LFF generalinis sekretorius Nerijus Dunauskas po konferencijos turėtų pasitraukti iš užimamų pareigų. Tokią informaciją DELFI gavo iš trijų tarpusavyje nesusijusių šaltinių.
Kalbos apie artėjantį N. Dunausko atsistatydinimą sklando jau kelias savaites. Užkulisiuose svarstoma, kad svarbiausias asmuo naujoje LFF hierarchijoje atsitrauks dėl federacijoje susiformavusios opozicijos spaudimo.
Panašiai praėjusiais metais postą turėjo palikti tuometis LFF prezidentas Edvinas Eimontas, kuriam politiniai priešininkai grasino kompromatu – žadėjo apkaltinti jį lėšų užvaldymu ir eikvojimu, neskaidriomis šaliai skiriamų bilietų į tarptautines rungtynes dalybomis, sąsajomis su buvusiu bankininku Vladimiru Romanovu, LFF įmonių nuostolių slėpimu.
Tyliam susitarimui iškilus į viešumą, E. Eimontas pakeitė poziciją ir mėnesį bandė gintis nuo atakų, kurias koordinavo įtakingi LFF veikėjai Stasys Stankus, Vidmantas Butkevičius ir tas pats N. Dunauskas.
Galiausiai jis vis dėlto atsistatydino. Už „savanorišką“ pasitraukimą iš pareigų buvo dosniai atsilyginta – neoficialiomis žiniomis, E. Eimontui išmokėta 84 tūkst. eurų išeitinė kompensacija.
Naujieji lyderiai atsisakė demokratizuoti LFF turėjusių įstatų reformų, prezidento pareigas pavertė simbolinėmis ir visą galią sutelkė generalinio sekretoriaus rankose.
Tačiau kartu E. Eimontą iš posto vertusios jėgos greitai pačios tarpusavyje nepasidalino įtaka. Prieš N. Dunauską ir naujuoju prezidentu tapusį jo svainį, buvusį nacionalinės rinktinės kapitoną Tomą Danilevičių labiausiai ėmė šiauštis Tauragės ir Marijampolės apskričių futbolo federacijų prezidentai – atitinkamai Arūnas Pukelis ir Žydrūnas Buzas.
Pastarasis, liepą kalbėdamas su DELFI, LFF vadovus kaltino korupcija ir nekompetencija bei prognozavo, kad šie neišsilaikys valdžioje iki metų galo.
Dabar LFF opozicionierių retorika – žymiai švelnesnė, ir tai taip pat signalizuoja apie galbūt pasiektą slaptą susitarimą su priešininkų stovykla.
Bent jau A. Pukelis tiesiogiai nebekritikuoja N. Dunausko.
„Jei galima, susilaikysiu nuo komentarų“, – šią savaitę DELFI paklaustas, ar jį tenkina LFF generalinio sekretoriaus darbas, atsakė A. Pukelis.
Tauragės futbolo „galva“ nekomentavo ir gandų apie N. Dunausko atsistatydinimą.
„Tokių žinių neturiu, negaliu komentuoti, ko nežinau. Futbole daug veikėjų, daug atgarsių, daug apkalbų. Dažnai jos nepasitvirtina. Aš tikrai nežinau, ar jis (N. Dunauskas – DELFI) priims tokį sprendimą. Pagyvensime – pamatysime“, – kalbėjo A. Pukelis.
Jis taip pat vengė tiesiai įvardinti, jog siekia N. Dunausko pasitraukimo, bet pripažino, kad nori pokyčių.
„Esu vienas permainų futbole iniciatorių, bet nenoriu būti išsišokėlis. Noriu, kad viskas eitų sava eiga, skaidriai ir aiškiai. Savęs nevadinčiau opozicijos lyderiu. Taip, daugeliu klausimu rodau iniciatyvą, teikiu pasiūlymų. Bet vykdomajame komitete yra ir daugiau išprususių, aktyvių žmonių, kurie mato nelogiškus sprendimus, siūlo juos tobulinti.
Kritika, kurią mes išsakėme, buvo pamatuota, pagrįsta skaičiais, o ne simpatijomis ir antipatijomis. O kad futbolo federacija vadybos, požiūrio prasme turėtų keistis, tai yra tiesa. Todėl arba vadovai turės keisti savo darbo stilių, arba užleisti vietą kitiems“, – dėstė pašnekovas.
Norint atšaukti generalinį sekretorių iš pareigų, reikėtų dviejų trečdalių vykdomojo komiteto narių balsų. Tokios daugumos opozicija iki šiol neturėjo, bet artimiausiu metu gali sustiprinti savo pozicijas: priešlaikiniai prezidentų rinkimai spalį ir lapkritį vyks Utenoje bei Klaipėdoje. Šiose apskrityse N. Dunauskui palankius vadovus sieks išstumti opozicijai simpatizuojantys kandidatai.
Tiesa, jei LFF generalinis sekretorius išties pats pasitrauktų iš pareigų, tai nebūtinai reikštų visišką jo kapituliaciją. Kuluaruose minimas scenarijus, pagal kurį N. Dunauskas pakeistų futbolo veteraną S. Stankų Techninio vystymo asociacijos prezidento poste.
