Tai turėjo būti eilinis šeštadienis, kurio vakare „Hapoel“ klubo laukė Izraelio čempionato 6-o turo akistata. Po jos – rinktinių pertrauka, per kurią vartininkas papildys Edgaro Jankausko vadovaujamos nacionalinės komandos gretas.
Anot jo, iki praėjusio savaitgalio Izraelis gyveno įprastu ritmu ir absoliučiai nebuvo jokių ženklų ar nuojautos, jog netrukus šalį supurtys tikras košmaras.
„Izraelyje gyvenu penktus metus, tačiau per tą laiką visada pasiekdavo įspėjimai apie galimas raketas, prieš dieną, prieš savaitę ar mėnesį pranešdavo apie padidėjusį pavojų ir didesnę įtampą.
Laukdavai ir tiesiog tam pasiruošdavai. Tos raketos nebuvo baisios, nes tu būdavai pasiruošęs tai akimirkai, be to, oro gynyba numušdavo jas.
Viskas sustodavo minutei, kol sirenos kaukdavo, po to gyvenimas vėl grįždavo į savas vėžes. Dabar nebuvo jokio perspėjimo. Šeštadienį prieš 7-ą valandą ryte ėmė budinti sirenos.
Tai buvo netikėta ne tik mums, bet ir visam miestui. Paprastai pradėjus gausti sirenoms, po minutės vėliausiai rasdavai internete informaciją, kas vyksta, kodėl gaudžia, kur pavojus, ką daryti.
O dabar – tyla, nieko, jokio pranešimo. Iš pradžių buvo mintis, jog gal kokios nors sukakties proga gaudžiančios sirenos pagerbia žuvusiuosius.
Bet tik po 15-20 minučių ėmė plaukti informacija, jog tai raketos. Manėme, nieko baisaus, reagavome ramiai, galvojome, jog pabūsime bunkeryje kurį laiką ir vėl gyvenimas grįš į įprastą ritmą.
Bet netrukus pasirodė informacija ir vaizdo pranešimai, kaip „Hamas“ kovotojai užima pasienio gyvenvietes, įveikia pasienio apsaugą.