26-erių metų 178 cm ūgio puolėja į Lietuvą atvyko tiesiai iš gimtinės, bet pastarąjį sezoną jį praleido gan egzotiškoje šalyje – Pietų Korėjoje. Atakos smaigalyje rungtyniaujanti ir puikiais fiziniais duomenimis pasižyminti futbolininkė Azijoje pasižymėjo 10 įvarčių.
Pabendravus kiek daugiau santūraus būdo mergina atskleidė įdomų faktą, kuris jai įstrigo apie Lietuvą dar beminant mokyklos slenkstį už Atlanto. Paaiškėjo, kad Portlande gimusi ir augusi G. Cloepfil lankė tą pačią mokyklą kaip ir legendinio Lietuvos krepšininko Arvydo Sabonio sūnus, tačiau tai buvo dar pradinėse klasėse, todėl mergina įvardinti, kurį tiksliai iš sūnų jai tekdavo matyti išlipant iš tėvo automobilio nesiryžo.
Apie įspūdžius iš sezono praleisto Pietų Korėjoje, kitas užsienio karjeros stoteles, debiutą UEFA Čempionių lygoje bei savo vaidmenį komandoje su futbolininke kalbėjosi oficiali klubo svetainė www.fkgintra.lt
– Kokie pirmieji įspūdžiai esant Lietuvoje?
– Jaučiuosi puikiai. Komandoje daug anglakalbių žaidėjų, visos priėmė šiltai, dėl to esu laiminga. Lietuva graži šalis. Dar tik važiuodama iš oro uosto pastebėjau, kad čia daug natūralios gamtos, man tai suteikia laisvės pojūtį.
– Praėjusį sezoną praleidai gana egzotiškoje šalyje – Pietų Korėjoje. Ką galėtum pasakyti apie šią savo patirtį?
– Tai buvo keistoka, bet labai įdomi patirtis. Pietų Korėjos moterų futbolo lyga pajėgi, visos žaidėjos yra profesionalės, futbolas – pagrindinis jų darbas, praktiškai nieko greta jo nėra. Ištisus metus gyvenome, treniravomės valgėme ir pramogavome kartu, nes ten yra priimta tokia praktika. Kai kuriuos toks rėžimas turbūt gali išvesti iš proto, tačiau aš prie to pripratau ir tiesiog stengiausi koncentruotis į futbolą.
Komandoje buvo tik keli žmonės kalbantys angliškai, teko bendrauti per vertėjus. Nors sezonas buvo nelengvas džiaugiuosi šia patirtimi ir iš Pietų Korėjos parsivežtu sidabro medaliu.
– Kokiose dar šalyse teko rungtyniauti? Tavo nuomone, kurios šalies čempionato lygis buvo aukščiausias?
– Baigusi studijas JAV buvau išvykusi rungtyniauti į Australiją – į Melburno klubą. Ten žaidžiau vienerius metus, vėliau persikėliau į Europą, rungtyniavau Švedijoje. Čempionatus labai sunku palyginti, kadangi buvo daug skirtingų veiksnių, bet kaip įdomiausią išskirčiau Pietų Korėjos lygą.
– Ar tiesa, kad mokeisi vienoje mokykloje kartu su mūsų legendinio Lietuvos krepšininko Arvydo Sabonio sūnumi?
– Taip, tai tiesa. Bet tai buvo labai seniai – dar pradinėse klasėse, todėl tiksliai pasakyti, kuris iš sūnų tai buvo, negaliu. Prisimenu tik tiek, kad jį atpažindavo visa mokykla, nes jis buvo garsaus NBA žaidėjo atžala.
– Prisijungei prie komandos prieš artėjantį UEFA Čempionių lygos šešioliktfinalį. Ar tau tai bus debiutas elitiniame Europos žemyno turnyre?
– Tai buvo vienas iš svarbių argumentų, kodėl esu čia. Debiutuoti UEFA Čempionių lygoje yra viena iš mano svajonių. Tikiuosi ne tik debiutuoti, bet ir padėti komandai laimėti rungtynes. Tikrai neatvykau į Šiaulius galvodama, kad sužaisiu dvi rungtynes ir vyksiu namo.
Manau, kad turime kautis iš visų jėgų ir esame pajėgūs žengti ne tik į aštuntfinalį, bet galbūt ir į ketvirtfinalį. Prieš apsispręsdama priimti „Gintros-Universiteto“ pasiūlymą peržiūrėjau vaizdo medžiagą apie komandą „Youtube“ kanale.
Nepaisant to, kad komanda pralaimėjo, vien galimybė sužaisti su tokia komanda kaip „FC Barcelona“ buvo unikali, o pilnas stadionas žiūrovų atrodė įkvepiančiai.
– Ko tikiesi suteikti komandai?
– Įvarčių. Mano, kaip puolėjos pagrindinė užduotis yra pelnyti įvarčius ir padėti komandai iškovoti pergales. Svarbiausia, kad per likusį laiką iki šešioliktfinalio etapo pavyktų rasti ryšį aikštėje su komandos draugėmis, o toliau viskas priklausys nuo manęs pačios.
Šešioliktfinalio mačas Šiauliuose su Prahos „Slavia“ vyks rugsėjo 13-ąją.