„Mums jau įtaisė tą vėžį“, – pripažino Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas Julius Kvedaras.
Tą pačią diagnozę buvo galima drąsiai pateikti dar prieš dešimtmetį, kadangi parduotų rungtynių banga į Baltijos pajūrį atsirito gerokai anksčiau nei pradėtas pirmas oficialus LFF tyrimas.
Bet dabar į ligonio gydymo procesą mėginama įtraukti ir šalies teisėsaugos institucijas, turinčias įrankius, reikalingus augliams šalinti chirurginiu būdu.
Šią savaitę LFF kartu su UEFA organizavo trijų dienų seminarą, kuriame Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir Generalinės prokuratūros pareigūnai sėmėsi patirties iš tarptautinę lažybų rinką analizuojančios „Sportradar“ agentūros, Europolo ir kaimyninių šalių teisėsaugos atstovų.
Tai, kad policijai ir prokuratūrai trūksta elementarių žinių apie machinacijas sporte, liudija praėjusiais metais šnipštu pasibaigę ikiteisminiai tyrimai. Vilniaus apygardos prokuratūra domėtis tamsiais futbolo užkulisiais ėmė sulaukusi LFF ir Lošimų priežiūros tarnybos pareiškimų, bet išjudinti iš vietos skandalingų istorijų tyrimų nesugebėjo.
Estijoje ir Latvijoje pareigūnų pastangos išsiaiškinti sudėtingas schemas tarp nusikaltėlių, jų tarpininkų, klubų ir žaidėjų buvo vaisingesnės.
Futbolininkų telefoninius pokalbius ir susirašinėjimus internetu perėmusi Estijos prokuratūra 2013 metų pabaigoje į dienos šviesą ištraukė grupuotę, nuvijusią sutartų rungtynių voratinklį.
Skandalo epicentre atsidūrė Narvos „Trans“ klubas ir aštuoni žaidėjai iš Estijos pirmenybių. Kaltinimų 2011-2012 metais surežisavus 17 dvikovų baigtis iš viso sulaukė 11 asmenų. Prokurorų teigimu, sukčiai uždirbo 108 tūkst. eurų organizuodami „nešvarias“ rungtynes ne tik Estijos čempionate, UEFA Europos lygoje, bet ir Lietuvos A lygoje.
Bylos duomenimis, Estijos ir Rusijos nusikaltėliai 2011-aisiais surežisavo Pakruojo „Kruojos“ nesėkmę prieš „Kauną“ rezultatu 0:4.
Nors DELFI kalbinti Estijos pareigūnai tikino sukaupę pakankamai įrodymų, kad įtariamieji būtų nuteisti, apeliacinis teismas pernai nusprendė, kad šalies įstatymai neleidžia traukti jų baudžiamojon atsakomybėn.
Vis dėlto įkliuvę žaidėjai ir jų bendrininkai sausi iš balos neišlipo – remdamasi surinkta informacija, Estijos futbolo sąjunga diskvalifikavo net 26 susitepusius futbolininkus, o devyni jų iš futbolo pašalinti visam gyvenimui.
Sukčių tinklui pernai kirto ir Latvijos policija. Organizuoto nusikalstamumo tyrimų biuro pareigūnai praėjusį spalį sulaikė aštuonis įtariamuosius rungtynių baigčių klastojimu.
Į teisėsaugos tinklą pateko asmenys, susiję su itin prasta reputacija pasižyminčiu Daugpilio „Daugava“ klubu. Vienas jų – komandos vyriausiasis treneris iš Moldovos Ivanas Tabanovas – mėgino patekti ir į Lietuvos A lygą.
Specialistą į Tauragės „Tauro“ ekipą prieš praėjusio sezono pradžią pakvietė buvęs „Daugava“ generalinis direktorius Jurijus Šelenkovas. Rusas žadėjo finansuoti „Taurą“, bet pasitraukė iš Lietuvos kartu su I. Tabanovu ir atsivežtais žaidėjais po to, kai Tauragės klubas nebuvo priimtas į aukščiausią lygą. LFF vadovai tuomet neslėpė nepasitikintys juodą šleifą turinčiais futbolo veikėjais.
Drauge su I. Tabanovu latviškus areštinės gultus išbandė „Daugava“ ekipos techninis direktorius Jevgenijus Klopovas, žaidėjai Aleksandras Vlasovas ir Jevgenijus Kosmačiovas, buvęs ilgametis klubo prezidentas Olegas Gavrilovas, jo sugyventinė Marija Stepanova ir duktė Marija Gavrilova, taip pat Latvijos futbolo pasaulyje menkai pažįstamas Eltonas Čausas.
„Tai buvo pirmieji sulaikymai Latvijos futbolo istorijoje. Negaliu plačiau komentuoti šios baudžiamosios bylos, nes ikiteisminis tyrimas tebevyksta, bet ji yra ilgo darbo kartu su UEFA ir Latvijos federacija pasekmė“, – DELFI teigė Latvijos policijos atstovas Inaras Kalnačas.
Tiesa, visi sulaikytieji netrukus buvo paleisti į laisvę, išskyrus Daugpilio nelegalių lažybų baronu vadinamą O. Gavrilovą.
Pastarasis dar 2009 metais buvo apkaltintas manipuliavimu rungtynių rezultatais ir diskvalifikuotas iš futbolo iki gyvos galvos, bet tai netrukdė prieštaringai vertinamam veikėjui svetimomis rankomis toliau valdyti futbolo klubą.
Šįkart O. Gavrilovu susidomėjo ne tik Latvijos futbolo federacija, bet ir teisėsauga. Verslininkas buvo apkaltintas sukčiavimu stambiu mastu ir mokesčių vengimu veikiant organizuotoje grupėje. Jei bus pripažintas kaltu bent pagal vieną iš šių straipsnių, buvęs „Daugava“ prezidentas belangėje gali sėdėti iki dešimties metų.
Tačiau net patys tyrėjai negali garantuoti, kad šešėlinio futbolo pasaulio vadeivai nepavyks išsisukti nuo teisingumo: byla dar nepasiekė teismo, o prieš dvi savaites O. Gavrilovas buvo paleistas iš areštinės už 35 tūkst. eurų užstatą.
„Nenoriu pasakoti, kaip surinkome įrodymus, nes byla nebaigta ir neperduota prokuratūrai ir teismui. Kai ateis laikas, galėsime atskleisti, kaip viskas vyko. Bet mums tai buvo visiškai nauja specifika: neturėjome nei tokių bylų tyrimo taktikos, nei metodikos. Mokėmės, vėliau mokysis prokuratūra, galbūt – ir teismai. Negaliu jums konkrečiai pasakyti, kada bus baigtas tyrimas: ar rytoj, ar po mėnesio. Mes esame nusiteikę eiti iki galo, bet sunku pasakyti, kas iš to išeis“, – abejonių sėkminga Latvijoje beprecedenčio tyrimo atomazga neslėpė I. Kalnačas.
Federacija ir teisėsauga Latvijoje bendradarbiauti pradėjo dar 2013 metais, bet, pasak I. Kalnačo, iki šiol nėra pareigūnų, kurių pagrindinė darbo sritis būtų sukčiavimo sporte tyrimai.
Be to, latviškame baudžiamajame kodekse, kaip ir lietuviškame jo analoge, tokio pobūdžio nusikaltimai nėra išskirti atskiru straipsniu.
„Pasiūlymas papildyti kodeksą ir numatyti atsakomybę už tokį nusikaltimą jau yra pateiktas. Tai labai pagelbėtų, nes mums reikalingas apibrėžtumas. Daugelyje šalių sukčiavimas sporte yra išskirtas kaip nusikalstama veika, tai – būtina. Jei nenorime keisti baudžiamojo kodekso, susitarimų dėl rungtynių baigčių sąvoką galima įrašyti sporto įstatyme – svarbu, kad atsirastų formuluotė, pagal kurią būtų galima traukti prasižengusius asmenis atsakomybėn“, – DELFI aiškino I. Kalnačas.
Tai, kad griežtinti įstatymus būtina neatidėliojant, įrodo neblėstantys lažybų skandalai. Naujausias jų Latvijoje kilo praėjusią vasarą, po UEFA Europos lygos atrankos rungtynių tarp Rygos „Daugava“ ir „Aberdeen“ (Škotija) klubų.
Gausų lietuvišką legioną turėjusi Rygos komanda svečiuose buvo sutriuškinta 0:5, o lažybų rinkos prievaizdai netrukus paskelbė apie įtartinus statymus.
DELFI žiniomis, tarp „laimingųjų“ buvo praeityje garsus A lygos futbolininkas, vienoje Lietuvos lažybų bendrovių laimėjęs 30 tūkst. litų. Pinigus jis susižėrė rungtynių metu, rezultatui esant 0:0, patikėjęs, kad šeimininkai iškovos pergalę didesniu nei 3 įvarčių skirtumu.
Antrame kėlinyje du „Daugava“ atstovai, vienas kurių – lietuvis Aurimas Kučys, buvo išvaryti iš aikštės, o škotai mačą baigė savo sąskaitoje turėdami 5 taiklius smūgius.
Be A. Kučio, Rygos komandai šiame mače atstovavo dar šeši Lietuvos futbolininkai: Emilijus Zubas, Valdemaras Borovskis, Arnas Ribokas, Giedrius Tomkevičius, Mantas Savėnas ir Tadas Markevičius. Beveik visi jie įvairiu metu yra rungtyniavę Panevėžio „Ekrane“, kurio buvęs treneris Arvydas Skrupskis ir generalinis direktorius Tomas Sitnikovas praėjusiame sezone taip pat dirbo „Daugava“ klube.
Primename, kad Lietuvoje parduotų rungtynių organizatoriai teisėsaugos dėmesio iki šiol nebuvo sulaukę. Tiesa, pastaraisiais metais aktyvią kovą su lažybų virusu deklaruoja LFF. Vis dėlto, neskaitant laikinų suspendavimų ir piniginių baudų, griežčiausią sankciją kol kas užsitraukė vienintelis buvęs „Klaipėdos granito“ gynėjas iš Ukrainos Olegas Dmytrenka, kuris pernai buvo diskvalifikuotas visam gyvenimui.