Prieš du dešimtmečius M. Cigalka tapo ryškiausia itin populiaraus kompiuterinio žaidimo „Championship Manager 01/02“ įžymybe.
„Sports Interactive“ kompanijos sukurtame futbolo simuliatoriuje žaidėjai turėdavo vadovauti realiems klubams: rūpintis jų biudžetu, darbuotis perėjimų rinkoje, komplektuoti komandas, jas treniruoti, parengti rungtynių taktiką.
Žaidimą stengtasi kuo labiau priartinti prie tikrovės, įskaitant ir virtualius futbolininkų prototipus, kurie buvo programuojami taip, kad atitiktų realias asmenybes.
Tačiau prieš 20 metų interneto technologijos buvo išvystytos kur kas menkiau nei dabar, nebuvo nei „Youtube“, nei „Twitter“.
Nebuvo ir galimybių betarpiškai sekti futbolo įvykius tolimiausiuose pasaulio kampeliuose, tad žaidimo kūrėjai informaciją apie mažiau populiarius nacionalinius čempionatus rinkdavo per tarpininkus.
Vienas tokių „Sports Interactive“ bendradarbių Andrejus Muravjovas buvo atsakingas už Baltarusijos pirmenybių duomenų bazę.
Būtent jis sukūrė personažą, laikomą visų futbolo simuliatorių legenda. Bent jau taip jį viename straipsnyje apibūdino britų dienraštis „The Guardian“, sudaręs šešių geriausių visų laikų virtualių futbolininkų sąrašą.
Kuomet prekyboje pasirodė „Championship Manager 01/02“, M. Cigalkai tebuvo 18-a, ir jo laukė debiutas etatinio tėvynės pirmenybių prizininko „Dinamo“ gretose.
Kad ir kuo jaunas puolėjas taip sužavėjo žaidimo kūrėjams talkinusį A. Muravjovą, šis futbolininko individualias savybes įvertino fantastiškai aukštais balais.
Kadangi žaidimo pradžioje M. Cigalka tebuvo jaunuolis, ilgainiui jo kompiuterinė „reinkarnacija“ progresuodavo dar labiau ir virsdavo tikru futbolo genijumi, kokiais realiame pasaulyje laikomi Pele, Diego Maradona, Lionelis Messi ar Cristiano Ronaldo.
„Buvau jaunas, tikėjau baltarusiško futbolo ateitimi. Mūsų darbe nebuvo jokių apribojimų, turėjome visišką sprendimo laisvę. M. Cigalka man labai patiko – buvo greitas, turėjo įvarčių uoslę, spindėjo ankstyvoje karjeros fazėje. Jis turėjo viską, ko reikia norint tapti įvarčių mašina“, – apie „Dinamo“ futbolo akademijos auklėtinį po daugelio metų atsiliepė pamatus jo sėkmei vaizdo žaidime padėjęs A. Muravjovas.
Centus kainuojantis baltarusis patyrusiems „Championship Manager“ entuziastams tapo tikru lobiu. Vienintelė problema buvo jo pilietybė – kadangi Baltarusija nepriklauso Europos Sąjungai, „nupirktas“ kompiuterinių Vakarų Europos klubų M. Cigalka užimdavo legionieriams skirtą vietą. O iškeliauti į Jungtinę Karalystę dėl tenykštės darbo vizos tvarkos baltarusio avataras galėdavo tik po kelių virtualių metų, surinkęs reikiamą skaičių rungtynių savo šalies nacionalinėje rinktinėje.
Tačiau bet kokius minusus nusverdavo neprilygstamas M. Cigalkos rezultatyvumas – kai kuriems „Championship Manager“ žaidėjams jis atnešdavo daugiau nei po šimtą įvarčių per sezoną.
Kompiuterinio žaidimo fanai net sukūrė specialią grotažymę #Tsigalko1000 ir keldavo į internetą M. Cigalkos statistikos nuotraukas, varžydamiesi, kieno virtualioje komandoje puolėjas greičiau pasieks tūkstančio įvarčių žymą.
Po socialinius tinklus pasiknaisiojęs sport.ua padarė išvadą, jog šios „įskaitos“ nugalėtojui kompiuterinis M. Cigalka tūkstantuką surinko vos per 387 mačus.
Žinoma, realiame futbolo pasaulyje tokie skaičiai atrodo absurdiškai. Ir tikrajam M. Cigalkai nepavyko užsitarnauti nė dešimtosios dalies šlovės, tekusios jam kompiuteriniame žaidime.
Per keturis sezonus „Dinamo“ ekipoje jis pelnė 28 įvarčius – pakankamai, kad sudomintų turtingesnius kaimyninės Rusijos klubus.
Tačiau nepaisant pusei futbolo pasaulio žinomos pavardės, M. Cigalka į aukštesnį lygį taip ir nepakilo.
Trumpai pažaidęs Kazachstane ir Armėnijoje, profesionalo karjerą jis baigė būdamas vos 25-erių. Puolėją kamavo traumos, paankstinusios jo pasitraukimą iš didžiojo sporto. „Nuplaukė“ ir sutartis su Portugalijos elitinio diviziono atstovu „Maritimo“ – Baltarusijos futbolininkas buvo atvykęs į peržiūrą ir jau derino finansines sąlygas, kuomet plyšo kryžminiai kelio raiščiai.
Kaip rašė by.tribuna.com, pats žaidėjas vėliau pripažino, jog traumų virtinę galėjo lemti ne visai profesionalus jo požiūris į darbą – diskotekas, merginas ir alkoholį M. Cigalka mėgo kur kas labiau nei sportinį režimą.
Svariausiu tikrojo M. Cigalkos pasiekimu liko dvejos rungtynės nacionalinėje Baltarusijos rinktinėje bei 2003-iaisiais draugiškame mače su Uzbekija pelnytas vienintelis įvartis.
Atstovaudamas „Dinamo“ jis taip pat po sykį tapo šalies čempionu ir taurės turnyro laimėtoju. 2003 metais pastarųjų varžybų finale būtent du M. Cigalkos įvarčiai atnešė sostinės ekipai trofėjų.
Beje, kartu su juo garsiausiame Minsko klube tuo metu žaidė ir brolis dvynys Jurijus, gynęs komandos vartus.
Prieš trejus metus surastas graikų žurnalistų ir davęs jiems interviu, M. Cigalka prisipažino anuomet neturėjęs nė mažiausios minties, kaip pasinaudoti tarsi iš dangaus nukritusiu žinomumu. Nors kadaise ne vienos šalies juodojoje rinkoje buvo pardavinėjama jo atvaizdu puošta atributika: marškinėliai, puodeliai, padėkliukai ir pan.
„Koks geras esu kompiuteriniame žaidime, pirmą kartą man pranešė Rusijos žurnalistas Georgijus Čerdanciovas, kuris buvo labai didelis futbolo simuliatorių mėgėjas. Jis pasakė, kad aš esu pats populiariausias futbolininkas tame žaidime. Atsimenu, kaip klausiausi ir purčiau galvą netikėdamas – buvau šokiruotas. Anksčiau net nebuvau girdėjęs apie tokį kompiuterinį žaidimą, ničnieko nesupratau.
Iš tiesų jaunystėje buvau geras žaidėjas, turėjau tam tikrą talentą, ir visi Baltarusijoje tai žinojo. Jei ne sveikatos problemos, galbūt būčiau žaidęs iki 40-ies ir tapęs lygos rezultatyviausiu futbolininku, lygiai kaip kompiuteriniame žaidime. Tačiau traumos mane visai sumaitojo. Skausmai būdavo nepakenčiami, todėl taip anksti viską užbaigiau“, – pasakojo M. Cigalka.
O pasitraukus jį prislėgė rūpesčiai ir slogi realybė.
M. Cigalka buvo pamėgęs gyventi savęs nevaržydamas, be to, dažnai lankydavosi lažybų punktuose ir kazino. Pats jis kartą suskaičiavo iššvaistęs 100 tūkst. dolerių.
Pakabinęs futbolo batelius ant vinies baltarusis išsiskyrė su pirmąja žmona ir pradėjo remontuoti butus, stiklinti langus.
„Žaisdamas futbolą neblogai uždirbdavau, tačiau karjera buvo trumpa. Tam, kad pragyvenčiau ir išlaikyčiau žmoną su dviem dukterimis, turėjau dirbti statybose. Iš pradžių man mokėjo 5 dolerius per dieną, vėliau – 20. Bet to neužteko. Turėjau dirbti labai sunkiai, kad pasirūpinčiau artimaisiais, ir taip galutinai susigadinau sveikatą. Mano nugara ir kojos daugiau nebėra tinkamos sunkiam fiziniam darbui“, – atviravo buvęs futbolininkas.
Jam beliko tik graužtis, jog nesugebėjo nė mažuoju piršteliu prisiliesti prie „Championship Manager“ atneštos šlovės.
„Tuo populiarumu derėjo tinkamai pasinaudoti. Deja, neįsivaizdavau, kaip tai padaryti. Kai palikau futbolą, daugiau niekas man nebeskambino, visi greitai pamiršo. Norėjau likti sporte kitokiame amplua, tačiau niekam manęs nereikėjo. Žmonės apskritai vengė net kalbėtis apie galimybę samdyti mane treneriu, kad ir jaunimo. Nesuprantu, kodėl – niekada nieko neįžeidžiau, nebuvau grubus, nė sykio nepasielgiau netinkamai. O dabar išvis niekam nebesu reikalingas – nei aplinkiniams, nei valstybei. Likau be darbo ir nežinau, kaip toliau gyventi“, – 2018 metais bėdojosi M. Cigalka.
Pokalbio pabaigoje jis pats paprašė žurnalisto paskleisti žinią apie desperatišką finansinę padėtį, į kurią pateko, taip tikėdamasis sulaukti savo kompiuterinio prototipo gerbėjų pagalbos.
Taigi, tuzinus Auksinių kamuolių ir batelių tūkstančiuose monitorių visame pasaulyje šlavusi tariama žvaigždė tikrovėje pastaraisiais metais skurdo tėvynėje.
O gruodžio 25 d. oficiali „Dinamo“ klubo paskyra socialiniame tinkle pranešė apie ankstyvą buvusio futbolininko mirtį.
Jos aplinkybės iki šiol nebuvo detalizuotos, tik Baltarusijos žurnalistas Jegoras Bačila užsiminė, jog M. Cigalka turėjo širdies problemų – galbūt susijusių su ankstesniu velionio gyvenimo būdu.
Kad ir kaip ten būtų, gyvas pats M. Cigalka niekuomet nebūtų patikėjęs, kiek daug žmonių nuliūdins žinia apie jo netektį.
Apie tai pranešė tokie įtakingi leidiniai kaip „The Sun“ ar „Tuttosport“, socialiniai tinklai pravirko nuo šimtų jausmingų atsisveikinimo žinučių įvairiausiomis pasaulio kalbomis.
Fenomenalu, koks brangus daugybei žmonių buvo futbolininkas, kurio jie niekada net nematė savo akyse.