Pernai liepą Panevėžio apygardos teismas A. Labiną pripažino kaltu dėl 2,5 mln. Eur pasisavinimo, kas lėmė stipriausio Lietuvos futbolo klubo žlugimą. „Ekrano“ prezidentas nuteistas ketveriems metams nelaisvės, tačiau bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams.
Be to, A. Labinui priteista bankrutavusiam „Ekrano“ futbolo klubui sumokėti 2 mln. 510 tūkst. Eur. Pagal teismo sprendimą, pusę sumos – 1,3 mln. Eur – privalo grąžinti per trejus metus.
Panevėžio apygardos teismo nuosprendis per dvidešimt dienų galėjo būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui ir šios galimybės milijoninių skolų prislėgtas A. Labinas nepraleido.
Paklaustas apie skundo motyvus, A. Labinas nedaugžodžiavo – nesutinka su Panevėžio apygardos teismo verdiktu ir šioje byloje nesijaučia kaltu.
Praėjusių metų rugpjūčio viduryje Lietuvos apeliacinis teismas gavo A. Labino skundą, o jį nagrinėjo Baudžiamųjų bylų skyriaus sudaryta teisėjų kolegija. Būtent ji, vadovaujama Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo Lino Žukausko, susipažinusi su bylos medžiaga nutarė atnaujinti įrodymų tyrimą.
A. Labino interesus gina žinomas advokatas, buvęs prokuroras ir kurį laiką Generalinės prokuratūros vadovo pareigas užėmęs Darius Raulušaitis.
Įdomu tai, kad Teisėjų kolegija nutarė kartoti Panevėžio apygardos teismo žingsnius: vėl siekia apklausti svarbų liudytoją, gyvenantį Moldovos Respublikoje – futbolo agentą Janą Karpą.
Pernai spalio 25 d. įvyko pirmasis Apeliacinio teismo posėdis. „Parengęs reikiamus dokumentus ir atlikęs jų vertimą, Apeliacinis teismas per Teisingumo ministeriją kreipėsi į kompetentingas Moldovos Respublikos institucijas su teisinės pagalbos prašymu įteikti liudytojui šaukimą atvykti į teismo posėdį.
Šiam dėl objektyvių priežasčių negalint to padaryti nuspręsta organizuoti jo apklausą nuotoliniu būdu. Teisinės pagalbos prašymas dar nėra įvykdytas“, – komentavo Apeliacinio teismo atstovė spaudai Vilma Budėnienė.
Kitas teismo posėdis numatytas tik rugsėjo 28-ąją.
Paslaptingas agentas ir jam patikėti milijonai
Primename, kad norėdamas nuslėpti pinigų pasisavinimą ir pagrįsti tokios didelės sumos panaudojimą, A. Labinas nurodė darbuotojams į klubo buhalterinę apskaitą įtraukti įvairius suklastotus dokumentus – žaidėjų atstovavimo sutartis, susitarimus dėl užmokesčio, sąskaitas faktūras, pinigų išmokėjimo kvitus.
A. Labinas visą laiką neigė pasisavinęs stambią sumą. Bankrutavusio futbolo klubo prezidentas teisme pateikė savo versiją, esą pinigus perdavęs futbolininkų agentui iš Moldovos, o šis neva akiplėšiškai meluoja jų negavęs.
Nors kaltę dėl jam inkriminuoto turto pasisavinimo A. Labinas neigė, teismo neįtikino kaltinamojo versija, jog pinigus jis perdavė futbolininkų agentui iš Moldovos, o šis neva meluoja, kad jų negavo.
Rašysenos ekspertai pripažino, kad ant 2011–2012 metais A. Labino iniciatyva parengtų susitarimų dėl užmokesčio esantis J. Karpo (agento iš Moldovos) parašas yra suklastotas. Teismas konstatavo, kad atsižvelgus į tai ir kitus bylos duomenis, A. Labinas šiuos susitarimus paruošė ne siekdamas bendradarbiauti su agentu, o pateisinti ar pridengti savo paties neteisėtus veiksmus ir fiktyvius sandorius.
Teismas pažymėjo, kad kaltinamojo parodymai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams: liudytojų parodymams, ekspertų išvadoms, klubo mokestinių patikrinimų aktams, o kai kuriais atvejais ir elementariai logikai.
Skirdamas bausmę A. Labinui teismas nurodė, kad kaltinamojo veiksmais buvo padaryta didelė žala futbolo klubui, ir galima manyti, kad būtent jo nusikalstami veiksmai lėmė klubo nemokumą bei bankrotą.
Beje, Panevėžio apygardos teismas buvo apklausęs minėtą futbolo agentą. Šis patvirtino lankęsis Vilniuje ir susitikęs su A. Labinu. Jiedu netgi pasirašę bendradarbiavimo sutartį, tačiau šioji buvo anglų kalba ir jos nemokantis J. Karpas pripažino nesupratęs po kuo deda parašą, rašė naujienos.lt.
Maža to, naivus agentas A. Labinui dar paliko 2–3 tuščius lapus su savo parašais, jei kartais prireiktų ką nors papildyti. Jokių kitų dokumentų jis tikino nepasirašinėjęs ir jokių pinigų nei tą, nei kitą kartą iš A. Labino negavęs.
Pastarojo versiją, kad agentui per pirmąjį susitikimą davęs milijoną eurų grynųjų, teismas įvertino kaip prasilenkiančią su sveika logika.
J. Karpas teisėsaugos pareigūnams taip pat pasakojo, jog po pirmojo susitikimo Vilniuje A. Labino iniciatyva dar kartą su juo susitiko Turkijoje. Tąkart „Ekrano“ prezidentas prisipažino turintis problemų su teisėsauga ir prašė agento patvirtinti pareigūnams jo advokatų sugalvotas istorijas. J. Karpas atsisakė veltis į lietuvio aferas.
„Ekrano“ prekinis ženklas pirkėjų nedomina
Besitesianti teismų karuselė neleidžia bankroto administratoriui Algimantui Galminui dėti taško FK „Ekrano“ klubo bankroto byloje.
Jei ir Lietuvos apeliacinis teismas patenkintų bankrutuojančio klubo ieškinį A. Labinui – sumokėti 2,51 mln. Eur sumą, tai gaivintų viltis buvusiems žaidėjams bei juridiniams asmenims atgauti senas skolas.
Pagal 2015 m. Panevėžio apygardos teismo patvirtintą bankrutuojančio futbolo klubo kreditorių sąrašą vien skola buvusiems žaidėjams siekė beveik 230 tūkstančių eurų.
Nežymiai skolas kreditoriams sumažintų parduotas paskutinis klubo turtas: tai elektroninė švieslentė, dirbtinė futbolo danga bei FK „Ekrano“ prekinis ženklas.
Prieš porą metų pradėjus pardavinėti „Ekrano“ turtą, prekinis ženklas buvo įvertintas net 50 tūkstančių eurų suma. Dabar, anot A. Galmino, klubo, skaičiavusio pusšimčio metų istoriją, vardą bei iškovotas taures parduotų ir už dešimt kartų mažesnę kainą.
„Besidomėjusių buvo, bet rimtų pasiūlymų ir ketinimų nesulaukėme“, – teigė A. Galminas.
Bankroto administratorius leidžia suprasti, kad klubo vardas būtų parduotas už bet kokią „protingesnę“ kainą. Ne kartą viešoje erdvėje buvo pasirodžiusių gandų, kad klubo vardą ketina perimti naujas FK „Panevėžio“ klubas, tačiau dabartiniai klubo vadovai nėra vieningi šiuo klausimu.
Neaiški situacija yra ir su kitu likusiu klubo turtu. Nuo 2010 m. gerokai nudėvėta dirbtinė futbolo danga yra paklota Panevėžio futbolo akademijos stadione. Tad potencialus ir vienintelis šios dangos pirkėjas – futbolo akademija arba Panevėžio miesto savivaldybė. Tačiau per kelerius metus susitarimo tarp pardavėjo, šiuo atveju bankrutuojančio klubo, ir futbolo akademijos pasiekti nepavyko.
Per kelerius metus nepavyko parduoti ir elektroninės švieslentės, kuri 2015 m. buvo įvertinta virš 4600 eurų.
