Ryškiausios žvaigždės S. Dariaus ir S. Girėno stadione šeštadienį buvo Edonas Zhegrova (20-ą min.) ir Ermalis Krasniqi (65-ą min.), dviem tiksliais šūviais atvėsinę šeimininkų viltis atidaryti taškų sąskaitą UEFA Tautų lygoje.
„Nieko čia nepasakysi, – apie pirmąjį praleistą įvartį atsiliepė E. Jankauskas. – Ruošdamiesi rungtynėms tokią situaciją matėme daug kartų ekrane. Kai žinai, ko tikėtis, ir vis tiek nieko negali padaryti, belieka varžovui duoti „žaibą“ po rungtynių ir pagirti. E. Zhegrovos vertė – 25 mln. eurų, įmušė į tolimąjį kampą, kokias čia dar pretenzijas gali reikšti. Nesakau, kad jis jau priklauso futbolo stebukladarių kategorijai, bet yra netoli jos.“
Intriga buvo grįžusi 84-ą min., kai neužtikrintai sužaidusį Kosovo vartininką Amirą Saipi, kuriam tai buvo debiutas nacionalinėje komandoje, aplenkė ir pirmas kamuolį pasiekė po keitimo pasirodęs Gytis Paulauskas. O jo rezultatyviu perdavimu pasinaudojo ir galva pasižymėjo kitas atsarginis Paulius Golubickas.
Kosovo ekipos treneris Franco Foda vėliau pripažino, jog paskutinėmis minutėmis oponentams rizikuojant ir puolant visomis išgalėmis jo nervai buvo įtempti, o rungtynės buvo „varginančios“. Vis dėlto vokietis liko patenkintas pasiteisinusiu taktiniu planu.
„Žinojome, kad lietuviai naudos daug ilgų perdavimų, todėl buvo svarbu laimėti „antrus“ kamuolius. Taip pat matydami, kad tarp lietuvių linijų būna daug erdvės, pasirinkome atitinkamą taktinę schemą ir sėkmingai ją išnaudojome“, – komentavo 58-erių specialistas.
Vargti papildomai teko dėl rudeniškos S. Dariaus ir S. Girėno stadiono aikštės būklės.
Nors saugant veją išvakarėse komandos, kitaip nei įprasta, sportavo ne pačiame stadione, o treniruočių aikštėje, pastabų vis tiek turėjo tiek vieni, tiek kiti.
„Rungtynių pradžia buvo šiek tiek slogi, ir tai galbūt lėmė aikštės kokybė. Žaidėjai sakė, kad jiems lyg į batus švino prisipylė. Kol adaptavomės, buvo sunkiau“, – teigė E. Jankauskas.
Bent jau išlyginti žaidimą pavyko. Komandos kamuolio kontrole pasidalino lygiai per pusę, atliko beveik tiek pat smūgių (lietuviai – 8, svečiai – 9) ir kampinių (atitinkamai 3 ir 4).
„Radome jėgų atsitiesti ir baigiantis pirmam kėliniui paimti žaidimą į savo rankas. Buvome jau daug ryškesni, daugiau atakavome. Antrame kėlinyje pagal žaidimo temperatūrą buvome arčiau tikslo, bet tuomet praleidome šiek tiek per „pigų“ įvartį – vėlgi mūsų gynybą pakarpė individualiai.
Tai buvo kritinis taškas, kai nežinai, kur pakryps rungtynės. Bet kovojome iki galo, už tai vyrams reikia padėkoti. Fiziniais rodikliais kai kurie net pranoko savo rekordus – vertinant kiek nubėgo, kiek sprintų padarė.
Sušvelninę rezultatą metėme visas pajėgas jį su žiūrovų pagalba ir išlyginti, deja, ši istorija buvo panaši į ankstesnių rungtynių. Atrodo, galėjome daugiau išsinešti, bet nepasakyčiau, kad labai jau didelis nusivylimas. Bendrai žaidimas buvo geras, nors buvo krizinių momentų. Žinau, kad pralaimėdamas 0:2 pradedi galvoti, kaip nepraleisti dar vieno ar dviejų įvarčių, bet mes taip nemąstėme – tai buvo dviejų panašaus pajėgumo komandų akistata, kurios baigtį nulėmė keli žaidimą keičiantys atlikėjai“, – kalbėjo E. Jankauskas.
– Kurie žaidėjai ir kaip šiandien labiausiai išsiskyrė pagal fizinius parametrus? – „Delfi“ paklausė Lietuvos rinktinės trenerio
– Man regis, iš viso šeši jų nubėgo daugiau nei dešimt kilometrų, taip pat šeši subėgiojo po puskilometrį spurtuodami daugiau nei 25 km per valandą greičiu. Tai – europinio lygio standartai. Ar bent jau šio diviziono.
– Anot Kosovo trenerio, tarpai tarp lietuvių linijų buvo per dideli, ir tai jo auklėtiniams pavyko išnaudoti. Matote čia problemą?
– Manau, komandiškai gynėmės neblogai. Tik galbūt pabaigoje, kai metėme pajėgas į priekį, žaidimas šiek tiek sulūžo, nebeliko balanso.
– Lietuvos įvartį sukūrė atsarginiai, bet ar vertinant visą kontekstą į puolimą orientuoti keitimai suveikė taip, kaip norėjote?
– Džiugina tai, kad po keitimų neprarandame kokybės ir intensyvumo. Nauji žaidėjai eina į aikštę labai gerai paruošti, tuo užsiima Georgas Freidgeimas. Jie neužtrunka dešimt minučių, kol adaptuojasi, kas nėra labai paprasta. O keitimus atliekame galvodami ir apie antras rungtynes po kelių dienų. Dėl to nenorėjau vaikyti, pavyzdžiui, Artūro Dolžnikovo visas 90 min. ir taip visiškai jį išgręžti.
– Šiose rungtynėse į rinktinės gretas grįžo traumą išsigydęs Gvidas Gineitis. Ką jis suteikė komandai?
– Gvidas yra kokybės garantas. Jaučiasi jo solidumas, įtaka aikštės vidurio kontrolei. Pradžia jam buvo sunki, būtent jis ir sakė, kad aikštė klampoka. Bet sužaidė geras rungtynes, kaip ir visa komanda.
– Vis dėlto jūsų komanda lieka be taškų. Auga psichologinis spaudimas?
– Galime graužtis, bet tai nieko nepakeis. Pats žaidimas nėra nuviliantis. Kiek mačiau, nė vienas žiūrovas šiandien nepaliko stadiono anksčiau laiko, po finalinio švilpuko dėkojo. Vadinasi, buvo nenuspėjama kova iki paskutinės akimirkos. Žaidėjai savo darbą daro, dabar turime kuo greičiau atsigauti emociškai.
– Ko pirmiausia trūksta, kad būtų ir atitinkamas rezultatas?
– Reikia realizuoti progas. Turėjome jų šiandien, A. Dolžnikovas išdraskė kairįjį kraštą. Bet jo perdavimai nerado adresato, gal neteisingai išsidėstydavome. P. Golubickas buvo labai gerai atsidengęs, bet tam momente vartininkui pasisekė labiau. Tokios detalės ir lemia rezultatą.
Lietuvos taškų taupyklė po trijų turų C diviziono 2-oje grupėje lieka tuščia, Kosovas (6 tšk.) tarp keturių komandų užima antrą vietą.
Tai buvo antroji komandų tarpusavio akistata per visą istoriją – 2021-aisiais pirmasis pasimatymas Kosove baigėsi šeimininkų pergale 4:0.
Antradienį lietuviai Kaune priims Rumuniją, o lapkritį Tautų lygos ciklą užbaigs dviem viešnagėmis Kipre ir Kosove.
