Vos 30 tūkstančių gyventojų turintis miestas visada turėdavo kuo pasigirti futbolo srityje. Pavyzdžiui, rinktinės žaidėjais: Andriumi Tereškinu, Vidu Dančenka, Arūnu Mika, Irmantu Zelmiku ir jau minėtu 1987 metų gimimo G. Arlauskiu.
Turbūt simboliška, kad 1987/88 metų kartos Telšių jaunuoliai yra paskutiniai daugiau ar mažiau pasiekę Žemaitijos sostinės mohikanai. Jie paskutiniai dar matė A lygoje rungtyniaujantį „Mastį“, todėl turėjo į ką lygiuotis.
Tačiau prieš aštuoniolika metų dėl finansinių problemų „Mastis“ iš A lygos pasitraukė, o populiariausia sporto šaka šiame gražiame Žemaitijos kampelyje pradėjo gesti.
Nuo 1999-ųjų Telšiuose kasmet buvo kalbama apie sugrįžimą bent į pirmąją šalies lygą, tačiau laukti prireikė net penkiolika metų, kai darbo į savo rankas ėmėsi jaunosios kartos žemaičiai. Vos pernai debiutavę antrajame pagal stiprumą šalies čempionate, šiemet jie kelia tikslą pakliūti tarp septynių stipriausių lygos komandų, o per penkerius metus iškovoti teisę keliauti į A lygą.
„Iš tiesų, labiausiai norisi stabilaus augimo, geros atmosferos ir puikaus pavyzdžio vaikams. Tada ateis ir sėkmė, ir rezultatai. Pastaruosius metus mums sekasi visai neblogai, tad natūralu, kad kyla ambicijos. Patekti tarp septynių stipriausių pirmos lygos komandų nėra joks stebuklas, tačiau pats skaičius septyni yra vadinamas sėkmingu. Todėl toks tikslas“, - portalui futbolas.lt pasakojo Telšių „Džiugo“ komandos vadovas Martynas Armalis.
– Sakykite, kiek reikia turėti pinigų, kad klubas galėtų kelti tokį tikslą?
– Dėl pinigų aš visada skeptiškas, nes ne viskas nuo jų priklauso. Juk dažnai matome reiškinius, kada dėl tam tikrų vidinių priežasčių, atmosferos rūbinėje, asmeninės žaidėjų motyvacijos ir gero trenerio darbo, su daug mažesniu biudžetu gali pasiekti žymiai daugiau. Aišku, yra dalykų, kurių be pinigų nepadarysi, tad šiemet esame numatę 55 tūkstančius eurų.
– Telšiai sportui niekada nebuvo dosnus miestas. Kaip pavyko perlaužti šią potencialių rėmėjų mąstyseną?
– Man sunku vertinti kaip buvo iki šiol, tačiau visada keliu klausimą kitaip: o ko Telšių futbolas viename ar kitame periode buvo vertas? Ar teisingai buvo prašoma? Kas buvo siūloma?
Dabartinį „Džiugą“ pradėjo remti verslininkai, kurie patys kažkokiu būdu yra susiję su sportu, kurie buvo pasiilgę atgyjančio futbolo, geresnių rezultatų.
Visų antra, padėjo naujos įstaigos ir klubo atsiradimas su naujomis spalvomis, nauja vizija, nauja struktūra ir tikslais. Visa tai įgavo pasitikėjimą tarp verslininkų, kurie dabar ne tik bendrauja tarpusavyje, tačiau ir padeda kurti gerą atmosferą.
Taip pat labai padėjo Telšiuose pagerėjusi futbolo bazių infrastruktūra, kuri leidžia rėmėjams, verslui pasiūlyti daugiau. Ir dar viena priežastis – aktyvus administracijos darbas bei turimi ryšiai, kontaktai, ieškant, siūlant, lanksčiai sprendžiant įvairius bendrus klausimus tiek su rėmėjais, tiek su Telšių rajono savivaldybe, kurią galime vadinti pagrindine įstaigos rėmėja ir globėja.
– Šiemet išsikėlėte tikslą būti geriausių septynete. O kas toliau?
– Turime nusibraižę penkerių metų viziją tiek infrastrukrūros klausimais, tiek vaikų, tiek pagrindinės komandos. Kalbant apie ją, tai per trejus metus turime užaugti iki lygos prizininkų, o per penkerius metus – iškovoti teisę žaisti A lygoje.
Taip pat norime sudaryti sąlygas tobulėti ir jaunimo komandai, kuri žaistų vienu divizionu žemiau nei pagrindinė komanda.
Kalbant apie vaikus ir infrastruktūrą, tikslai – dar ambicingesni. Pavyzdžiui, futbolo akademijos įkūrimas Žemaitijos regione.
– Tiek „Džiugas“, tiek anksčiau „Mastis“ visada garsėjo tuo, kad žaidėjų pagrindą sudarydavo vietiniai žaidėjai. Kiek laiko prireiks, kad Telšiai vėl galėtų tuo didžiuotis?
– Tuo keliu pradėjome eiti jau nuo praėjusio sezono. Tokios krypties žadame visada laikytis, tačiau nežinome, kiek pavyks užauginti, kiek pavyks išlaikyti. Tokius dalykus prognozuoti labai sunku. Labai tikimės, kad dabartiniai dvylikamečiai keturiolikmečiai po ketverių – šešerių metų sudarys „Džiugo“ pagrindą.
– Ar jums nekeista, kad Telšiai šiemet neturi nė vieno savo atstovo A lygoje?
– Iš tiesų keista. Kita vertus, keli „Džiugo“ žaidėjai tikrai drąsiai galėtų žaisti. Jie turėjo pasiūlymų, tačiau pasirinko atstovavimą gimtajam miestui. Mes tuo labai džiaugiamės. Kitas dalykas – neturėdami žaidėjo Lietuvos aukščiausiame divizione, turime žaidėją Ispanijos „Primera“ lygoje. Mes juo didžiuojamės, o kritikams ir pavyduoliams rekomenduojame labiau atsigręžti į save.
– Kuriais tarpsezonio sustiprinimais labiausiai džiaugiatės?
– Nepaisant kai kurių netekčių bei traumuotų žaidėjų, sustiprėti turėjo visos pozicijos. Didžiausią vertę komandai turėtų kurti po klajonių grįžęs gynėjas Davidas Arlauskis bei iš Šiaulių atvykęs vartininkas Milvydas Tupikas. Taip pat svarbus vaidmuo turėtų atitekti Adomui Mikai, Rolandui Leščiui bei sugrįžusiam telšiškiui Tomui Rapalavičiui. Žinoma, neabejojame Vaido Viktoravičiaus sugebėjimais ir laukiame jo įvarčių.
Negaliu nepaminėti ir jaunųjų Deivido Gineičio ir Roko Petriko, kurie atidarymo rungtynėse pateko į starto sudėtį. Vadinasi, yra to verti ir mums labai svarbūs.
– Ar buvo tokių žaidėjų, kurių norėjote, tačiau neįsigijote?
– Iki praėjusios savaitės toks žaidėjas buvo Davydas Arlauskis. Turbūt, suprantama kodėl. Jis – aukšto meistriškumo futbolininkas, be to, grynakraujis telšiškis, užpildęs mums svarbią vietą aikštėje.
– Debiutinėse šio sezono rungtynėse 3:0 sutriuškinote „Trakų B“ komandą. kaip atmosfera stadione?
– Į rungtynes atvyko daugiau kaip 300 žiūrovų. Įvertinus, kad tai buvo Šventų Velykų savaitgalis – visai neblogai. Nuo birželio keliamės į savo naująjį stadioną, į kurį tikimės, kad rinksis ne mažiau 500 – 700 žiūrovų. Ten ir bus ir patogiau, ir pati aplinka primins tikrą stadioną (šypsosi).
– Dar prieš tai Telšiuose bus surengtas LFF taurės finalas. Kiek tai svarbu miestui?
– Sakyčiau, tai – tiesiog idealus renginys naujojo stadiono atidarymo proga. Kalbant tiek apie patį renginį, tiek apie žmonių mastą. Taip pat šiuo renginiu bus atkreiptas Lietuvos futbolo ir sporto mėgėjų dėmesys į Telšius.
Šis renginys padės „paforsuoti“ ieškant papildomų lėšų galutinai susitvarkyti ir įsirengti trūkstamą infrastruktūrą stadione, kuria naudosis tiek Telšių pagrindinė, tiek vaikų komandos.
Žmonės laukia kada galės ateiti į naują futbolo tvirtovę. Tikrai bus smagu priimti geriausias Lietuvos komandas. Manome, kad Telšiams tai bus puikus renginys.