Bent jau viena priemonė dabar yra užmiršta.
Per pastaruosius dvylika mėnesių Lietuvos rinktinė sužaidė vieninteles draugiškas rungtynes – praėjusį kovą išvykoje 0:3 pralaimėjo Čekijai.
DELFI suskaičiavo, kiek kartų savo žaidimą per tą patį laikotarpį repetavo kitos Europos nacionalinės komandos.
55 UEFA priklausančios šalys vidutiniškai žaidė po 2,33 kontrolinio mačo.
Absoliutūs draugiškų rungtynių lyderiai, be abejo, yra kitų metų pasaulio čempionato šeimininkai rusai, kurie nedalyvauja atrankos varžybose ir praktikos stygių privalo mėginti kompensuoti kontroliniais susitikimais. Jų Rusijos rinktinė per 12 mėnesių turėjo 8.
Po 5 draugiškus mačus žaidė Kroatija, Švedija, Baltarusija ir Islandija, po 4 – Estija, Suomija, Prancūzija, Gruzija, Italija, Moldova ir Olandija.
Kaip ir lietuviai, vienintelę repeticiją surengė dar 12 komandų. O neoficialiose dvikovose apskritai nedalyvavo tik Bulgarija, Velsas, Farerų salos, Gibraltaras ir Kosovas.
Kodėl Lietuvos rinktinė šiemet tenkinasi iš esmės vien oficialiu pasaulio čempionato atrankos varžybų tvarkaraščiu?
„Iš vienos pusės, treneris nereiškė konkrečių pageidavimų dėl draugiškų rungtynių. Iš kitos pusės, federacijai nėra lengva rasti varžovų. Vakar kalbėjomės su Maltos federacijos prezidentu – jie turi tokią pačią problemą. Su mažesnėmis šalimis nelabai kas trokšta žaisti“, – DELFI teigė Lietuvos futbolo federacijos (LFF) generalinis sekretorius Nerijus Dunauskas.
Anot jo, artimiausios kontrolinės rungtynės planuojamos lapkritį, bet jokių detalių apie jas vienas LFF vadovų nepateikia.
„Kol kas nenorėčiau nieko atskleisti, yra keli variantai. Gali būti ir taip, kad žaisime namuose“, – sakė N. Dunauskas.
Kur kas aktyvesni lietuviai buvo praėjusiais metais, kuomet E. Jankauskas buvo paskirtas rinktinės vyriausiuoju treneriu. Prieš atrankos ciklo pradžią jo auklėtiniai žaidė 5 draugiškus susitikimus su Rumunija, Rusija, Lenkija, Latvija ir Estija. Du pastarieji varžovai padėjo lietuviams šlifuoti savo žaidimą kas dvejus metus vykstančiame tradiciniame Baltijos taurės turnyre.
Labai panašus Lietuvos komandos kontrolinių akistatų grafikas būdavo ir anksčiau. Nežiūrint to, kas vadovaudavo ekipai, pirmaisiais atrankos ciklo metais ji repetuodavo dažniau nei antraisiais – ir ne vien dėl Baltijos taurės turnyro cikliškumo.
Pavyzdžiui, 2014 metais Igorio Pankratjevo auklėtiniai žaidė šešerias draugiškas rungtynes, o 2015-aisiais – tik dvejas.
Tokia pati tendencija buvo ir treniruojant vengrui Csabai Laszlo: 2012 metais surengti šeši kontroliniai mačai, po metų – du.
Faktas, kad antraisiais ciklo metais žaidžiama daugiau oficialių dvikovų. Pavyzdžiui, pernai E. Jankausko ekipa kovėsi keturiose pasaulio čempionato atrankos akistatose, o šiemet jų – šešios.
Bet maksimaliai išnaudodami FIFA kalendoriaus „langus“, rezervuotus tarptautinėms rungtynėms, 2017-aisiais lietuviai vis tiek galėjo sužaisti 4 draugiškus susitikimus.
Kam to reikia? Neliečiant komercinės pusės, kontroliniai mačai padeda komandoms gerinti tarpusavio ryšius, o treneriams – išbandyti taktines arba sudėties naujoves.
Neskaitant priverstinių keitimų, dėl itin skurdaus žaidėjų pasirinkimo E. Jankauskas visą atrankos ciklą vertėsi tomis pačiomis pajėgomis – su keliomis nedidelėmis išimtimis.
Sudėčiai nekintant, susižaidimo jai neturėjo stigti, bet lietuviai darėsi vis labiau nuspėjami varžovams.
E. Jankauskui galbūt būtų pasitarnavusi galimybė kontroliniame susitikime įvertinti, pavyzdžiui, po penkerių metų pertraukos į rinktinę pakviestą Marių Papšį ir jo stipriąsias bei silpnąsias puses.
O gal naudos iš to tebūtų tiek pat, kiek numirėliui iš degamos žvakės.
Bet jei rinktinė ir LFF nenori susitaikyti su triuškinančiais pralaimėjimais Europos futbolo vidutiniokams bei lygiosiomis su nykštukais, turbūt reikia griebtis ir desperatiškų ėjimų?
„Kelias – vienas, nedarydami daugiau nei dabar į viršų ir nepalypėsime“, – prieš išvyką į Maltą sakė E. Jankauskas.
Metas žodžius paversti darbais.