Ar šalies futbolo duobė nėra viso Lietuvos sporto situacijos atspindys, kuomet sportas šalyje tarsi podukros vietoje?
Anot dukart olimpinio čempiono, Seimo nario Virgilijaus Aleknos, neturėtų valstybė orientuotis į medalius, aukščiausias pozicijas.
„Valstybės tikslas – masiškumas, jog kuo daugiau visuomenės narių, ypač jaunimo, vaikų, sportuotų. O kartu su masiškumu iškyla talentai, išauga žvaigždės ir čempionai“, – laidoje „Iš esmės“ teigė V. Alekna.
Jis abejoja, jog statomi didžiuliai sporto objektai gali turėti kokį nors efektą siekiant skatinti masiškumą.
„Turime paveldėtą problemą – rūpinamės karūnos briliantu, o ne apačia. Turime susitvarkyti apačią, o tik vėliau eiti žingsnis po žingsnio tokių didelių objektų link. Tai nėra pirmos būtinybės statiniai, bet tai politika ir šaukštai po pietų.
Manau, kad už tą (Vilniaus nacionalinio stadiono) pinigų sumą buvo galima pastatyti dešimtį baseinų, atnaujinti futbolo stadionus ir kitų dalykų padaryti.
Bet sprendimas yra toks, norėta tokio objekto. Jis nėra blogas, bet vaikų sportavimui, jų aktyvumui didelės įtakos neturės“, – įsitikinęs V. Alekna.
Anot VDU dėstytojo, prof. Algirdo Raslano, iki 2030-ųjų didelio proveržio šalies sporte tikėtis neverta.
„Esu realistas. Dabartinę turimą sporto sistemą, jos modelį paveldėjome iš sovietinių laikų, iš dalies patys pridarėme klaidų nekreipdami dėmesio į masinį aktyvumą. Žvelgiant globaliau, į rengiamas sporto įstatymo pataisas, manau, jokios pažangos nepadarysime iki 2030-ųjų metų.
Iš esmės yra teigiamų pokyčių infrastruktūros prasme, rajonų savivaldose dygsta sporto aikštynai, kuriamos komandos, yra baseinų, mokyklose – papildoma kūno kultūros pamoka.
Tačiau žvelgiant sistemiškai, medalių lietaus nebus, nors vienu, kitu laimėjimu pasidžiaugti galėsime“, – prognozuoja A. Raslanas.
Remiantis statistika, Lietuvoje futbolas pralenkia kitas sporto šakas pagal besitreniruojančių vaikų gretas, tačiau greta to yra kitos bėdos.
„Ne krepšinis, o futbolas turi daugiausia sportuojančių vaikų. Tačiau neturime pakankamos infrastruktūros ir sistemos.
Kitas dalykas, treneriai siekia iš kiekvieno vaiko geriausių rezultatų, nori išugdyti čempioną, tai ydingas mąstymas, paveldėtas iš sovietinių laikų.
(...) Įžvelgiu gerų dalykų, kuriems iš pradžių priešinausi, o dabar pritariu: atsiras sporto instruktoriai, kurie užsiims masiniu sportu. Bet pasigendu valstybės vieningos politikos šiuo klausimu, vieningos programos šioje srityje“, – kalbėjo A. Raslanas.
Kita vertus, pasak A. Raslano, daug priklauso nuo pavyzdžių šeimose: jei šeimoje sportuoja tėvai, sportuos ir vaikai. Jei vakarai leidžiami telefonuose, tai ir vaikai nenorės judėti, o laiką leis prie išmaniųjų įrenginių.
„Matau kelias sritis, kuriose galime turėti proveržį, tai visų pirma neformalus ugdymas. Jei po pamokų vaikai turės galimybę valstybės sąskaita sportuoti, bus labai gerai, sportu užsiims neturtingų tėvų vaikai, kurie negali lankyti privačių akademijų būrelių.
Taip pat reikia ženkliai didinti sporto klubų skaičių, šie galėtų išnaudoti ir savivaldos, ir centrinės valdžios finansavimą. Klubai nesiurbtų tik tėvų pinigų, o sulauktų pagalbos iš savivaldos ir valstybės.
Kuo daugiau bus klubų savivaldoje, tuo turėsime didesnį fizinį aktyvumą. Tačiau aš vėl pasigendu politiškai svarbaus sprendimo – turėti nacionalinę sveikatingumo ir fizinio aktyvumo programą.
Be jos, o tokios tikrai nenusimato iki 2030-ųjų metų, be tokios programos masinio sporto ir sveikatingumo niekaip neišjudinsime. Turi būti valstybės palaikymas, ne tik pinigai iš tėvo kišenės, bet ir savivaldos ar valstybės finansavimas“, – teigė A. Raslanas.
Kalbant apie paskutinius šalies futbolo rinktinės rezultatus, buvęs ilgametis Lietuvos futbolo rinktinės strategas Algimantas Liubinskas teigė, jog būtinos permainos stipriausiame šalies futbolo čempionate.
Šiuo metu stipriausiose A lygos komandose dominuoja legionieriai, greta jų – tik keli lietuviai, iš kurių vos vienas, kitas jaunas futbolininkas. Anot futbolo specialisto, reikėtų trijų žaidėjų taisyklę taikyti ne lietuviams, bet legionieriams, tik taip stiprėtų šalies futbolininkai ir kartu nacionalinė komanda.
– Koks jausmas apėmė stebint rinktinės kovas?, – laidoje „Iš esmės“ futbolo specialisto klausė Aurimas Perednis.
– Apmaudu, jokios gynybinės, taktinės disciplinos. Pralaimėjimas 0:6 skamba taip, lyg pralaimėtume pasaulio čempionams. Žaidėme prieš vidutinę turkų rinktinę, kuriai tikrai mes neturėtume pralaimėti.
Man Turkija nepaliko didelio įspūdžio, geresnį įspūdį sudarė Liuksemburgas. Visi praleisti įvarčiai – taktikos, drausmės nesilaikymas.
Pirmas praleistas įvartis po po, kai įveikė 4-5 mūsų žaidėjus. Juk galima stabdyti, padaryti pražangą. Antras įvartis – vėl gynybos linijos klaida, žaidėjai nepasaugojo laisvos zonos, nesuprato, kad reikia „atšokti“.
Nežinau, galbūt prieš rungtynes buvo metami ne pagrindiniai žaidėjai, o rezerviniai, kad kertiniai komandos futbolininkai patupytų jėgas kovai su Farerais.
Jaučiamas blaškymasis bandant jauninti komandą, tačiau nesimato kryptingo kelio.
– V. Ivanauskas sako, jog Turkija – labai stipri rinktinė.
– Jei būtų labai stipri, žaistų aukštesniame divizione. Turkus pradėjo treniruoti vokietis, kuris dirbdavo ir pasiekdavo rezultatus su jaunimo komandomis. Bet sakau, man turkai nepaliko didelio įspūdžio.
Žaidavome su futbolo grandais, pasaulio, Europos čempionais ir nepralaimėdavome. Neskaičiuodavome, kiek pinigų uždirba varžovų žvaigždės.
Taip, žaidėjai gauna didelius pinigus, bet žaidžia komandos. Ir reikia turėti tam tikrą taktinį planą žaidžiant prieš aukštesnio rango varžovus.
– Kas už tai atsakingas?
– Už komandos žaidimo planą atsakingas vyr. treneris ir trenerių štabas.
O kalbant apie mūsų pajėgumą, mes neturime aukšto lygio žaidėjų, nes jie rungtyniauja gana žemose lygose.
Bėda dar ta, jog A lygoje yra taisyklė, nustatanti lietuvių žaidėjų skaičių startinėse sudėtyse.
O reikėtų atvirkščiai, turėtų būti taisyklė, leidžianti žaisti tik trims legionieriams.
– Bet visoje Europoje yra panašiai, klubuose dominuoja legionieriai.
– Bet Europoje žaidusi Talino „Flora“ rėmėsi vietiniais futbolininkais. Kitas dalykas, nežiūrėkite į elitinius klubus. Vienu metu net Anglijos rinktinė atrodė silpnai, nes „Premier“ lygoje žaidė vien užsieniečiai.
Bet ten kiti masteliai, kita terpė.
– Galima išgirsti, jog pinigų trūksta.
– Tai gryna teisybė. Pajėgiausi šalies futbolo klubai su legionieriais stengiasi kuo toliau nužygiuoti Europos turnyrų atrankose, tai garantuoja solidžią klubų biudžeto dalį.
Bet lazda turi du galus, mes neturime ir neturėsime rinktinės, jei tai tęsis toliau.
– Sakote, neturėsime? Kokių pokyčių reikia, kad rinktinė sustiprėtų?
– Reikia žaidžiančių lietuvių. Dabar net Pirmoje lygoje, kuri buvo terpė tobulėti jauniems žaidėjams, netrūksta legionierių. Pasikalbu su Pirmos lygos treneriais, tai neretai komandose po penkis užsieniečius žaidžia.
Tam jaunimui nėra vietos.
– Bet yra daug futbolo akademijų, kodėl nėra rezultatų?
– Sukanka jaunuoliui 18-a metų ir kas toliau, jei niekas jo nepaima žaisti? Jis, sakykime, futbolą pradeda lankyti nuo penkerių, tėvai kas mėnesį moka už jo treniruotes, keliones į turnyrus ir taip toliau. Tačiau sulaukus pilnametystės tai nutrūksta.
Tada jaunimą apima tokia apatija, nusivylimas. Būtų geras rezultatas, jei iš sporto gimnazijos, iš futbolo klasės po 1-2 auklėtinius patektų į rinktinę, bet to nėra.
– O kas trukdo tam jaunimui tobulėti sulaukus pilnametystės, kokios priežastys neleidžia įsitvirtinti klubuose?
– Į juos nekreipiamas dėmesys. Taisyklės tokios, jog startinėse sudėtyse pakanka turėti po tris lietuvius, tai klube reikalingi 5-6 lietuviai. Jų gretose – koks vienas, du jauni žaidėjai.
– Iš jūsų žodžių suprantu, kad neturime ambicijų, neva, ir taip esame dugne ir nieko nepakeisime?
– Galbūt ne visai taip. Sakyčiau, trūksta sportinės atrankos, dabar akademijose žaidžia tie, kurių tėvai turi pinigų susimokėti už treniruotes. Kitas dalykas – trūksta sporto bazių.
Kroatijoje futbolą galima žaisti visus metus, Lietuvoje ta vasarėlė greit prabėga.
– Bet Islandija taip pat negali pasigirti geromis klimato sąlygomis.
– Tačiau 400 tūkst. gyventojų šalis turi kokius 10 futbolo maniežų. Tie patys Farerai taip pat žengia tuo pačiu keliu.
Žaisime šeštadienį su Farerais, nebus lengva laimėti.
– Ką pirmiausia reikėtų keisti šalies futbole?
– A lygos nuostatus, kad klubuose žaistų daugiau lietuvių. Diskutavome su naujuoju LFF techniniu direktoriumi, vokiečiu Reinholdu Breu.
Jis palaikė šią poziciją, jog Lietuvos klubuose turi žaisti lietuviai.
