Gautos lėšos būtų paskirstomos klubų, kurie ugdo vietinį jaunimą, skatinimui.
„Prisipažinsiu, tokią idėją svarstome, – neneigė LFF generalinis sekretorius Nerijus Dunauskas, paklaustas apie užsieniečių registravimo apmokestinimą. – Bet prieš ją įgyvendinant dar reikia pasitarti su klubais“.
Tiesa, anot jo, klubai šiuo klausimu galės nebent patarti, o įgyvendinti idėją ar ne, spręs LFF Vykdomasis komitetas.
N. Dunauskas atsisakė įvardyti galimus užsienio futbolininkų registracijos įkainius. Užkulisiuose kalbama apie sumas nuo trijų iki dešimties tūkstančių eurų.
Prieš 2017-ųjų sezoną nutarta Europos Sąjungos (ES) šalių piliečių pasus turinčių futbolininkų nelaikyti legionieriais. Iki tol galiojo šešių legionierių limitas. Būtent tiek jų galėjo žaisti komandoje vienu metu A lygos pirmenybių rungtynėse.
Užsieniečių skaičius Lietuvos pirmenybėse padidėjo drastiškai. Viena A lygos komandų „Utenis“ į aikštę kartais eidavo vien iš jų suformuota sudėtimi.
Vienintelė Gargždų „Banga“ iš dviejų stipriausiųjų Lietuvos futbolo lygos komandų išsivertė be nė vieno svetimšalio.
Futbolo veikėjai limitų ES piliečiams panaikinimą aiškino, kad ribojimas pažeidžią ES darbo teisę.
Nors štai krepšinyje tebegalioja šešių užsienio žaidėjų komandos sudėties registracijoje apribojimas, be jokių išimčių europiečiams. Nebent už papildomą mokestį galima įregistruoti ir daugiau legionierių.
Iš kitos pusės, stipriausiųjų Lietuvos klubų atstovai teigia, kad galutinai užsieniečiams atvėrus vartus, šalies komandos sustiprėjo ir tapo labiau konkurencingos Europos turnyruose. Pavyzdžiu nurodydami neturintį analogų šiemetinį dviejų Lietuvos klubų žygį Europos lygos atrankoje, per kurį Marijampolės „Sūduva“ pasiekė ketvirtąjį, o „Trakai“ – trečiąjį etapą.
Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad šiedu klubai dažniausiai žaisdavo tokiomis lietuvių-užsieniečių proporcijomis, kurios puikiai būtų tenkinę ir ankstesnių metų limitą.