Du projektai
Lauk iš LFF atkakliai grūdamas prezidentas Edvinas Eimontas dar nekelia baltos vėliavos.
41-erių kėdainietis atvertė savo kortas, antradienį suskubęs pirmasis pateikti naujų LFF įstatų projektą.
Priešingoje stovykloje esančiam LFF generaliniam direktoriui Nerijui Dunauskui toks ėjimas turėjo būti nepatogus, bet formalių priežasčių jo ignoruoti nėra. Gegužės 18 d. vyksiančios LFF konferencijos darbotvarkėje įstatų keitimo klausimas buvo numatytas iš anksto, tad E. Eimonto pasiūlymas privalės būti į ją įtrauktas.
Tai reiškia, kad kitą ketvirtadienį Vilniuje ant balsavimo svarstyklių veikiausiai bus sudėti du alternatyvūs įstatų projektai.
E. Eimonto variantas labai artimas daugiau nei pusmetį veikusios darbo grupės parengtoms LFF reformos gairėms. Projekte numatoma iš esmės pertvarkyti federacijos narių struktūrą, atveriant duris šalies klubams – tiek profesionaliems, tiek mėgėjų. Tai gerokai susilpnintų dabar LFF sudarančių 16 narių įtaką.
Tuo metu darbo grupė savo pačios rekomendacijų atsižadėjo, kai joje pirmuoju smuiku ėmė griežti LFF vykdomojo komiteto narys Stasys Stankus. Dabar ruošiami kur kas konservatyvesni įstatai, pagal kuriuos vykdomojo komiteto senbuvių pozicijos iš esmės ne tik nenukentėtų, bet dar ir sustiprėtų. Iš nepaklusnaus prezidento ketinama atimti galias ir jas paskirstyti vykdomajam komitetui bei generaliniam sekretoriui.
Jei LFF konferencijoje bus balsuojama išsyk dėl dviejų projektų, tikėtina, kad nepavyks priimti nė vieno. Mat tam būtini ne mažiau kaip du trečdaliai konferencijos dalyvių balsų.
Tiesa, priešingai nei E. Eimontas, prieš jį stojusi vykdomojo komiteto dauguma savo burto dar nemetė. Neformali S. Stankaus frakcija kol kas įstatų viziją pristatė tik žodžiu ir galutinio projekto ant stalo nepadėjo.
„Kada bus paruoštas projektas? Geras klausimas. Ką tik kalbėjau su tekstą redaguojančiu teisininku, projektas turi pasirodyti ant dienų“, – trečiadienį vakare sakė S. Stankus.
DELFI priminus apie dabar galiojančių įstatų reikalavimus, pagal kuriuos visa medžiaga privalo būti pateikta likus mažiausiai 7 dienoms iki konferencijos – t. y. vėliausiai ketvirtadienį, šešėliniu LFF lyderiu laikomas Techninio vystymo asociacijos prezidentas pakeitė plokštelę.
„Man atrodo, jau yra tas įstatų projektas. Gal kur nors federacijoje galima jį pasiskaityti. Tuoj susižinosiu“, – susizgribo S. Stankus.
Pasiruošimas vyksta ir Bahreine
Paskutiniai manevrai prieš svarbias kautynes atliekami abiem pusėms ieškant paramos užsienyje.
Antradienį tiek E. Eimontas, tiek N. Dunauskas išskrido į Bahreiną, kur ketvirtadienį vyksta FIFA kongresas.
„Teko bendrauti ir su FIFA, ir su UEFA atstovais – teisininkais, atsakingais darbuotojais. Jie seka situaciją, turi naujausią informaciją apie LFF įstatų alternatyvas. Siūlymas apriboti prezidento galias juos labai nustebino“, – DELFI sakė E. Eimontas.
Prieš tai jis ne kartą buvo pareiškęs nenorintis būti kišeniniu prezidentu, valdomu vykdomojo komiteto „grietinėlės“. Bet ar trauktųsi iš posto, jei LFF konferencijoje būtų palaimintas jam nepalankus įstatų projektas, E. Eimontas neatskleidžia.
„Per anksti apie tai spekuliuoti. Kol kas darau viską, kad LFF turėtų modernius įstatus“, – iš anksto susitaikyti su pralaimėjimu nenorėjo federacijos vadovas.
O paklaustas, kaip elgtųsi tuo atveju, jei kitą savaitę nei viena pusė nesurinktų pakankamai balsų, reikalingų permainoms, jis traukė pečiais.
„Sunku kažką ir prognozuoti. Bet tai būtų labai bloga išeitis, nes taip mes iš esmės užšaldytume dabartinę situaciją“, – svarstė E. Eimontas.
Elitinė giminaičių ir statytinių kuopa
Šiuo metu LFF įstrigusi tarp dviejų girnų.
Formaliai tebevadovaujantį prezidentą pančioja nuo jo nusigręžusi absoliuti dauguma vykdomojo komiteto narių ir generalinis direktorius. Federacijos veikla arti paralyžiaus – pavyzdžiui, komunikacijos darbuotojai nebežino, kokius pranešimus talpinti LFF interneto svetainėje, taip pat virtusioje įsismarkavusio karo lauku.
Panašu, kad S. Stankaus flangas, kurio branduolį sudaro LFF pirmasis viceprezidentas bei Salės futbolo asociacijos vadovas Vidmantas Butkevičius, Telšių apskrities futbolo federacijos prezidentas Leonas Dunauskas, pastarojo sūnus N. Dunauskas, turės daugumą ir LFF konferencijoje.
Giminystės, profesiniai ar interesų ryšiai, prasidedantys federacijos viršūnėlėse, plačiai išsikeroję po visą LFF narių struktūrą.
Pavyzdžiui, Moterų futbolo asociacijos prezidentas Artūras Krukis su V. Butkevičiumi yra „Hummel“ prekės ženklui Lietuvoje atstovaujančios įmonės, „aprengiančios“ LFF ir virtinės kitų šalies sporto federacijų bei biudžetinių įstaigų sportininkus, bendrasavininkiai.
Vaikų ir jaunių futbolo asociacijai vadovaujančio buvusio Lietuvos jaunimo rinktinės trenerio Vytauto Vaškūno karjeros architektu laikomas S. Stankus. Beje, V. Vaškūnas kovą buvo suspenduotas, nes per Alytaus apskrities futbolo federacijos prezidento rinkimus pernelyg aktyviai agitavo prieš vieną iš nedaugelio E. Eimonto bendražygių Gediminą Daukšį. Neoficialiomis žiniomis, alytiškiams buvo žadama atsidėkoti protekcijomis jaunimo rinktinėse ir Kaune įsikūrusioje Nacionalinėje futbolo akademijoje (NFA), kurioje didelę įtaką tebeturi S. Stankus.
Įsisiūbavus konfliktui su E. Eimontu, S. Stankus pasistengė anksčiau laiko grąžinti suspenduotą savo protežė į vykdomąjį komitetą.
Įdomu, jog V. Vaškūnas įsigudrinęs vienu metu sėdėti ant trijų kėdžių. Jis yra ne tik Vaikų ir jaunių futbolo asociacijos prezidentas, bet ir Techninio vystymo bei Salės futbolo asociacijų narys.
Dar platesnis N. Dunausko brolio Gerchardo Dunausko veiklos profilis. Pastarasis priklauso Salės, Moterų bei Vaikų jaunimo futbolo asociacijoms, maža to, dirba LFF sąžiningo žaidimo pareigūnu.
Asmenų, sugebančių tuo pačiu metu atstovauti net trims LFF nariams, yra ir daugiau, be to, pastarųjų veikloje dalyvauja virtinė etatinių federacijos darbuotojų.
Įstatai draudžia balsuojant LFF konferencijoje atstovauti daugiau nei vienam nariui, bet susivieniję devyndarbiai turi svarų žodį parenkant delegatus ar kitus asociacijų valdymo organus.
O rezultatas toks, jog, pavyzdžiui, 200 tūkst. eurų iš LFF paramos fondo ir 170 tūkst. eurų vertės „Užauginkime Ronaldo Lietuvai“ programos inventorių skirsto ne įvairius pasiteisinusius futbolo populiarinimo projektus rengęs, bet E. Eimontui simpatizuojantis Vaidotas Rastenis, o futbolo senjoras Anatolijus Stecenko.
Pastarasis nukonkuravo V. Rastenį šiemet vykusiuose Masinio futbolo asociacijos prezidento rinkimuose, kuriuose balsavo ir E. Eimonto iš pareigų atleistas buvęs LFF stadiono direktorius Vladimiras Buzmakovas, NFA direktoriaus posto netekęs Raimondas Statkevičius, su LFF sporto medicinos centro vadovo kėde atsisveikinęs Jonas Braga.
Iškreiptų veidrodžių karalystę primena ir pagrindinis S. Stankaus bastionas – Techninio vystymo asociacija. Formaliai ji turėtų vienyti šalies trenerius. Bet, pavyzdžiui, Lietuvos rinktinės strategas Edgaras Jankauskas neįsivaizduoja, kuo užsiima šalies specialistų kompetenciją kelti turinti organizacija.
„Dirbu rinktinėje, susiduriu su futbolo mokyklų veikla. Kur čia ta Techninio vystymo asociacija, aš net nežinau, rodos, jai nepriklausau“, – DELFI paklaustas, ką žino apie S. Stankaus vadovaujamos organizacijos veiklą, dvejoti ėmė E. Jankauskas.
Nepriklauso Techninio vystymo asociacijai ir nė vienas A lygos ar I lygos komandų vyriausiasis treneris. Tiksliau, narių sąraše yra Vilniaus „Žalgirio“ vairininko Valdo Dambrausko pavardė. Bet pastarasis DELFI patikino per keletą metų nedalyvavęs nė viename asociacijos renginyje ar posėdyje.
Kaip galima suktis po lietuvišką futbolą it voverei rate, parodo ir Sergejaus Slyvos pavyzdys. Praėjusiame sezone teisėjas darbą A lygoje kurį laiką derino su vieno iš čempionato dalyvių – Kauno „Stumbro“ – vadovo pareigomis. Nuo praėjusio mėnesio pastarąsias jis jau derina su Kauno apskrities futbolo federacijos prezidento postu. Beje, buvusio arbitro dėdė Sergejus Sliva vadovauja Teisėjų asociacijai.
Nepatiko, kad prezidentas „žaidžia telefonu“
Nieko keisto, jog santykinai nedidelei asmenų grupei lemiamą svorį suteikiantys įstatai LFF senbuviams yra gyvybiškai svarbūs.
Prieš kelias savaites kalbėdamas su DELFI, S. Stankus postringavo, jog federacijos nariais galėtų tapti A lygos ir antro pagal pajėgumą diviziono klubai bei Lietuvos moterų pirmenybėse dalyvaujančios ekipos.
Dabar tokios minties pilkasis LFF kardinolas jau neprisileidžia artyn, leisdamas suprasti, kad klubai LFF konferencijoje reikalingi mažiausiai.
– Kodėl pakeitėte nuomonę dėl klubų narystės federacijoje? – DELFI paklausė S. Stankaus
– Kiek žinau, aukščiausia lyga jau ruošia dokumentus ir stos į LFF. Ji ir anksčiau turėjo teisę tai padaryti, tik nelabai kas veržėsi. Mes galvojame, kad tą patį gali padaryti pirma lyga, moterų lyga, žaidėjų sąjunga.
– Kodėl nenorite, kad klubai LFF valdyme dalyvautų tiesiogiai, o ne per tarpininkus – lygas?
– Ką tai duotų? Tarkime, priimtume dar du šimtus klubų, ir kas iš to? Kas ketverius metus jie atvažiuos, išsirinks valdžią ir vėl išsiskirstys. Nuo to tik daugiau neapibrėžtumo. Ir kas tie klubai: ar komandėlė, kuris susirenka, sužaidžia dešimt rungtynių kokiose nors miesto pirmenybėse, jau tampa klubu? Užsienyje visi klubai turi labai gilias tradicijas, struktūrą, o pas mus – tik aukščiausiosios lygos komandos, ir tai ne visos.
– Normaliuose rinkimuose dalyvauja visi piliečiai, ne tik elitas.
– Sutinku, bet visi klubai tai ir daro, tik per savo apskritis. Jie išsirenka savo lyderį į apskričių federacijų valdybas, kuris jiems atstovauja. Jeigu lyderis netinka, galima rinkti kitą.
Bėda ta, kad dabar visų galvos išūžtos kalbomis apie rinkimus. O apie darbą niekas negalvoja. Bet juk mums reikės ir toliau kaip nors darbuotis. Imame pavyzdį iš krepšinio: ten vykdomasis komitetas išrenka generalinį sekretorių. Jeigu jis blogai dirba, jį galima greitai „nuimti“. O visus LFF prezidentus, kiek jų bebuvo, iki šiol būdavo labai sunku pajudinti. Galėdavo jie daryti ką nori ir kaip nori, nes turėjo labai stiprius saugiklius. Ir dabar turime vienvaldį prezidentą, kuris viską daro, kaip pats įsivaizduoja.
– Ką norėtumėte matyti vietoje E. Eimonto prezidento pareigose?
– Aš norėčiau, kad ateitų futbolo žmogus. Neturime tokių lyderių kaip Arvydas Sabonis krepšinyje, bet norėčiau kažko panašaus, žmogaus, kuris užbaigtų visus šitus konfliktus. Kas juo galėtų būti? Ir Deividas Šemberas, ir Arminas Narbekovas, ir Tomas Danilevičius, ir Marius Stankevičius, ir Edgaras Jankauskas, jei nebūtų rinktinės treneris.
Esu stebėjęs dabartinį prezidentą per rinktinės rungtynės. Jaučiu, kad jis ir taisyklių nelabai žino – sėdi tribūnoje ir žaidžia telefonu. Todėl norėčiau, kad prezidentu būtų žmogus, pats aukštame lygyje žaidęs futbolą.
– Sakote, kad prezidentas turėtų pats kontroliuoti, kaip žaidžia rinktinė?
– Jokiu būdu. Tai – vyriausiojo trenerio prerogatyva, niekas jam neturi nurodinėti. Prezidentui reikia tik pasveikinti komandą, palaikyti. Būtų gerai, kad žaidėjai jį žinotų, gerbtų.
– Potencialiu kandidatu laikomas Gintautas Babravičius nelabai atitinka jūsų prezidento idealą?
– Aš tik sakau savo nuomonę. Mums reikia išraiškingos figūros – buvusio puikaus futbolininko, komunikabilaus.
– Sutinkate, kad realiausias scenarijus yra toks, jog nė vienas iš alternatyvių įstatų projektų konferencijoje nesurinks dviejų trečdalių balsų?
– Galiu pasakyti taip: kai mes pirmadienį sėdėjome vykdomojo komiteto posėdyje ir diskutavome dėl įstatų, prezidentas nepasakė nė vieno priekaišto. Atvirkščiai, pasiūlė keletą pataisymų, kuriuos įtraukėme į savo projektą – dėl vidinio audito ir panašiai. Prezidentas nė neužsiminė, kad pateiks kitą variantą. Aišku, mus toks sprendimas nustebino.
Jeigu nė vienas projektas nesurinks reikiamų balsų, liks galioti seni įstatai. Nežinau, kaip tuomet darysime: gal reikės kaip nors siūlyti pakitimus dalimis, nežinau. Turime numatytas dar dvi neeilines konferencijas (birželio 12 d. ir liepos 23 d. – DELFI), gal iki to laiko viską išdiskutuosime.
Balsų skaičiavimo metas
Niekas nenustebtų, jei visos šešios šakinės LFF asociacijos kitą savaitę palaikytų S. Stankaus siūlomą įstatų projektą.
Tad galutiniai rezultatai priklausys nuo to, kaip pasiskirstys dešimties apskričių federacijų balsai.
E. Eimonto poziciją viešai remia tik Vilniaus regiono futbolo sąjunga, kurios prezidentas Gintautas Žemaitis išreiškė nerimą dėl bandymo „apsiriboti nereikšmingais kosmetiniais LFF įstatų pakeitimais“, ir G. Daukšio vadovaujama Alytaus federacija.
Daug lems tai, kurią pusę pasirinks praėjusių metų LFF prezidento rinkimuose savą kandidatą kėlusi Klaipėda ir regionai, kuriuose šiemet keitėsi vadovybė: Marijampolė, Kaunas. Panevėžyje vietos rinkimai vyks jau po LFF konferencijos.
Teoriškai įmanoma ir dar viena LFF susidariusios padėties atomazga: konferencija gali pareikšti nepasitikėjimą prezidentu ir jį pakeisti. Bet tam taip pat būtina surinkti du trečdalius balsų.
LFF turi 16 narių, kuriais yra 6 šakinės asociacijos – Vaikų ir jaunių, Salės, Moterų, Masinio futbolo, Techninio vystymo ir Teisėjų – bei 10 apskričių federacijų.
Kiekvienas narys į konferenciją siunčia po penkis delegatus, tad LFF elektoratas susideda iš 80 balsų.
E. Eimontas siūlo kiekvienam nariui palikti po vieną balsą, bet gerokai padidinti narių skaičių, įtraukiant klubus, kurie trejus metus iš eilės dalyvavo LFF pripažintose varžybose ir per sezoną sužaidė bent po 10 rungtynių.