„Žinome šios komandos pajėgumą, bet turime savo tikslus, užduotis ir didelį norą laimėti“, – prieš mačą su Juodkalnija samprotavo E. Jankauskas.
Tačiau po skaudžiausio pralaimėjimo Tautų lygos turnyre Edgarui Jankauskui vėl beliko nukelti kepurę pripažįstant pajėgesnių varžovų meistriškumą ir savosios komandos ankstyvą kapituliaciją dar pirmame kėlinyje.
Tapo aišku, kad šiemet rinktinei kelti tikslai liks neįgyvendinti: pavasarį komanda neiškovojo Baltijos taurės, o šį rudenį praktiškai prarado viltis išlikti Tautų lygos C divizione ir keliaus į žemiausią D divizioną.
Kur glūdi nesėkmių priežastys, kokių reiktų sprendimų ir ar stratego keitimas galėtų atnešti kokių nors teigiamų permainų? Į šiuos klausimus DELFI portalui atsakymų ieškojo Rygos RFS komandos vyriausiasis treneris Valdas Dambrauskas ir futbolo komentatorius Nerijus Kesminas.
Valdas Dambrauskas: ir žaidėjai turi jausti atsakomybę
Pasak Rygos RFS ekipos vyr. trenerio V. Dambrausko, lengviausia šiuo momentu būtų apkaltinti E. Jankauską ir jį pakeisti.
„Tačiau čia ir yra esminis klausimas – ar tai duotų naudos ir ar pasiteisintų tai? Galbūt porai rungtynių būtų kažkokia nauda. Atėjus naujam treneriui dažniausiai ekipą lengvai sukrečia, žaidėjai dažniausiai vėl įsitempia, kas čia bus dabar, žaisiu ar nežaisiu, futbolininkai įdeda daugiau pastangų. Bet aš manau, kad tai yra labai laikinas dalykas, jis labai trumpas ir vėlgi, turime žiūrėti, ko mūsų futbolui labiausiai trūksta.
O labiausiai trūksta sistemos, vienybės, vieningo darbo, nerasime visoje Europoje tokios susiskaldžiusios futbolo šalies, kur ne tik nedirbame vienas už kitą, bet dažniausiai vienas prieš kitą. Manau, kad jei pastoviai keisime tuos trenerius, tuo labiau niekas niekada ir nepasikeis. Treneris, kaip bebūtų, turi savo viziją, yra ir daug gerų dalykų, kuriuos įnešė.
Tačiau kai nėra rezultato, pradedame to nebematyti, pradedame juos kritikuoti. Čia vėlgi, kas gali pasakyti, kad pastačius ir patį geriausią pasaulio trenerį kažkas kardinaliai pasikeistų?
Rinktinė – ne klubas, kur gali kiekvieną dieną turėti tuos žaidėjus ir su jais gali kažką nuveikti. Čia atvažiavai, dvi dienos – ir rungtynės.
Nesu didelis trenerių keitimo šalininkas. Bet čia vėlgi, ne man spręsti tai, pats Edgaras mato situaciją ir ar tiki kaip strategas, kad gali kažką pakeisti“, – kalbėjo V. Dambrauskas.
Anot futbolo specialisto – tendencija yra akivaizdi: didžiausios problemos kyla antruose mačuose.
„Kai nesi šalia komandos, sunku kalbėti apie gilesnes pralaimėjimo priežastis. Bet jau ne pirmą kartą, kai yra dvejos iš eilės rungtynės per kelių dienų ciklą, pirmas dažniausiai sužaidžiame neblogai, bent jau sakome, kad neblogai, duodame rimtą kovą.
O antras mačas būna visiškas nusivylimas. Čia ir yra trenerių darbas – išsiaiškinti priežastis, nes akivaizdu, kad jau tas pats buvo ir rugsėjo mėnesį: pirmose rungtynėse neblogai atrodėme su Serbija, o su Juodkalnija išvykos mačas buvo kur kas silpnesnis.
Tada galėjome tą nurašyti kelionės, atsistatymo sąskaita. Dėl to atsistatymo iš esmės sutinku, nes ir pats žinau, ką reiškia žaidėjams tos dvi poilsio dienos – tai labai mažas laiko tarpas.
Tačiau žvelgiant į konkretų atvejį, Juodkalnija taip pat žaidė ketvirtadienį bei turėjo kelionę į Lietuvą. Mums kažkur keliauti nereikėjo, faktas tas, kad trūksta antrose rungtynėse ir psichologinės energijos, ir aikštėje judėjimo – esame visiškai nepanašūs į save“, – pastebėjo Rygos RFS strategas.
Anot futbolo specialisto, pastebima dar viena tendencija: gana anksti praleidžiamas pirmasis įvartis.
„Jau pirmame kėlinyje, jo pirmoje pusėje esame priversti traukti kamuolį iš tinklo.
Kalbant apie pirmą mačą su Rumunija, tas pirmas įvartis dar neužmušė, atrodė – nieko baisaus, dar galime atsitiesti, tačiau sekmadienį to jausmo nebuvo.
Kažkoks susitaikymas, atrodė, kad patys žaidėjai eina į aikštę ir laukia, kada gausime tą įvartį ir viskas stos į savo vietas. Nežinau, ar čia psichologinis, ar fizinis momentas, bet tai jau tendencija“, – tvirtina V. Dambrauskas.
Momentais ne viskas taip blogai komandos žaidime – negalima nepastebėti, kad E. Jankauskas išties siekė rinktinėje permainų ir diegė tam tikrą sistemą.
„Faktas, kad bandoma kažką su šia komanda, su žaidėjais daryti. Ypač mače su Rumunija, tas buvo labai akivaizdu, kai rinktinė 4-5 kartus rungtynių metu keitė tą išsidėstymą, abu kėlinius pradėjome 5-4-1, kėlinio viduryje buvome perėję į 4-5-1 schemą, kartais aktyviau žaidžiant matėme ir 4-3-3.
Yra akivaizdu, kad yra dirbama ir stengiamasi kažką padaryti ir išeiti iš tos situacijos. Kitas dalykas – kaip tai pavyksta padaryti?
Po rungtynių visada gali diskutuoti ir sakyti, kad vienaip ar kitaip reikėjo daryti. Čia tik pats treneris gali jausti tuos momentus, kada tuo pakeitimus daryti. Kartais tai suveikia labai gerai, ketvirtadienio mače praleidome įvartį, buvo pakeista taktika, ėmėme žaisti 4-5-1, tas agresyvesnis, aukštesnis varžovų pasitikimas davė savo vaisių. Žaidžiant prieš tokią technišką komandą, sakyčiau, nebuvo tokio rumunų dominavimo.
Jei neklystu, antro kėlinio viduryje buvo rodoma kamuolio kontrolės statistika, 49 proc. prieš 51 proc., tai parodo, kad mes galėjome ir perimti kamuolį, ir rumunams neleidome kažko sukurti.
Kada mes išlyginome, nežinau, ar tai buvo trenerio nurodymas, ar patys žaidėjai norėjo išsaugoti tą rezultatą, bet vėl perėjome prie penkių gynėjų linijos. Kai gavome įvartį per pridėtą laiką, tai porą sekundžių prieš jį matosi, kad vienoje linijoje turėjome net šešis gynėjus. Faktas, kad tas atsitraukimas, rezultato išsaugojimas tame mače nesuveikė“ – teigė V. Dambrauskas.
Anot specialisto, paskutinėse Tautų lygos rungtynėse vargu ar būtų galima kažką išbandyti kardinaliai naujo, suteikti šansą rezerve esantiems futbolininkams, nes ir to adekvataus rezervo, kuris galėtų duoti impulsą ar įgyti svarbios patirties prieš pavasarį prasidėsiančią Europos čempionato atranką, iš esmės beveik nėra.
„Manau, kad tas žaidimas yra modeliuojamas nuo rungtynių iki rungtynių, nežiūrint į tai, kas laukia po kelių mėnesių ateityje.
Juk gal pavasarį rinktinėje bus 3-4 nauji žaidėjai, gal traumos praretins gretas. Manau, kad rinktinei turi atstovauti geriausi tą dieną futbolininkai ir bandyti maksimaliai gerai žaisti bei laimėti.
Tas žaidimo modelis kažkoks yra, tiesiog reikia laikytis jo ir kuo geriau susižaisti, nes taisytinų dalykų yra. Praleidžiame ir po standartinių situacijų, bet tą įmanoma pataisyti tik dirbant.
Kalbant apie bet kurią žaidimo fazę, greitas atakas, standartines situacijas, spaudimą, pozicines atakas, kiekvienoje vietoje potencialo yra ir visur galima pridėti.
Kitą vertus, sekmadienį žaidėjai, kai buvo praleistas įvartis po kampinio, negali taip prarasti koncentracijos ir turi patys jausti bei prisiimti didesnę atsakomybę“ – kalbėjo Latvijos čempionato medalius beveik užsitikrinusios Rygos RFS strategas.
Nerijus Kesminas: rezultatai atspindi tikrovę
Futbolo komentatorius Nerijus Kesminas įsitikino, kad Lietuvos rinktinei sužaisti dvejas kokybiškas rungtynes per kelias dienas yra per sudėtinga. Tendencija yra akivaizdi: jei pirmame mače komanda dar demonstruoja norą, pastangas ir potencialą, antrame mače – tragedija.
„Maniau, kad tai zuikio dainos, kai rinktinės strategas kalbėjo apie tai, kad dvejų rungtynių iš eilės per kelias dienas negali gerai sužaisti, bet dabar turiu rimtą įtarimą, kad tikrai mūsų rinktinė negali to padaryti.
Kitas dalykas, dabartinė ta žaidėjų klasė yra tokia, kad C divizione esame šviesmečiais atsilikę nuo visų. Iš tikrųjų tie rezultatai atspindi tikrovę“, – teigė N. Kesminas.
Anot jo, kas jau kas, bet Juodkalnija tikrai neturėjo turėti tokio pranašumo prieš Lietuvos rinktinę, kuri turėjo daugiau laiko atsistatymui.
„Kalbant apie Juodkalnijos rinktinės futbolininkus, tai vidutiniai žaidėjai Europos kontekste, o mes prieš juos atrodėme keliomis galvomis prastesni. Mano akimis, ta dabartinė karta yra sisteminė bėda.
Žaidėjų neužauginame ne pirmus metus, nėra taip, kad kažkurių gimimo metų futbolininkų grupė silpna. Paskutiniai žaidėjai, kurie mokėjo žaisti futbolą, tai 1984-ų gimimo karta. Dabar rinktinėje – vienas kitas, kuris gali truputį daugiau nei kiti, tačiau jie geresni tik tame mūsų rinktinės kontekste “, – kalbėjo N. Kesminas.
Futbolo specialistas negailėjo kritikos ir E. Jankausko taktiniam išsidėstymui.
„Žaidėjų taktinį išsidėstymo keitimą mačo metu strategas vadina lankstumu. Galbūt galima tą vadinti lankstumu, bet galima įtarti, kad tai koncepcijos neturėjimas.
Kažkoks mėtymas bet ką, bet kaip, priklausomai nuo situacijos, bet vėlgi, parodykit man komandą, kuri varžovus ima lankstumu. Visi pergales iškovoja savo žaidimo planu, žaidžia taip, kaip gali geriausiai, o mes blaškomės. Jei tie schemų pasikeitimai duotų rezultatą, suprasčiau, kad tai trenerio genealumas. Tačiau tai neduoda jokio rezultato“, – kalba N. Kesminas.
Anot jo, galbūt impulsą duotų savo vardą turinčio futbolo specialisto iš užsienio samdymas, tačiau didelių prošvaisčių nematyti.
„Aš manau, kad mes neturime iš ko rinktis. Jei LFF nusamdo Jurgeną Kloppą, tada viskas tvarkoje (juokiasi). Žinoma, aš perlenkiu, reiktų trenerio užsieniečio su vardu, su savo „know-how“, tada būtų galima keisti trenerį.
Bet jei Jankauską keisti kitu „Jankausku“, prasmės nėra. Iš tiesų, treneriui žiauriai sunku su ta medžiaga, ką jis turi rinktinėje, išspausti kažkokį rezultatą.
Tai yra mūsų reali padėtis Europos futbole. Jei prieš 10 metų ir seniau, galėjome svajoti apie rezultatus ir komanda gana rimtai galėdavo iššauti, galime prisiminti Jose Couceiro laikus, tai dabar jokių šansų. Mes galime lygiosiomis sužaisti su kažkiek rimtesne ekipa, tačiau tik su ta sąlyga, jei mums sekasi ir jei varžovai aikštėje nepersistengia“, – kalbėjo N. Kesminas.
„Besirimuojanti“ skanduotė ir atsakomybė
Klysti žmogiška ir klaidų nedaro tie, kurie nedirba. Nieko baisaus po nesėkmės tą pripažinti ir prisiimti atsakomybę.
Stebino tik E. Jankausko požiūris į šią nesėkmę ir reakcija išgirdus ištikimiausių futbolo sirgalių skanduotę.
Dėmesio verta kolegos Donato Puslio taikli pastaba apie du trenerius ir du skirtingus požiūrius.
Šarūnas Jasikevičius po „Žalgirio“ pralaimėjimo „Neptūnui“ pripažino savo klaidas: „Reikia atsiprašyti „Žalgirio“ sirgalių už tai, kokį vaizdą pamatė. Tai neparodo visos mūsų klubo istorijos – buvo neatsakingai pažiūrėta į „Žalgirio“ marškinėlius. Nepadariau savo darbo.“
E. Jankauskas po triuškinamo pralaimėjimo Juodkalnijai paklaustas, ką mano apie sirgalių skanduotę, reikalaujančią pasiaiškinimo, teištarė, kad „kažkiek rimuojasi“.
„Bėda ne tik pačiame žaidime, bet ir požiūryje – į komandą, savo paties atsakomybę, sirgalius. Vienas kalba taip, kad matosi, jog jam skauda, o kitas kratosi atsakomybės ir viską komentuoja taip, tarsi būtų koks futbolo kolumnistas, rengiantis analizę rytojaus tekstui“, – rašo D. Puslys.
