San Marino futbolininkai FIFA reitinge lenkia vos kelias komandas ir užima 201 vietą, o vokiečiai nusileidžia tik Argentinai ir žengia antri.
Taigi rezultatas 0:8 nieko pernelyg nenustebino. Vokiečiai į varžovų vartus smūgiavo net 37-is kartus, kai sanmariniečiai – nė vieno. Tiesa, šeimininkai kėlė 1 kampinį, o Joachimo Lowo auklėtiniai – 17.
Po šio mačo liežuvio už dantų neišlaikė Miuncheno „Bayern“ puolėjas Thomas Mulleris, kuris įžeidė San Mariną ir kitus futbolo pasaulio nykštukus.
„Aš nesuprantu tokių rungtynių prasmės, ypač turint omenyje įtemptą sezono tvarkaraštį. Suprantu, kad tai turi reikšmę jiems, varžovams, tuo labiau, kai jie gauna progą žaisti su pasaulio čempionais. Mes galime atsakyti tik sunkiu darbu. Bet būtent dėl to, tokie mačai yra nereikalinga rizika“, – arogantiškai pareiškė 27-erių metų snaiperis.
Jis aikštėje praleido visas 90 minučių ir, nors pats ir nepelnė įvarčio, atliko du rezultatyvius perdavimus.
Tris kartus pasižymėjo Serge'as Gnabry, du – Jonas Hectoras, po sykį – Sami Khedira ir Kevinas Vollandas. Dar vieną tikslų smūgį, tik į savo vartus, pridėjo Mattia Stefanelli.
Th. Mullerio žodžius išgirdęs San Marino rinktinės atstovas spaudai Alanas Gasperoni išplatino atvirą laišką, kuriame kreipėsi į puolėją ir išdėstė 10 priežasčių, kodėl tokios rungtynės nėra bevertės.
DELFI pateikia laiško vertimą:
„Brangiausias, Thomasai Mulleri, tu esi teisus. Tokios rungtynės kaip penktadienį yra niekas. Tau. Iš kitos pusės, brangus Thomasai, tau nereikia atvykti į San Mariną savaitgaliui praktiškai dėl nieko. Geriau, kadangi nevyko „Bundesliga“, galėjai leisti laiką su žmona ant sofos savo prabangioje viloje ar galbūt galėjai dalyvauti kokiame nors savo rėmėjų renginyje ir uždirbti kelis tūkstančius eurų. Bet leisk man pateikti tau 10 gerų priežasčių, kodėl aš manau, kad rungtynės tarp San Marino ir Vokietijos buvo labai naudingos. Jei tik tu galėtum apie tai pagalvoti ir leisti man žinoti savo nuomonę:
1. Jos buvo naudingos, nes parodė tau, kad net prieš tokias silpnas komandas kaip mūsų tu negali įmušti įvarčio. Ir tik nesakyk, kad neįsiutai, kai Aldo Simoncini atrėmė tavo smūgį...
2. Jos pasitarnavo tam, kad tavo vadovams (ir ne tik Francui Beckenbaueriui bei Karlui-Heinzui Rummenigge'ui) taptų aišku, jog futbolą valdo ne jie, o žmonės, kurį jį myli – tarp jų, patinka tau tai ar ne, esame ir mes.
3. Jos priminė šimtams žurnalistų iš visos Europos, kad vis dar yra vyrukų, kurie siekia savo svajonių, ir nepaklūsta jūsų taisyklėms.
4. Jos patvirtino, kad jūs, vokiečiai, niekada nepasikeisite, nors istorija jus ir pamokė, kad gąsdinimai ir patyčios ne visada garantuoja pergalę.
5. Jos parodė tiems 200 San Marino futbolininkų, kad ir dėl kokios priežasties jie žaidžia futbolą, kodėl jų treneriai prašo, jog jie tai darytų iš visų jėgų. Kas žino – galbūt vieną dieną jų pastangos ir pasiaukojimas nebus vainikuoti susitikimu su pasaulio čempionais.
6. Jos padėjo jūsų federacijai (taip pat ir mūsų) surinkti pinigus už transliacijų teises, o už juos bus galima įrengti naujas aikšteles vaikams, mokyklas ar padaryti stadionus saugesnius... Mūsų federacija, atskleisiu paslaptį, stato naują aikštę atokiame Akvavivos mieste. Tu galėtum ją pastatyti už savo šešių mėnesių atlyginimą, o mes tai padarysime už teises į 90 rungtynių minučių. Neblogai, ar ne?
7. Jos leido mūsų šaliai, kuri yra stadiono Miunchene dydžio, būti pastebėtai dėl geros priežasties, nes futbolo mačas visada yra gera priežastis.
8. Jos tapo istorinėmis tavo draugui Serge'ui Gnabry, kuris debiutavo nacionalinėje komandoje ir atliko „hat-tricką“.
9. Jos padarė laimingais keletą San Marino žmonių, kurie prisiminė, kad mes turime tikrą nacionalinę komandą.
10. Jos atvėrė man akis ir aš supratau, kad net jei vilki pačią gražiausią „Adidas“ aprangą, po ja tu vis tiek mūvi paprastas kojines.
Su meile, tavo Alanas“.
Vokiečiai su 12 taškų po keturių turų tvirtai pirmauja C grupėje. Jie per ketverias rungtynes pelnė 16 įvarčių ir nepraleido nė vieno.
Tuo metu San Marinas (įvarčių santykis – 1:17) su 0 taškų – paskutinis.