Iš Panevėžio kilęs vartų sargas 2016-ųjų vasaros pabaigoje paliko gimtinę ir persikėlė į Italijos sostinės „Lazio“ klubą.
Jau pirmaisiais savo metais vartininkas iš Lietuvos buvo traukiamas į pagrindinės komandos paraišką, tačiau tuometinis vyriausiasis treneris Simone Inzaghi net ir 2016/17 m. sezono finiše, kai jau buvo aiški komandos pozicija turnyro lentelėje, neskubėjo nuo suolo kelti lietuvio ir suteikti jam „Serie A“ patirties.
Vėliau kelerius metus klubas jauną lietuvį nuomos pagrindais išsiųsdavo patirtį kaupti į žemesnių lygų komandas: žaidė „Serie B“ „Salernitana“ gretose, 2019 metais leidosi į „Serie C“ pirmenybes, vilkėjo „Casertana“ ir „Leonzio“ kolektyvų marškinėlius, vėliau – grįžimas į „Salernitana“ pajėgas.
Nuo 2021 metų vasaros lietuvis yra pilnavertis pagrindinės „Lazio“ komandos narys, kuris 2022-aisiais buvo apdovanotas ilgalaike sutartimi, galiojančia iki 2025 m. sezono pabaigos.
Lietuvis „Lazio“ klubo duris pravėrė tais pačiais metais, kaip ir klubo žvaigždė Ciro Immobile, arba metais vėliau nei brangiausias klubo žaidėjas, 2015 metais komandos gretas papildęs serbas Sergejus Milinkovičius-Savičius, kurio vertė, remiantis Transfermarkt, dabar siekia 50 mln. eurų.
Tačiau skirtingai nuo komandos draugų, kurie karjerose skaičiuoja trečią šimtą rungtynių „Lazio“ gretose, M. Adamonis vis dar laukia savo progos istoriniame, dar 1900 m. įkurtame klube.
Paskutinį kartą M. Adamonis Italijoje žaidė dar 2021 m. atstovaudamas „Serie B“ „Salernitana“ ekipai. Per kiek daugiau nei dvejus metus vartininkas į aikštę žengė 2022-ųjų vėlyvą rudenį Lietuvos rinktinės gretose, sulaukęs galimybės Baltijos taurės turnyre.
„Tikrai labai vargina. Bet yra dalykų, kurie ne nuo manęs priklauso“, – prisipažino M. Adamonis, paklaustas apie laiką atsarginių gretose.
„Pasirengimą naujam sezonui pradėsime turbūt liepos 11-ąją. Geras mėnuo atostogų. Planas pabūti Lietuvoje, susitikti su draugais, bičiuliais, pakeliauti Lietuvoje“, – prisipažino vartų sargas, pasidalinęs mintimis apie pasibaigusį „Serie A“ sezoną, kuriame „Lazio“ į priekį praleido tik čempionų „Napoli“ kolektyvą.
– Pernai sulaukėte kvietimo į Lietuvos rinktinę, žaidėte Baltijos taurės turnyre, gal slapta tikėjotės Edgaro Jankausko skambučio prisijungti prie nacionalinės komandos Europos čempionato atrankos rungtynėms?, – Delfi paklausė M. Adamonio.
– Ne, E. Jankauskas niekada man nėra skambinęs, nei pirmą kartą, kai treniravo rinktinę (2016-2019 m.), nei dabar.
Nesitikėjau, kita vertus, rinktinėje netrūksta gerų vartininkų, yra iš ko pasirinkti.
– Kokie jūsų santykiai su „Lazio“ strategu Maurizio Sarri? Koks jis žmogus po treniruočių, koks – treniruotėse?
– Gyvena vien futbolu. Mūsų tas santykis nėra kažkoks ypatingas, tiesiog žaidėjo ir trenerio bendravimas.
Sprendžiant iš jo darbo prieš rungtynes, prieš pratybas, iš pasiruošimo, galima spręsti, kad visas 24 valandas per parą jo mintys tik apie futbolą.
Pats strategas gana diktatoriškas, reiklus, griežtas, nevengia rūbinėje pakelti balso.
Galime pirmauti 2:0, tačiau jei kažkas nebus įgyvendinama pagal jo planą, komanda sulauks garsių Maurizio priekaištų. Manau, tai normalu, jei kažkas nesigauna, nepavyksta, taip strategas bando motyvuoti ekipą.
– Yra du vartininkų treneriai, Adalberto Grigioni, Massimo Nenci, koks darbas su jais, gal jų žodis turi įtakos pasirenkant vartininkus rungtynėms?
– Ne, absoliučiai viską kontroliuoja Maurizio. A. Griogioni – tikras „Lazio“ senbuvis. Kiek matęs Italijos klubų, kai buvau nuomojamas kitoms komandoms, nemačiau stipresnio vartininkų trenerio už A. Grigioni.
– Komandoje – keturi vartininkai, pagrindinis vartų sargas italas Ivanas Provedelis, portugalas Maximiano Luisas, jūs ir 17-metis Davide Renzetti. Kokie jūsų santykiai, ar jaučiama tarpusavio konkurencija?
– Natūralu, yra sveika konkurencija, tačiau tai netrukdo mūsų santykiams, nėra trinties rūbinėje. Puikiai sutariu su kolegomis, niekada nebuvo jokių replikų, kalbų už nugaros, viskas tvarkoje.
– Ko reikia „Lazio“, jog taptų kitąmet čempione?
– Manau, sustiprinti sudėtį, daugiau pajėgesnių žaidėjų ant atsarginių suolo. Iškritus keliems futbolininkams nebuvo ką leisti į aikštę, į kovą buvo metamas jaunimas.
Jei nori kovoti dėl aukščiausių rezultatų, turi turėti lygiavertę pamainą ant suolo, su jaunimu lygos nelaimėsi.
Taip pat reikia patikėti savo jėgomis, kad galime laimėti „Serie A“. Nemanau, kad sezono starte kažkas tikėjosi, kad komanda finišuos antroje vietoje. Tikslas buvo patekti į Čempionų lygą.
Sezoną ir „Lazio“ rezultatus galima vertinti labai gerai. Tai aukščiausia „Lazio“ pozicija nuo 2000-ųjų, kada paskutinį kartą tapo čempione.
– Komanda kovojo keliuose frontuose, be čempionato – Europos lygos turnyras, kur pasiektos atkrintamosios, taip pat Italijos taurė. Ar jautėsi ekipos prioritetai žaidžiant po dvejas rungtynes per savaitę, gal M. Sarri pataupydavo lyderius svarbesnėms savaitgalio čempionato kovoms?
– Tokių dalykų prie M. Sarri nėra. Peržiūrėjus sudėtį, 90 proc. žaidėjų nesikeitė. Tai nepriklausė nuo turnyro, strategas bandė išspausti maksimumą.
Atsisveikinant M. Sarri palinkėjo kitais metais dėti žingsnį aukštyn. Po paskutinio mačo priminė, kad „Napoli“ trejus metus paeiliui likdavo antra, kol pagaliau šiemet laimėjo „Serie A“.
Šiemet antri, o kitais metais būsime pirmi, taip atsisveikinant kalbėjo M. Sarri. Kalbant apie kitą sezoną, daugelis žaidėjų turi galiojančius kontraktus, branduolys išliks ir naujame sezone.
– Čempionų lygos finale žaidė Milano „Inter“, kurį treniruoja buvęs „Lazio“ strategas, jums pažįstamas Simone Inzaghi. Palaikėte Italijos klubą?
– Geras klausimas (šypsosi), labiau „Man City“. Nors ir gerą sportinę formą demonstravo „Inter“, bet prieš šią „Man City“ komandą, manau, šansų neturėjo.
– Įspūdingi metai Italijos klubiniam futbolui, kiekviename europinio turnyro finale – po komandą iš Apeninų pusiasalio. Atsitiktinumas ar tendencija?
– Per kelerius metus ženkliai sustiprėjo lyga, joje – vis daugiau individualiai labai pajėgių žaidėjų. „Serie A“ neliko lengvų rungtynių, apatinės turnyro lentelės komandos gali atimti taškus iš lyderių, kiekvienoje kovoje komandos priverstos atiduoti visas jėgas.
– Asmeniškai buvote daugelyje rungtynių registruotas, tačiau šanso nesulaukėte. Gal teko kalbėtis su M. Sarri, kaip jis įsivaizduoja jūsų ateitį klube ir kaip jis vertina šansus vieną dieną debiutuoti „Lazio“ sudėtyje?
– Ne, nenoriu kalbėti apie tokius dalykus, niekada taip nedariau ir turbūt niekada taip nedarysiu.
Manau, jei nusipelnyčiau progos, tą padaryčiau darbu, o ne liežuviu už aikštės.
– O tas laukimas ant atsarginių suolo vargina?
– Tikrai labai vargina. Bet yra dalykų, kurie ne nuo manęs priklauso. Tiesiog yra sutartis ir turiu ją gerbti.
Praėjusią vasarą turėjau puikią galimybę nuomos pagrindais persikelti į „Serie B“, žaisti vienoje iš komandų, tiesiog neišleido „Lazio“. Tad kas man beliko.
Manau, pakankamai jau laukiu, dabar mano prioritetas būtų tokia vieta, kur galėčiau žaisti. Kita vertus, bet kur važiuoti nesinori, reiktų išlaukti tinkamo varianto. Be to, kelis metus nežaidusio vartininko nekvies pajėgi komanda ir nesiūlys pagrindinio vartininko vaidmens.
Džiaugčiausi, jei bet kuri „Serie B“ duotų šansą žaisti.
– Ko reikia, kad M. Adamonis kitame sezone įtikintų M. Sarri savo meistriškumu ir sulauktų savo progos „Serie A“ čempionate?
– Antrasis vartininkas Luisas Maximiano, kuris kainavo 10 mln. eurų, taip pat neįtikino M. Sarri. Per sezoną sužaidė 1-erias rungtynes. Strategui didelį įspūdį paliko Ivanas Provedelis, prie komandos prisijungęs pernai vasarą.
Matosi, kad M. Sarri iš I. Provedelio gavo tai, ko jam ir reikėjo. Strategui nėra nereikšmingų rungtynių, tad paprastai nemato pagrindo suteikti šanso kažkam iš atsarginių.
– Ar sekate Lietuvos futbolo aktualijas?
– Iš esmės ne, tik permetu akimis „Panevėžio“ rezultatus A lygoje. Tikiuosi, kad taps čempione. Buvo galima numanyti, kad komanda bus stipriausiųjų trejete, tačiau dabar stebina pirmaudama beveik besibaigiant antram ratui.