Patys sprendė, kas reprezentuoja Vilnių
Delfi jau rašė, jog pernai Vilnius paramą trejų metų ciklui išdalino laikydamasis principo kiekvienoje sporto šakoje finansuoti tik vieną klubą (atskiriant į skirtingus krepšelius vyrų ir moterų sportą).
Dėl to, pavyzdžiui, šalies futbolo čempionas Vilniaus „Žalgiris“ kasmet gauna po 1,05 mln. eurų, o su juo A lygoje konkuruojantys „Riteriai“ – nė cento.
Už borto taip pat liko etatinės Lietuvos vicečempionės iš moterų futbolo akademijos „Žalgiris“, rankinio klubas HC „Vilnius“.
Užtat tarp 18 laimingųjų atsidūrė klubai, kurių dalininkė yra pati savivaldybė: „Rytas“ (vyrų krepšinis), „Kibirkštis“ (moterų krepšinis), „Šviesa“ (vyrų rankinis), jau minėtas „Žalgiris“.
Dalis nieko nepešusių ieškoti teisybės mėgino teisinėmis priemonėmis, o MFA „Žalgiris“ laimėjo ginčą su savivaldybe pirmos instancijos teisme ir šiuo metu tęsia antrą bylinėjimosi raundą.
Nepaisant to, prieš mėnesį sostinės valdžia buvo užsimojusi dar labiau padidinti atskirtį tarp konkuruojančių klubų.
Lapkričio 16 d. vykusiame posėdyje miesto tarybai buvo pateiktas projektas, kuriuo pasiūlyta suteikti mokesčių lengvatų reprezentacinius sporto klubus ar kultūros įstaigas remiantiems asmenims.
Kas būtent reprezentuoja Vilnių, juodu ant balto išvardino pati savivaldybė, sudariusi baigtinį 26 įstaigų sąrašą.
Į jį pateko tik klubai, gaunantys paramą iš miesto biudžeto.
O likę dar labiau pasipiktino, jog savivaldybė su jais elgiasi kaip šuo ant šieno: nei pati duoda, nei leidžia duoti kitiems.
Bandė priimti skubos tvarka
„Čia yra žiauru, turbūt nėra jokios kalbos apie demokratiją, rinkos dėsnius. Vilniaus mieste įsivyravo totalitarizmas – darome, ką norime“, – Delfi tuomet skundėsi „Riterių“ prezidentas Janas Nevoina. – Nejau verslininkas negali pats laisvai pasirinkti, ką jam remti? Kas čia, rinkos reguliavimas? Potencialūs rėmėjai dabar galbūt gerai pagalvos, kas jiems labiau apsimoka.“
MFA „Žalgirio“ vadovai, kurie teisme bando įrodyti, jog finansavimo nusipelno labiau nei tik pernai aukščiausiame šalies divizione pasirodęs moterų futbolo klubas „Vilnius“, taip pat svaidėsi žaibais.
„Iš mūsų įžūliai tyčiojamasi, nors būtent mes išleidžiame daugiausiai merginų į visų amžiaus grupių Lietuvos rinktines. Tai – absoliuti, juoda korupcija, kažkoks absurdas. Dedasi nešvarūs dalykai. Čia tik žaidžiama demokratija, ir tas paramos konkursas buvo dėl akių“, – širdo MFA „Žalgiris“ prezidentas Vytautas Jančiauskas.
Priimti mokesčių lengvatų projektą siūlyta skubos tvarka, vis dėlto Vilniaus taryboje jis susilaukė opozicijos pasipriešinimo.
Projektą pristatęs savivaldybės sporto ir sveikatingumo skyriaus vedėjas Edvinas Eimontas aiškino, jog įvedant naują privačios paramos skatinimo instrumentą, būtų prasminga jį patikrinti mažesne apimtimi ir „galbūt ateityje pildyti klubų sąrašą“.
„Antrą kartą išskirdami tik tuos klubus, kurie ir šiaip gauna savivaldybės finansavimą, juos ypatingai sureikšminame, o daugybė kitų jaučiasi nuskriausti“, – replikavo tarybos narė Agnė Andriulytė.
„Šiuo sprendimu didiname atskirtį. Reprezentaciniai klubai ir taip turi geresnes galimybes pritraukti rėmėjų, kadangi pastarieji suinteresuoti būti greta tų, kurie ryškiausiai matomi“, – pastebėjo Romasis Vaitekūnas.
„Atrodo, kad klubai turi reprezentuoti ne Vilnių, o savivaldybę, jei nori tikėtis paramos“, – išvadą padarė Rikantas Aukškalnis.
Ar lengvatos – geriau nei perskirstymas per biudžetą?
Galiausiai trečiadienį vyksiančiame Vilniaus savivaldybės tarybos posėdyje projektą bus siūloma priimti jau su papildytu sporto klubų ir kultūros įstaigų sąrašu.
Po svarstymo komitetuose jame įrašytų pavadinimų skaičius išaugo nuo 26 iki 40, papildomai pridedant klubus, kurie negauna savivaldybės paramos, nors pernai vykusiame projektų atrankos konkurse buvo įvertinti teigiamai.
Dabar tarp privilegijuotų paramos gavėjų siūloma įtraukti 25 sporto ir 15 kultūros organizacijų, tarp kurių atsirado „Riteriai“, MFA „Žalgiris“, HC „Vilnius“, kiokušin karatė mokykla „Saulės ženklas“, ledo ritulio mokykla „Geležinis vilkas“ ir kt.
„Išgirdome kritiką, argumentus, ir per projekto svarstymą komitetuose šitas klausimas buvo išspręstas. Kita vertus, sąrašas vis tiek turi būti baigtinis, šita tvarka negali būti taikoma absoliučiai visiems sporto klubams, įskaitant mėgėjiškus. Tam tikra kvalifikacinė kartelė, nukreipta į aukštą meistriškumą ir profesionalumą, turi išlikti“, – Delfi komentavo už sportą atsakingas vicemeras Valdas Benkunskas.
Tarybai palaiminus projektą, reprezentacinius miesto sporto klubus ar kultūros įstaigas remiantys asmenys būtų atleidžiami nuo nekilnojamojo turto, žemės ir valstybinės žemės nuomos mokesčių – tiesa, atitinkančių ne daugiau kaip 70 proc. skirtos paramos sumos.
Lengvatų negalės tikėtis rėmėjai, sportui ar kultūrai skyrę mažiau nei tūkstantį eurų, taip pat turintys pradelstų mokėjimų į savivaldybės biudžetą.
Taryba dar turės atsakyti į klausimą, ar tokia skatinimo forma apskritai yra prasminga – pavyzdžiui, „Riterių“ vadovui J. Nevoinai atrodo, kad paprasčiau būtų klubus dosniau paremti perskirstant lėšas per biudžetą.
„Čia strateginis klausimas. Taryba jau buvo patvirtinusi gerą paramos sistemą, tik paskui joje iš kažkur atsirado monopolija – nurodymas remti tik po vieną klubą kiekvienoje sporto šakoje. Kaip miestietis, aš pasisakyčiau už aiškią struktūrą, per kurią remiamas sportas, o ne visokias išimtis ir lengvatas“, – svarstė J. Nevoina, pasigedęs ir saugiklių nuo piktnaudžiavimo mokesčių išlygomis.
„Visokie keliai geri, bet šioje vietoje turime situaciją, kad dėl ekonomikos lėtėjimo mecenatystė ypač sporto srityje labai akivaizdžiai stoja. Mokesčių lengvatomis leidžiame klubams patiems susikurti santykius su rėmėjais, stiprinti mecenatystės tradiciją.
Galbūt vieną dieną situacija pasikeis, ir jokių privilegijų nebereikės, bet kol kas tos tradicijos labai trūksta. Be to, nesame kažkokie pirmeiviai: tokią tvarką jau turi Klaipėda, kitos savivaldybės“, – nesutiko V. Benkunskas.
Iš viso Vilniaus savivaldybė per metus sporto klubams išdalina 10,5 mln. eurų, iš jų didžiausias kąsnis atitenka „Rytui“ – 1,45 mln.