Kaip jautiesi, kai sužinai, kad į Šiaulius atvyksta „Barcelonos“ futbolo klubas. Didžiuojiesi. Kaip jautiesi, kai žinai, kad tau pačiai teks stoti į kovą su tokiu didingu klubu, kuris prie viso to, atsiveža dar ir geriausią pasaulio futbolininkę? Didžiuojiesi dar labiau, nes būtent dėl tavęs, dėl tavo komandos, į tavo miestą atvyksta tokia ekipa. Visa mūsų komanda bus tos, kurios ginsis nuo legendinio klubo žaidėjų, mes būsime tos, kurios ir puls. Tai neįtikėtina.
Ir tai neatsirado iš niekur. „Barcelona“ į Šiaulius atvažiuoja ne šiaip sau. Aš ir kitos merginos iš „Gintro-Universiteto“ klubo šią teisę iškovojome. Iškovojome sunkiu darbu, išlietu prakaitu ir dideliu noru.
Mums kiekvienais metais didžiausias įvykis būna dalyvavimas UEFA Čempionų lygos turnyre. A lygoje mums jau ilgus metus sekasi fantastiškai, laimime užtikrintai, tačiau prestižiškiausias pasaulio moterų futbolo turnyras yra visai kas kita.
Šiemet Čempionų lygos 1/16 etape burtai mums lėmė stiprią Šveicarijos „Zurich“ komandą, kuri į Šiaulius atvyko labai pasitikėdama savimi. Namuose praleidome pirmos, bet nepralaimėjome – 1:1 ir atidėjome viską iki atsakomųjų rungtynių Šveicarijoje. Šis mačas buvo dramatiškas, turėjau nemažai darbo, o antrojo kėlinio viduryje varžovės neįmušė 11 metrų baudinio, kuris būtų ženkliai apsunkinęs mūsų padėtį. Kamuolys skriejo virš vartų.
Atsakomosioms rungtynėms ruošėmės rimtai. Skridome iš Rygos ir jau po pietų buvome Šveicarijoje, kur vakare surengėme vienintelę treniruotę. Kai atvykome į stadioną stovėjome apakusios – koks stadionas, kokios rūbinės! Wow! Pas mus nieko panašaus nepamatysi. Ciuricho „Letzigrund“ stadione vyko Euro 2008 kovos, šis stadionas talpina per 26 tūkstančius žmonių.
Visos žavėjomės, viską filmavome su savo telefonais. Tai leido dar kartą prisiminti, kad ir moterų futbolas yra įdomus, kad jam skiriamas nemažas dėmesys ir elitiniai stadionai. Patekti į tokią atmosferą kažkas fantastiško. Kartais moterų A lygoje žaidžiame labai paprastose aikštėse, o čia – vienas geriausių Šveicarijos stadionų.
Treneris dvikovos išvakarėse nesistengė mūsų labai apkrauti informacija. Ką ir kaip daryti labiau papasakojo prieš pačias rungtynes. Mūsų draugė, buvusi rinktinės žaidėja Rita Mažukelytė, gyvenanti Šveicarijoje, mums padėjo rengtis šiam mačui. Jos vyras gavo tam tikros informacijos apie priešininkių žaidimą. Tikėjomės, kad mus presinguos nuo pat pirmų minučių, bet išėjome į aikštę ir to nesimatė. Pirmajame kėlinyje valdėme kamuolį, žaidėme savo technišką žaidimą labiau žemais kamuoliais. Tai davė vaisių ir kėliniui įpusėjus įvartį pelnė Coleman. Ilsėtis išėjome esant tokiam rezultatui.
Per pertrauką varžovės turbūt gavo gerai barti nuo savo trenerio. Jos neturėjo, ko prarasti, tai puolė mus taip, kaip tik galėjo. Nebuvo lengva laikytis ir galų gale jos išlygino. Buvo likusios mažiau nei dvidešimt minučių. Mus labai spaudė ir žaidimas nebuvo gražus, tiesiog išnešinėjome kamuolius. Prisimenu, kai buvo likusios dešimt minučių, mano gynėjos bėga priešais mane ir matau jų veidus. Skatinu jas: „Bėkit, bėkit, merginos“. Bet matau, kad jos nebegali. Galvojau, kad jeigu bus pratęsimas, mums šakės. Tikrai taip galvojau.
Tačiau futbolo dievai buvo mūsų pusėje. Daug žaidėme mūsų lyderei Coleman ir ji mus išvedė į priekį 86-ąją minutę. Dirbome jai ir ji padarė tai, ką moka geriausiai. Buvome labai pavargusios, net švęsti atrodė nebuvo jėgų. Net nenubėgau iki visos komandos kitoje aikštės pusėje kartu pasidžiaugti, atbėgau tik iki centro prie arčiau buvusių panų.
Coleman yra iš Afrikos ir ji moka puikiai šokti. Po pirmojo įvarčio ji nubėgo prie šoninės linijos ir pradėjo šokti. Šveicarai ją ėmė nušvilpinėti, tačiau jai tai nė motais. Šoko ir džiaugėsi, prie jos prisijungė ir kitos merginos. Tai buvo toks gražus vaizdelis. Apskritai, tribūnose negatyvumo netrūko. Pabaigoje mes jau tempėme laiką, jos dar turėjo penkias minutes ir pridėtą laiką. Mus puolė tiesiog nesustodamos.
Mums nieko kito neliko, kaip tik išmušinėti kamuolį bet kur ir bet kaip. Man toks futbolas nepatinka, tačiau jėgos buvo pasibaigusios, juk svarbiausia – pergalė.
Po rungtynių visos buvome baisiai pavargusios, bet laimingos. Prezidentas, treneriai, visi sveikino mus, gyrė. Grįžome į viešbutį, mums nupirko šampano, smagiai pavakarieniavome. Kitą dieną laukė skrydis namo, tad tikrai neprisivakarojome.
Realiai, tai mes niekur nesibūrėme kartu stebėti aštuntfinalio burtų. Turime komandos grupę Facebook‘e, tad ten viską ir aptarinėjome. „Barcelona“ mums teko antru ar trečiu traukimu. Žiauru, kas dėjosi. Visos panos klykė, vienos kitų klausėme, ar tikrai nesapnuojame, ar čia tikrai realybė. Tokios buvo mūsų reakcijos. Juokavome, kad dabar Kubilius turės Lietuvoje pastatyti stadioną. „Chelsea“ gal ir neatvažiuos, bet kuo prastesnė „Barcelona“?
Jau prieš tai visos kalbėjom, kad norėtume „Barcos“, bet nepatikėjom, jog taip ir nutiko. Labiausiai nenorėjom gauti „Lyono“ ir vokiečių, nes tai labai stiprios komandos. Aišku, „Barcelona“ irgi super stipri, tai vienas didžiausių vardų futbolo pasaulyje. Labai įdomu išmėginti save su tokia komanda. Čekės gal būtų realiausiai įveikiamas varžovas, jas jau buvome įveikusios anksčiau, bet „Barca“ yra „Barca“. Įdomūs burtai.
Facebook‘e seniai esu palaikinusi jų puslapį, pasižiūriu ispanų lygą, tad papildomos informacijos man ieškoti nereikėjo. Lieke Martens buvo išrinkta geriausia Europos ir pasaulio futbolininke, ten rungtyniauja ir Anglijos rinktinės žaidėjos. Savo akimis pamatyti geriausią pasaulio futbolininkę – tiesiog nerealu. Sunku suvokti, kad ji atvyks į Šiaulius ir žais mano stadione. Maža to, aš jai spausiu ranką. Čia tas pats, kas vyrų futbole Ronaldo. Aš nebijau žaisti prieš šias žvaigždes, man labai įdomu išmėginti save, pajausti jų smūgių jėgą, techniką.
Žinau, kad darbo galbūt turėsiu daugiau nei kada nors anksčiau, tačiau tikiu, kad jei taktiškai sužaisime protingai, visko gali būti. Motyvacijos nei man, nei komandai tikrai netrūks. Tai bus gyvenimo rungtynės.
Jau dabar jaučiamas milžiniškas ažiotažas. Tokio susidomėjimo moterų futbolu Lietuvoje tiesiog neprisimenu. Žiniasklaida taip pat tam skiria didelį dėmesį. Net ir vietiniai žurnalistai ateina į mūsų treniruotes, nuolat kalbina. Internete irgi paskaitau komentarus, žmonės kalba, kad reikia varyti ir nepraleisti tokio mačo. Jau dabar parduota rekordiškai daug bilietų.
Šiauliuose laukia nepamirštama naktis. Kažkam tai bus pramoga, o man ir merginoms – gyvenimo išbandymas. Išbandymas, kurio beprotiškai laukiame.