Praėjusią savaitę jis viešėjo Atėnuose, kur vyko UEFA neeilinis kongresas, kuriame slovėnas Aleksanderį Čeferiną buvo išrinktas septintuoju Europos futbolo asociacijų sąjungos vadovu. Be to, daug laiko skirta diskusijoms apie tolesnį žemyno klubinio futbolo vystymąsi.
Tai – artimiausias naujojo UEFA prezidento galvos skausmas.
UEFA pašalinus iš posto buvusį prezidentą prancūzą Michelį Platini, turtingiausi žemyno klubai pasinaudojo laikinu organizacijos silpnumu ir tuoj ėmė brandinti uždaros Europos Superlygos idėją. UEFA, bandydama ieškoti kompromiso, stipriausiųjų futbolo šalių klubams suteikė dar daugiau nuolaidų, negu jos turėjo anksčiau. Pagal UEFA sprendimą nuo 2018 metų garantuotas vietas Čempionų lygoje gaus po keturias keturių stipriausių Europos lygų komandas, o per atrankos turnyrą į grupės etapą pateksiančių komandų skaičius sumažės nuo 10 iki 5.
Tačiau su eiline nuolaida stipriesiems sutikti nenori ne vien E. Eimontas. Dauguma mažesniųjų Europos šalių. atstovų pasirašė bendrą nepasitenkinimo raštą dėl šių reformų.
Bandys šildyti santykius
UEFA prezidento rinkimuose dalyvavo du kandidatai. Teisininko išsilavinimą turintis Slovėnijos futbolo federacijos prezidentas ir olandas Michaelis van Praagas. 42 balsais prieš 13 rinkimus laimėjo A. Čeferinas.
Jam teko ir Lietuvos atstovų balsai. „Teko man bendrauti ir su Aleksanderiu Čeferinu ir su Michaeliu van Praagu. Abu jie yra puikūs kandidatai į UEFA vadovo postą. Manau, kad ir vienas ir kitas būtų tikęs vadovauti UEFA, kaip organizacijai. Šiuo metu reikėjo kandidato, kuris vienytų visas Europos futbolo asociacijas. Ir simbolizuotų naują perkrovimą UEFA politikoje. Todėl, manau, reikėjo žmogaus, kuris anksčiau nebuvo dirbęs UEFA Vykdomajame komitete. Taip pat suveikė faktorius, kad tai – mažos šalies Slovėnijos futbolo federacijos prezidentas. Tai gana neutralus, užsirekomendavęs kaip geras sporto politikas ir teisininkas, žmogus“, – aiškino E. Eimontas savo pasirinkimą balsuojant.
Kalbėdamas apie tai, ko pirmiausia tikisi iš naujojo UEFA prezidento, LFF vadovas paminėjo klausimą, susijusį su didžiųjų Europos klubų kėslais.
„Antras dalykas, kuris yra labai svarbus, tai atšalusių santykių tarp UEFA ir Europos komisijos, Europos parlamento atnaujinimas. Juk negalime ignoruoti to, kad sportas ne tik vaidina didelį vaidmenį visuomenėje, bet yra netgi ir politikos dalis. Ir sportas nr. 1 futbolas negali likti nuošalyje nuo šių klausimų. O kiti klausimai tekės sava linkme. Taip ir aktyvaus UEFA Vykdomojo komiteto formavimas. Galbūt reikėtų paliesti netgi įstatų klausimą, kad Vykdomasis būtų sudarytas iš narių, turinčių pareigas savo šalių federacijose, kad geriau žinotų futbolo problematiką. Nes šiuo metu yra su humoru kalbama, kad didžioji dalis UEFA Vykdomojo komiteto narių yra „nepriklausomi direktoriai“, – kalbėjo E. Eimontas
Sprendimą gali peržiūrėti
Anot LFF prezidento, Europos Sąjunga turėtų būti UEFA sąjungininkė galimame konflikte su didžiaisiais klubais.
„Nes ta kryptis, kuria judame dabar, paneigia Europos sporto organizavimo modelį: atviros lygos, balanso išlaikymas, neperkamos, o iškovojamos vietos ir pan. Uždaros komercinės lygos idėja kardinaliai kertasi su europietišku sporto modeliu.
Šiuo metu UEFA yra sukūrusi monopolinę sistemą. Įvedus licencijavime „Financial Fair Play“ principus, kai neleidžiama savininkams be jokios logikos iš kišenės įdėti pinigų į klubą, tu negali net teoriškai sukurti konkurencijos dabartiniams stipriesiems prekių ženklams – stipriesiems klubams. Ypač po to, kai buvo įvesta sistema, kad klubai finansinius resursus čempionų lygoje dalinasi ne pagal pastarųjų penkerių metų sportinius rezultatus, bet pagal dešimties metų. Todėl bet kuris naujas atsiradęs galimas konkurentas automatiškai bus dar silpnesnėje pozicijoje, nes gaus mažiau pinigų. Taip pat garantuotos vietos tam tikroms šalims dar labiau sumažina konkurenciją. Aš lenkiu prie to, jog neatmetu, kad pačioje UEFA bus sprendimas peržiūrėti tą susitarimą. Nes nuotaikos tikrai yra karštos,“ – kalbėjo E. Eimontas.
Juo labiau, kad staigiai priėmusi sprendimą suteikti stipriausioms lygoms po keturias garantuotas vietas Europos čempionų lygos grupiniame turnyre, UEFA kol kas neturi jokio plano, kuo kompensuoti tą praradimą mažesnių šalių klubams.
„Juk jeigu mes pasakom A, reikia sakyti ir B. Jeigu mes sumažinam galimybes mažesnių šalių klubams patekti į Čempionų Lygą, mes turime sugalvoti, kaip bus užtikrinta alternatyva tiems klubams. Kad tas atotrūkis tarp grandų ir eilinių klubų nedidėtų ar didėtų kiek įmanoma lėčiau. Taip, yra įvairių minčių. Kalbama apie trečiosios UEFA lygos įvedimą. Taip pat apie regionines lygas. Kalbų yra daug, bet iš tiesų reikėtų, kad tai būtų ne kalbos, o sudėtine plano dalis. Bet to kol kas nėra“, – kalbėjo E. Eimontas.
Daugiau tarptautinio futbolo
Jei UEFA įgyvendintų tas idėjas, Lietuvos futbolui veikiausia tai išeitų į naudą. Dabar mūsų šalies klubų dalyvavimas tarptautiniuose turnyruose dažniausiai apsiriboja dvejomis ar ketveriomis rungtynėmis.
„Futbolo populiarumui yra du kertiniai dalykai: nacionalinės rinktinės rungtynės ir tarptautinės klubų rungtynės. Kad ir kaip mes mylėtume savo nacionalinį čempionatą, jis populiarumo nekelia. Ir kai mes 11 mėnesių per metus neturim tų tarptautinių klubų rungtynių, tada galvoji – ką daryti, kad jų būtų daugiau? Bent jau pusei metų. Nes vien tik nacionalinė rinktinė žmonių susidomėjimo futbolu negali užtikrinti“, – kalbėjo E. Eimontas apie lietuviškas realijas.
Beje, nuo 2018-ųjų gerokai keisis ir rinktinių tarptautiniai tvarkaraščiais. Bus rengiamas dar vienas – Tautų taurės turnyras, kur komandos bus suskirstytos į divizionus pagal pajėgumą.
Tiesa, atrankos į Europos pirmenybes laikas bus gerokai sutrumpintas ir tikrai nesitęs pusantrų metų, kaip yra su atrankos turnyrais dabar.