Pirmoje renginio dalyje LFF prezidentas Edgaras Stankevičius atvėrė paslapties skrynią ir paskelbė šviežiai iškeptą partnerystę su prekybos tinklu „IKI“. Pažymėti bendradarbiavimą, abi šalys patentavo šūkį: „Iki pergalės!“.
Antroji konferencijos pusė buvo sutelkta į pasikeitimus moterų, jaunimo bei jaunučių rinktinių trenerių štabuose. Čia prie E. Stankevičiaus prisijungė neseniai federacijos techniniu direktoriumi tapęs legendinis futbolininkas Deividas Šemberas.
„Smagu, kad turime vieną įspūdingiausių Lietuvos trenerių kolektyvą, kurį sudaro vietiniai mūsų specialistai, taip pat jauni, žingeidūs, norintys ir turintys PRO licenzijas, – tvirtai monologą pradėjo LFF prezidentas. – Smagu, jog A lygos klubuose patirties įgiję treneriai jungiasi prie federacijos. Tikiu, kad su šiuo kolektyvu – treneriais ir techniniu direktoriumi – būsime kartu ne tik iki pergalės, bet ir iki čempionato, stadiono, ar kiek dar reikės, kad futbolas Lietuvoje užimtų deramą poziciją.“
Verta paminėti, kad tik vyrų rinktinėje štabas išliko tas pats – darbus tęsia Edgaro Jankausko komanda. Ryškiausios korekcijos įvyko moterų rinktinėje, kurios vairą perimą buvęs vaikinų U21 ekipos strategas Tomas Ražanauskas, pareigose pakeitęs Danielį Wimmerį. Tuo tarpu prie minėtos vaikinų komandos posto stoja buvęs „Kauno Žalgirio“ treneris Rokas Garastas, o vaikinų U19 rinktinei vadovaus „FA Šiauliai“ dirbęs Mindaugas Čepas.
„Nenorime užsieniečių. Norime, kad Lietuvos treneriai vadovautų jaunimo rinktinėms. Norime, kad po užsieniečių nebeliktų skylių. Turime užsiauginti savo jaunąją kartą ir dėti pastangas bei daryti investicijas į juos“, – strategų rokiruotę komentavo D. Šemberas.
Vėliau prasidėjo klausimų-atsakymų serija su žiniasklaidos atstovais, kuriems įdomiausia buvo E. Jankausko sutarties situacija.
„Kontraktas tam pačiam laikui, kaip ir buvo sutarta su treneriu, niekas nesikeičia. Nebuvo svarstymų dėl kontrakto ar jo trukmės, su treneriu turėjome galiojančią sutartį iki 2026 metų pabaigos. Detalės buvo aptartos iš anksto, o vykdomasis komitetas dar kartą įrodė, kad nori šio trenerio bei jo kolektyvo, – aiškino LFF prezidentas. – Vienintelis klausimas – ar pats treneris nori kažkokių korekcijų savo kolektyve. To nebuvo išreikšta ir važiuojame toliau iki pergalės.“
– Pirmasis atrankos namų mačas – kovo 24 d. prieš Suomiją. Kur jis bus žaidžiamas?
– Norėjau sakyti, kad tikrai ne Vilniuje, bet nenoriu prisišnekėti, gali būti ir Vilnius, kaip planas B. Tikimės, jog tos rungtynės bus žaidžiamos Kaune. Yra sutarta su Italijos kompanija, kad pradės dangos darbus – nukasimą bei vejos paklojimą – ir pabaigs juos iki kovo vidurio. Labai tikiuosi, jog pavyks viskas taip, kaip suplanuota ir visi laikysis savo įsipareigojimų, nes tada kovo 24 d. galėsime žaisti Kaune.
– Užsiminėte apie Vilniaus stadioną. Gal turite kažkokių naujienų apie tai, nes kaip ir laidojate šį projektą?
– Ne, laidoti tikrai nesinorėtų. Vilnius turi turėti vienokį ar kitokį stadioną. Džiugu, kad Vilniaus „Žalgirio“ kolektyvui pavyko išsaugoti federacijos stadioną – tai yra vienas iš pliusų toje blogoje situacijoje. Tačiau kaip daug kartų jau sakiau, man tai yra nesuprantamas požiūris ir nacionalinė gėda. Manau, laikas priimti atitinkamus sprendimus, jei Europos Komisijos išaiškinimo mes negauname, tai manau laikas važiuoti pirmyn ir žiūrėtis naujo projekto arba kitų finansavimo šaltinių, kad būtų nacionalinis stadioas. Turėtume du stadionus ir nebekvestionuotume Vilnius ar Kaunas, kur mes žaisime, ar bus nacionalinė gėda, ar mes turėsime koncertą. Tada visi sutilptume keliuose stadionuose, tiek pop muzika, tiek ir futbolas turėtų savo vietą Lietuvoje.
– Kokiam laikotarpiui su jaunimo rinktinių treneriais yra pasirašytos sutartys? Ar esate su jais kalbėję apie uždavinius?
– Visiems treneriams yra pasiūlytos 2 metų trukmės sutartys, rišome su nacionaline rinktine ir dvejais ciklais.
– Kalbant apie pirmąsias atrankos rungtynes prieš Lenkija kovo 21 d. – buvo kalbama, kad jos vyks Varšuvoje, o dabar pasirodė gandai apie galimą persikėlimą į Chožuvą. Kiek jums yra žinoma ši situacija?
– Važiuodamas į spaudos konferenciją skambinau Lenkijos generaliniam sekretoriui, tai parašė, kad kaip tik turi vykdomojo komiteto posėdį šiuo klausimu. Paprašiau, kad žaistume Varšuvoje. Manau, jog Lenkija yra ta šalis, kuri gali didžiuotis savo futbolo infrastruktūra, turi ne vieną ir ne du stadionų pasirinkimus. Nesvarbu, kokiame mieste žaisime, rinktinė ten nuskris ir parskris, tikėtina su užsakomaisis reisais. Vienintelis noras yra žaisti kuo arčiau Lietuvos, kad mūsų sirgaliai galėtų atvažiuoti traukiniais, autobusais ar automobiliais. Varšuva tikrai būtų patogu, o jei keistų, norėčiau, kad žaistume dar arčiau – Balstogėje.
– Antrankoje laukia arba Nyderlandai, arba Ispanija. Gal turite nusistatymą, prieš ką norėtumėte arba nenorėtumėte žaisti?
– Kas bus, tas bus, abi komandos tikrai yra aukščiausio lygio. Kas bebūtų, bus labai gerai. Iš sūnaus turiu užsakymą, kad nori Lamine’ą Yamalį pamatyti, todėl sirgsiu už ispanus.