Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas tvirtina, kad tai yra reikalingas sprendimas, siekiant esminių permainų LFF.
„Siekiant esminių permainų reikia tiesioginio UEFA valdymo, arba su UEFA palaiminimu Lietuvos valdžios veiksmų, kuriais būtų paskirtas laikinasis reguliatorius, atliktas nepriklausomas veiklos ir finansinis auditas, pakeisti įstatai ir surengti nauji demokratiniai federacijos organų rinkimai“, – Eltai teigė M. Majauskas.
ELTA primena, kad Lietuvos futbolo federacija ilgus metus neatsikrato šleifo dėl skaidrumo trūkumo ir nusikalstamo pasaulio įtakos futbolui.
Labiausiai pagarsėjusi ir didelio atgarsio visuomenėje yra sulaukusi problemų su teisėsauga turėjusio Arūno Pukelio pavardė LFF kontekste. Nuo 2015 m. Tauragės apskrities futbolo federacijos prezidentu ir LFF Vykdomojo komiteto nariu esantis A. Pukelis, nusikalstamo pasaulio aplinkoje žinomas Šviniaus pravarde, 2019 m. buvo tapęs LFF viceprezidentu, dėl ko visuomenėje buvo kilęs didelis nepasitenkinimas.
Ne ką mažesnį nepasitenkinimą sukėlė ir 2020 m. spalio mėnesį įvykusi istorija, kuomet A. Pukelis buvo iškeltas kandidatu į Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Vykdomojo komiteto narius. Tuomet Vilniaus regiono futbolo sąjunga (VRFS) viešai kreipėsį į LTOK bei kitas institucijas su pranešimu apie tai, kad LFF viceprezidento kandidatūros pateikimas yra galimai neteisėtas ir neatitinka LFF įstatų. LTOK Vykdomojo komiteto nariu Švinius netapo, tačiau LFF problemos buvo pradėtos nagrinėti ir Seime.
2020 m. lapkričio pradžioje Seimas vienbalsiai priėmė rezoliuciją dėl LFF skaidrumo, finansų ir „apvalymo“ nuo nusikaltėlių. Seimas akcentavo, kad didžiausios LFF skaidrumo problemos atsirado dėl nusikalstamo pasaulio atstovų įtakos futbolui, uždaros ir neskaidrios struktūros valdymo, LFF priimami aktualūs futbolo visuomenei sprendimai nėra vieši ir federacija neviešina metinio biudžeto sąmatų ir tai sukelia abejonių apie gautų lėšų panaudojimo tikslus.
Taip pat Seimas rekomendavo Vyriausybei kreiptis į tarptautines futbolo asociacijas (UEFA, FIFA), kad šios atliktų tarptautinius auditus ir ištirtų visų Lietuvos futbolo federacijos gaunamų finansų naudojimą, ir ragino Vyriausybę pradėti intensyvų dialogą su tarptautinių futbolo asociacijų (UEFA, FIFA) valdymo organais siekiant užtikrinti, kad Lietuvos futbolo federacijoje vadovų pareigas eitų nepriekaištingos reputacijos asmenys.
Seimo posėdžių salėje pristatant rezoliuciją TS-LKD partijos narys Laurynas Kasčiūnas pažymėjo, kad ši rezoliucija gali būti traktuojama kaip tam tikrų veiksmų pradžia.
„Gal reikėtų pagalvoti apie Lenkijos modelį, kai prieš Europos čempionatą ten buvo įvestas tiesioginis UEFA valdymas“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Nors dažnai yra pažymima, kad politikai neturi teisės kištis į Futbolo federacijos valdymą, nes tokiu atveju UEFA ar FIFA gali suspenduoti federaciją, o tai reikštų tarptautinių rungtynių tiek rinktinei, tiek Lietuvos futbolo klubams pabaigą ir didžiulę nežinomybę, tačiau tokius argumentus yra atmetęs parlamentaras Vytautas Bakas. Jis 2020 m. spalį tikino, kad valstybės įsikišimas į futbolo ar kitų asociacijų darbą nėra retenybė.
To paties mėnesio viduryje A. Pukelis nusprendė trauktis iš LFF viceprezidento posto.
Tačiau jau šių metų pradžioje nepasitenkinimą Šviniaus aktyviu dalyvavimu LFF veikloje išreiškė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždininenė. Ji pabrėžė, kad visada buvo ir bus už skaidrumą sporto šakų federacijose, todėl jai nepriimtinas ir nesuprantamas kai kurių federacijų elgesys ir apgailestauja dėl LFF vadovų neryžtingumo. Ministrė įsitikinusi, kad tai kenkia futbolo įvaizdžiui ir ateičiai.
LFF problemų nemato
Trečiadienio posėdyje LFF susilaukė klausimo dėl įstatų atitikimo FIFA standartams ir demokratiniams principams.
Jame M. Majauskas pabrėžė, kad per metus futbolo finansavimui yra skiriama maždaug 10 mln. eurų valstybės ir savivaldybių lėšų. Pusė iš jų, pasak parlamentaro, atitenka tiesiogiai klubų ir akademijų finansavimui, o kita dalis – aikštynams ir investicijoms į infrastruktūros gerinimą.
„Kiek tenka diskutuoti su valstybinėmis institucijomis, jos sako, kad esame pasiruošę investuoti ir dar daugiau, tačiau prie esamos situacijos tai yra sunkiai įmanoma“, – sakė M. Majauskas, kartu pasiteiraudamas, ar LFF vadovybė nemato poreikio tikslinti federacijos įstatus, kad šie atitiktų FIFA standartus, šalies įstatymus ir užtikrintų skaidrumą bei demokratinius principus.
Reaguodamas į klausimą LFF prezidentas Tomas Danilevičius pabrėžė, kad federacija pastaraisiais metais bandė inicijuoti ne vieną susitikimą su parlamentarais, tačiau atsakymo taip ir nesulaukė, o LFF veiklą reglamentuojantys dokumentai šalies teisės aktams, anot jo, neprieštarauja.
„Visi įstatai yra derinami tiek su UEFA, tiek su FIFA. Mūsų įstatai atitinka visus Lietuvos Respublikos įstatymus. Jeigu turėtumėt konkrečių pastabų mūsų įstatams, mes mielai į jas atsižvelgtume ir išklausytume“, – tikino LFF vadovas.
Nuomonės susikirto
Posėdyje taip pat dalyvavęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas L. Kasčiūnas laikosi pozicijos, kad pagrindinė LFF problema – uždara sistema. Jis pabrėžė, kad federacijos visuotiniame susirinkime dalyvauja vos 19 juridinių asmenų, sudarytų iš dešimties apskričių ir 9 specializuotų asociacijų, kurie deleguoja po 5 atstovus.
Politikas kėlė klausimą, ar tai atitinka gerąją UEFA praktiką, kadangi tokiose valstybėse kaip Lenkijoje visuotiniame susirinkime kiekvienas aukščiausios lygos klubas deleguoja po du atstovus, po vieną atstovą visos 18 antro diviziono komandų, o likę delegatai yra salės, moterų futbolo ir trenerių atstovai. Todėl Lenkijoje klubai, jo vertinimu, turi visiškai kitą įtaką priimant sprendimus nei Lietuvos, kurioje aukščiausia A lyga turi 5 balsus – lygiai tiek pat kiek Tauragės apskritis.
„Kitaip tariant, Vilniaus „Žalgiris“ LFF valdyme turi lygiai tokį patį svorį kaip Tauragės „Suktukas“, kuris įsteigtas prieš pat federacijos prezidento rinkimus“, – sakė L. Kasčiūnas.
Konservatoriaus teigimu, tai sukuria ir neproporcingo bendruomenių atstovavimo problemą, kadangi Vilniuje yra apie 60 aktyvių futbolo klubų, 25 futbolo mokyklos, o Tauragėje – vos 8 klubai, iš kurių tik 4-5, pasak jo, galima laikyti aktyviais. Vis tik abidvi apskritys turi po 5 balsus konferencijoje ir po vieną balsą vykdomajame komitete, akcentuoja jis.
„Labai konkretus pasiūlymas: ar jūs sutiktumėt pakeisti įstatus taip, kad Lietuvos futbolo klubai pagal pažangių, madas Europoje demonstruojančių valstybių pavyzdį gautų daug daugiau įtakos federacijos valdyme“, – LFF atstovų teiravosi L. Kasčiūnas.
Tačiau LFF generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius tikino, kad šalies klubai federacijoje yra atstovaujami ir girdimi, o valdymo modelis visiškai atitinka FIFA bei UEFA reikalavimus.
„Jeigu pasiskaičiuotume 100 delegatų sąrašą, kuris bus būsimoje konferencijoje, arba paimtume praėjusios konferencijos delegatų sąrašą ir pažiūrėtume, kam jie atstovauja, tai apie 70 iš tuometinių 95 delegatų atstovauja klubams. Jūs kalbate tik apie A lygą, bet pamirštate pirmą, antrą lygą, jaunių akademijas ir klubus“, – tvirtino jis.
Vis dėlto L. Kasčiūnas atkirto, kad LFF valdančiuosiuose organuose sprendimus turėtų priiminėti ne lygos, o būtent futbolo klubai.
„Suprantu, kad jums labai rūpi Tauragės „Suktukas“. Tai svarbus dalykas Lietuvos futbole, bet lyginant ir aiškiai matant, kad jo svertinis koeficientas ir įtaka yra lygiai tokia pati kaip Vilniaus „Žalgirio“, man tikrai kyla klausimas, ar tai atitinka gerosios valdymo praktikos principus“, – teigė konservatorius.
Bet T. Danilevičius ir toliau laikėsi nuostatos, kad tiek Tauragės apskrities mėgėjų lygoje rungtyniaujantis klubas, tiek Lietuvos aukščiausios lygos čempionai turi turėti identišką svorį priimant sprendimus.
„UEFA yra 55 šalys. Lietuva, kur gyventojų skaičius yra tam tikras, turi vieną balsą, tokį patį kaip Vokietija. Čia jums atsakymas dėl „Suktuko“ ir „Žalgirio“, – replikavo LFF prezidentas.