Tris su puse sezono Marijampolėje praleidęs gynėjas teigė, jog šiam žingsniui ruošėsi jau nuo praėjusios žiemos.
Oficiali „Sūduvai“ svetainė pasikalbėjo su Nerijumi apie jo ilgą ir įspūdingą jo karjerą.
- Nerijau, rungtynės su „Turnovo“ buvo paskutinės tavo profesionalo karjeroje. Turbūt taip susiklostęs mačas yra ne pati maloniausia karjeros pabaiga?
- Na, iš tiesų niekam nelinkėčiau tokiomis rungtynėmis pabaigti karjerą. Profesionalo karjerą baigiau, bet gyvenimas nestovi vietoje, viskas eina sava vaga – išgyvensime (šypsosi).
- Kas nutiko, kad rungtynės baigėsi tokiu skaudžiu pralaimėjimu?
- Mūsų žaidimą pakoregavo T. Radzinevičiaus pašalinimas iš aikštės, o esminė mūsų klaida buvo paskutiniame momente, kai teisėjas „pastatė“ 11 metrų baudinį. Žaidėjas tame epizode sužaidė labai vaikiškai ir kaip viskas susiklostė, žinome visi. „Turnovo“ komanda nebuvo už mus pajėgesnė, nes tiek žaidžiant namuose, tiek išvykoje mes nenusipelnėme su jais sužaisti lygiosiomis. Nežinau, kodėl bet šiais metais „Sūduvai“ dažnai „sekasi“ taip sužaisti rungtynių pabaigas.
- Prisiminkime, kaip prasidėjo N. Radžiaus karjera?
- Būdamas 13 metų įstojau į sporto internatą ir man labai pasisekė, kad patekau pas trenerį Liną Niurką, kuris labai gerai dirbo su paaugliais. Jis gerai išmanė jaunuolių psichologiją. Atrodo, jog labai nespausdavo, bet puikiai rasdavo bendrą kalba su mumis. Treneris suprasdavo, kad žaidėjai į internatą buvo suvažiavę iš rajonų, todėl padėdavo jiems pritapti. Su šia komanda tapome Lietuvos čempionais ir daug ko išmokome.
Toliau įstojau į Vilniaus sportininkų rengimo centrą ir ten patekau pas visai kitokį trenerį. Ten buvo griežta disciplina ir sunkios treniruotės. Taigi žaidimo technikos išmokau Panevėžyje, o charakterio savybes išsiugdžiau Vilniuje. Tuomet sulaukiau „Žalgirio“ komandos pasiūlymo. Pirmiausia patekau į dublerių komandą, o vėliau prisijungiau prie pagrindinės sudėties.
- Tavo futbolininko karjera buvo ilga ir įdomi. Kurie laimėjimai labiausiai įstrigo atmintyje iš ilgų metų futbole?
- Negalėčiau pasakyti, kad mano karjeroje buvo labai daug laimėjimų. Žaidžiant užsienyje titulų iškovoti nepavyko – esu pralaimėjęs Lenkijos, Rusijos taurės finaluose. Taigi mano laimėjimai tik Lietuvoje. Esu triskart Lietuvos čempionas, vicečempionas gal kokius 6 kartus, vieną iš jų ir su „Sūduva“, esu laimėjęs Lietuvos taurę, supertaurę, Baltijos lygą. Na, galima sakyti, kad man pavyko laimėti tai, ką buvo įmanoma Lietuvoje. Beje, 2007 metais buvau išrinktas geriausiu Baltijos lygos gynėju.
Primename, kad neabejotinai viena įsimintiniausių N. Radžiaus karjeros akimirkų - reto grožio ir svarbos įvartis į Glazgo „Rangers“ ekipos vartus Kaune, prisidėjęs prie istorinės vietos FBK „Kauno“ pergalės antrame 2008 m. UEFA Čempionų lygos atrankos etape rezultatu 2:1.
- Kaip įvertintum tuos tris su puse metų, kuriuos praleidai Marijampolės „Sūduvoje“?
- Norėčiau padėkoti „Sūduvos“ vadovybei, kad man suteikė galimybę atstovauti šiai komandai, pasitikėjo manimi. Stengiausi kiek galėjau ir žaidžiau pagal galimybes, nors galėjo būti ir geriau. Klubui norėčiau palinkėti būti ambicingesniems, siekti aukštesnių tikslų, nebijoti rizikos. Manau, kad „Sūduvos“ klubo svajonė yra tapti Lietuvos čempionais, nes to dar nėra pavykę nuveikti. Taip pat linkėčiau, kad Marijampolės klubas vystytųsi ir taptų profesionalesnis negu yra dabar.
Žinoma, klubo infrastruktūra yra puiki ir už tai jam galima uždėti didelį pliusą. Kiek teko matyti, ne visi Lenkijos klubai gali pasigirti tokiomis sąlygomis. Vis dėlto yra sričių, kur klubas gali tobulėti.
- Neabejoju, kad per ilgą futbolininko karjerą buvo atsitikę daugybė linksmų nutikimų. Ką įsimintiniausio galėtum papasakoti sirgaliams?
- Net nežinau. Nuotykių futbolininkų gyvenime atsitinka labai daug, ypač Rusijoje (juokiasi). Viskas apie šią šalį pasakoma posakiu „protu Rusijos nesuprasi“. Dabar neprisiminsiu, bet galiu pasakyti tiek, kad daugiausiai įdomybių buvo Rusijoje.
- 2013 metų sezonas tau asmeniškai buvo sėkmingas. Ar nemanai, kad praėjus, pavyzdžiui, mėnesiui laiko, nenustygsi vietoje kaip norėsis sugrįžti į aikštę?
- Aš manau, kad taip ir bus, bet į aikštę grįšiu kaip mėgėjas. Šiam žingsniui aš ruošiausi nuo pat naujų metų, nes žinojau, kad mano sutartis galioja iki birželio pabaigos. Po to dar sutarėme su prezidentu, kad padėsiu komandai UEFA Europos lygoje. Žodžiu, neabejoju, kad po mėnesio vėl norėsis paspardyti kamuolį.
- Pasiūlymų prisijungti prie mėgėjų komandų turbūt nepritrūksi?
- Su šeima kraustomės į Vilnių, kur yra įvairių mėgėjų lygų. Tikiuosi, kad pasiūlymų bus, jų turiu jau ir dabar (šypsosi).
- Turbūt būtų galima drąsiai sakyti, kad buvai tikro profesionalo pavyzdys jauniesiems „Sūduvos“ futbolininkas. Ko norėtum palinkėti jiems?
- Nežinau, koks aš pavyzdys – didelis ar ne, bet visuomet stengiausi juo būti, elgesiu aikštėje ir už jos ribų rodžiau pavyzdį atsidavimu treniruotėse. Jaunimas turi patys stengtis tobulėti, žiūrėti į vyresnius žaidėjus, kalbėti, klausinėti kaip kas. Jaunimui, ypač „Sūduvos“, norėčiau palinkėti, visų pirma, kad jie patys užduotų sau klausimą, kuo jie nori tapti gyvenime – ar futbolininkais ar futbolas jų gyvenime yra tik, kaip sakoma, „for fun“. Profesionalus futbolas nėra lengvas. Jis susideda iš daug smulkmenų – rėžimas, mityba, miegas, poilsis, sunkus darbas treniruotėse. Kiekvienoje treniruotėje turi siekti gero rezultato.
- Kuo galvoji užsiimti baigęs sportininko karjerą?
- Minčių yra visokiausių, pamatysime, kas bus. Kol kas vasarą norisi pabūti su šeima, pailsėti. Norėčiau pajusti tikras atostogas, kai gali veikti, ką nori. Su šeima esame suplanavę kelionę į Ispaniją.
- Kaip manai, ko labiausiai pasiilgsi baigęs karjerą?
- Futbolo. Tiek metų sportavus sunku viską nutraukti. Aš manau, labiausiai pasiilgsiu varžybų atmosferos, kovos aikštėje. Rungtynių metu būna daug adrenalino, esi užsivedęs, visiškai kitoks nei paprastame gyvenime. Pasiilgsiu žiūrovų, nors jų Lietuvos čempionate susirenka ir nedaug, bet vis tiek ta atmosfera yra maloni.
- Ar norėtum, kad tavo vaikai pasuktų į futbolą?
- Turiu du sūnus ir dukrelę. Aišku, norėčiau, kad sūnūs žaistų futbolą, bet tikrai neketinų jų stumti. Jeigu nebus noro, tikrai nesistengsiu primesti šio sporto.
- Žaisti į Marijampolę sugrįžo T. Radzinevičius, po traumų pasveiko K. Chvedukas, M. Šoblinskas. Kokios šios komandos perspektyvos?
- Tikiuosi visko, ko geriausio. Norisi, kad „Sūduva“ baigtų čempionatą kuo aukščiau, bet kaip bus – pamatysime. Mūsų čempionate 10 taškų atsilikimas nuo trečios vietos yra didelis ir gali būti labai sudėtinga jį panaikinti. Aišku, gali visko būti, bet bus tikrai sunku. Manau, kad ir ketvirta vieta nėra blogai, nes ją užėmus yra didelės galimybės patekti į UEFA Europos lygą. Vis dėlto taurę greičiausiai laimės „Žalgiris“, „Atlantas“, „Ekranas“ ar ta pati „Sūduva“.