Pritrūko komandinio susižaidimo
Istorinis 2014 m. klubo sezonas po šio UEFA atrankos turnyro Lenkijoje pasimiršo kaip gražus praeities miražas. Nors „Gintros-Universiteto“ komanda daugeliui ant popieriaus šiemet atrodė kur kas pajėgesnė nei praėjusį sezoną ir buvo iškeltas realus tikslas pasiekti pagrindinį UEFA Čempionių lygos varžybų etapą, deja, įvykiai pakrypo priešinga linkme.
Esmine to priežastimi „Gintros-Universiteto“ klubo prezidentas Gintaras Radavičius įvardino itin trumpą visos komandos sudėties žaidimo laiką kartu: „Mūsų legionierės į komandą atvyko tik prieš pat „Amber Cup“ turnyrą, kuris vyko liepos 24-26 dienomis. Tai reiškia, kad komanda visaverte sudėtimi, kuria rungtyniavome atrankos turnyre, kartu žaidė vos trečią savaitę“, – apie susižaidimo stoką kalbėjo daugkartinių Lietuvos čempionių klubo prezidentas.
„Žinoma, tiek aš, tiek ir visas trenerių štabas bei žaidėjos tikėjome, kad galime pademonstruoti gerą futbolą, nugalėti visas varžoves ir peržengti atrankos barjerą, bet peržiūrėdami nesėkmingų rungtynių vaizdo įrašus ir analizuodami klaidas pamatėme, kad legionierės toli gražu ne visada suprasdavo vietines žaidėjas, o pastarosios ne visada suprasdavo, ko iš jų tikisi užsienietės“, – tęsė G. Radavičius.
Fortūna šįkart atsuko nugarą
Ilgametis klubo šeimininkas nėra linkęs sustoti ir trypti vietoje ieškant kaltų, nes klubo perspektyva – ilgalaikė, o visa organizacinė komandos struktūra per pastaruosius metus sparčiai pažengė į priekį:
„Nuo šiol komandos viduje viskas vyksta kur kas sklandžiau ir profesionaliau, pradedant trenerių štabo darbu ir žaidėjų paieškomis, o užbaigiant vadybiniais ir viešųjų ryšių klubo strateginiais žingsniais“, – tobulėjimą klubo struktūroje įžvelgė jis.
Ne paslaptis, kad pernai „Gintros-Universiteto“ komandai dažnai šypsojosi sporto deivė Fortūna, o šiemet G. Radavičius jos pasigedo:
„Susidaro įspūdis, kad kaip viskas sekėsi praėjusį sezoną, taip viskas aikštėje merginoms nesisekė šiame atrankos turnyre. Sakoma, kad sėkmę komandoje reikia prisijaukinti, deja, šiemet mums to padaryti nepavyko“, – apie sėkmės stygių Lenkijoje kalbėjo klubo prezidentas.
Trūksta aukštesnės klasės rungtynių
„Gintros-Universiteto“ komanda grįžo į Lietuvą, o merginos po varginančio atrankos turnyro Konino mieste, kuriame teko rungtyniauti ir alinant beveik 40 laipsnių karščiui ilsėsis tik keletą dienų, o po to ir vėl kibs į darbus bei ruošis artėjančiam lemiamam Lietuvos moterų futbolo čempionato etapui. Didžioji dalis komandos žaidėjų keliaus į Estiją atstovauti Lietuvos nacionalinę moterų futbolo rinktinę vyksiančiame Baltijos šalių moterų futbolo taurės turnyre.
Lietuvos moterų futbolo tendencijas ir įmantrybes jau daugiau nei 15 metų sekantis G. Radavičius įžvelgia opią problemą, kuri galvos skausmą kelia kiekvieną sezoną – konkurencingų rungtynių stoka.
Konkurencijos tarp Lietuvos moterų futbolo klubų G. Radavičius nesibaimina, o kaip tik ją skatina: „Būtų labai smagu, jeigu pasiruošimo UEFA atrankos turnyrui cikle galėtume sužaisti keletą konkurencingų rungtynių su Lietuvos moterų futbolo komandomis, kurios yra čia pat ir nereikėtų niekur toli važinėti, bet realybė tokia, kad daugelis jų neatitinka mūsų keliamų standartų, o vasaromis jos net nesitreniruoja, nes laiką skiria atostogoms.
Sutriuškinę varžoves penkių ar šešių įvarčių persvara vargu ar įžvelgsime daugiau klaidų ir neteisingų sprendimų nei žaisdami su aukščiausios klasės varžovais, kuriems galbūt ir pralaimėsime, bet pasisemsime naudingos patirties“, – svarstė „Gintros-Universiteto“ klubo prezidentas.
Išsigelbėjimas – atgaivinti Baltijos lygą
Kaip vieną iš realių alternatyvų, kuri galėtų padėti išsigelbėti iš šios keblios situacijos, kuomet sezono metu konkurencingų rungtynių trūkumas stabdo žaidėjų tobulėjimo procesą G. Radavičius įvardino Baltijos moterų futbolo klubų lygos prisikėlimą:
„Baltijos moterų futbolo lygos atkūrimas būtų tikras išsigelbėjimas. Turnyre dalyvautų bent po 2-3 pajėgiausius Lietuvos, Latvijos ir Estijos klubus, tad pirmenybėse netrūktų intriguojančių aukštos klasės rungtynių. Žinoma, yra ir finansiniai niuansai, kurie galbūt ne visiems klubas yra priimtini, tačiau manau, kad porą kartų per metus nuvykti į Estiją niekam nebūtų nepakeliama našta. Vis tik siekiant, kad ši lyga rastų kelią atsikūrimui neužtenka vien mano ar kieno nors kito noro, reikia, kad ir visų šalių federacijos rastų bendrą sprendimą, kuris mano nuomone, Baltijos šalių moterų futbolo lygį kilstelėtų kur kas aukščiau.
Komandos ateities planuose G. Radavičius tikisi įgyvendinti dar vieną svarbų tikslą – suburti pilnos komplektacijos sudėtį jau balandžio mėnesį: „Jeigu treniruotumėmės ištisus metus būtų idealu, bet žinant realią situaciją turime bandyti pasiekti optimalų variantą ir suburti komandą bent nuo ankstyvo pavasario. Tai be abejonės padėtų atrasti bendrą komandos braižą ir savitarpio supratimą, kuris galėtų pagelbėti sunkiomis rungtynių minutėmis“, – ateities planais dalijosi G. Radavičius.