neabejoti, kad Kataro šeichai gindamiesi panaudos visas įmanomas teisines priemones, net jei prieš juos stotų FIFA vairalazdę perėmę amžini konkurentai iš kaimyninių Persijos įlankos valstybių. O jeigu FIFA prezidentu taps M. Platini, gintis galbūt nė nereikės – dabartinis UEFA vadovas pats aktyviai palaikė arabų kandidatūrą renkant vietą pasaulio pirmenybėms.
Ir G. Dyke'o komentaras Katare susilaukė kandžios reakcijos.
„Siūlome ponui Dyke'ui susikoncentruoti ties savo pažadu suburti tokią Anglijos rinktinę, kuri būtų pajėgi 2022 metais Katare tapti pasaulio čempione“, – titulų badą kenčiantiems anglams įgėlė Kataro futbolo federacijai vadovaujantis šeichas Hamadas bin Khalifas Al Thani.
Regis, artimiausiais mėnesiais futbolo pasaulio laukia dar ne vienas įnirtingas žodinis, teisinis ir diplomatinis mūšis.
Prisijunk prie tūkstančių sporto mėgėjų bendruomenės – tapk DELFI Sporto draugu „Facebook“, sužinok šviežiausias naujienas iš sporto arenų, dalinkis įžvalgomis ir komentarais!