Tačiau nedaugelis žino, kokį kelią nuėjo šie žaidėjai svajodami vieną dieną apsivilkti Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės marškinėlius, ir koks darbas atliekamas pagrindinėje Lietuvos futbolo federacijos (LFF) šalies futbolo talentų kalvėje – Nacionalinėje futbolo akademijoje (NFA).
NFA duris daug metų varstė pernai rezultatyviausiu Europos U-19 čempionato žaidėju tapęs Gratas Sirgėdas, o Lukas Spalvis prieš išvykdamas į Daniją, kur žaibiškai nuskynė pagrindinius laurus, taip pat tobulinosi Kaune.
Kita grupelė lietuvių užsienyje dar laukia savo šlovės akimirkos. Simonas Stankevičius ir Tomas Dombrauskis – šiemet į Anglijos „Premier“ lygą iškopusio „Leicester City“ akademijoje, Deimantas Petravičius „Nottingham Forest“ (Anglija) klube. „Aalborg“ ekipoje Luko Spalvio pėdomis siekia nužengti Domantas Šimkus, o Martynas Zaleckis ir Klaidas Janonis neseniai išvyko į Italiją.
Nuo to laiko, kai sutartį su Romos „Lazio“ sudarė NFA auklėtinis Aurimas Vilkaitis, keliai į Italiją atsivėrė ir kelių šalies klubų auklėtiniams. Tomas Švedkauskas ir Giedrius Matulevičius iš Marijampolės „Sūduvos“ išvyko į AS „Roma“ ir „Parma“ klubus, o Vykintas Slivka iš Panevėžio „Ekrano“ iškeliavo į Turino „Juventus“.
Viltis pasekti jų pavyzdžiu puoselėja nauji futbolininkai. Apie darbą su jaunais žaidėjais, NFA veiklą, rezultatus ir ateitį LFF.lt svetainei papasakojo NFA direktorius Raimondas Statkevičius.
– Nacionalinė futbolo akademija kitą savaitę su naujais mokslo metais pradės 7-ąjį savo sezoną. Kiek žaidėjų kartų jau baigė akademijos ugdymo programą? Kokie pirmieji jų pasiekimai?
– Pirmieji akademiją baigė gimusių 1993 metais žaidėjų grupė. Tačiau pilną ugdymo programą įvykdė kita karta – gim. 1994, 1995 ir 1996 metais. Ši grupė parodė, kad nuosekliai ir tikslingai dirbant – iš pradžių akademijos auklėtiniams rungtyniaujant kaip atskirai komandai, o vėliau, sulaukus 17-18 metų, išsiskirsčius po klubus – galima pasiekti gerų rezultatų.
Tai parodė ir praėjusių metų Europos U-19 (iki 19 metų) čempionato finalinis etapas, ir šių metų patekimas į „Elitinį“ etapą, ir žaidėjų debiutai iš pradžių jaunimo (U-21), vėliau – nacionalinėje rinktinėje. Mums tai reikšmingi pasiekimai. Toks ir yra pagrindinis mūsų tikslas.
Per tuos septynerius metus pamatėme tas kryptis, kuriose darėme klaidų – kalbant tiek apie atranką į akademiją, tiek apie treniruočių procesą. Tokia patirtis leidžia mums toliau tobulinti rengimo programas siekiant paruošti žaidėjus nacionalinei rinktinei.
– Kaip vyksta jaunųjų žaidėjų atrankos į akademiją procesas? Kokio amžiaus žaidėjai dabar atrinkti?
– Šiuo metu akademijoje surinkta nauja karta – 14-15 metų žaidėjai (gim. 2000 ir 1999 m.). Jie Kaune treniruojasi atitinkamai vienerius ir dvejus metus, tačiau mūsų akiratyje jau yra daug seniau. Prieš trejus metus pradėjome Jaunųjų talentų paieškos ir ugdymo programą, pagal kurią 10-11 metų žaidėjus atrinkome ir testavome, identifikavome talentus.
Vėliau jiems buvo sudarytos papildomos užduotys treniruotėms savo mokyklose, klubuose, nuolat stebima vystymosi dinamika. Pagrindinis programos tikslas – kad į akademiją šie žaidėjai ateitų turėdami pakankamus pagrindinius įgūdžius, kad nereiktų skirti papildomo laiko treniruotėms.
Dabartinėje talentų programoje ketverių metų ciklas eina į pabaigą, bet tikimės pratęsti programą ir šių metų pabaigoje ruošiamės dėl finansavimo paduoti paraišką į FIFA. Tuo labiau, kad atsirado poreikis plėstis, į testavimą buvome įtraukę ir mergaites. Joms ateityje planuojame skirti daugiau dėmesio.
– Kaip vyksta pats ugdymo procesas akademijoje, kokios užduotys keliamos?
– Dirbama panašiu modeliu, kaip ir prieš tai buvusios kartos. Tikslai dvejopi. Pirmiausia – žaidėjas, kuris kaip individualybė atitiktų nacionalinės rinktinės modelį. Antras, lygiagretus tikslas – komandinis žaidimas, asmenybė kaip komandos dalis.
Kasdieninis ugdymo procesas iš esmės nepasikeis – tai futbolo treniruotės ir bendrojo ugdymo mokykla viename lygmenyje. Nuo rugsėjo 1-osios prasideda mokslo metai, per kuriuos akademijos auklėtiniai turės įrodyti, kad yra verti čia būti ne tik dėl pasirodymų aikštėje, bet ir mokslo rezultatų.
Galbūt nauja bus tai, kad sportinis procesas dar labiau įtakos žaidėjų dienotvarkę. Atsiras daugiau konkurencingų rungtynių, po kurių bus ir fizinio bei psichologinio nuovargio, ir traumų. Bus ir sėkmės akimirkų, ir nesėkmių. Todėl NFA išliks tik labiausiai motyvuoti, labiausiai siekiantys ateitį susieti su profesionalų futbolu.
Mūsų prioritetas – pasirūpinti, kad jaunieji futbolininkai nejustų buitinių, administracinių nepatogumų, trikdžių. Tam, be abejo, reikia nemažai lėšų. Didžiąją dalį skiria LFF, taip pat ieškome kitų galimybių, dalyvaujame įvairiuose projektuose. Apie šeštadalį gauname iš Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo.
– Kokiose varžybose dalyvauja ir dalyvaus NFA grupės?
– LFF restruktūrizavus jaunių varžybų sistemą, abi NFA komandos dalyvaus Elitinėje jaunių lygoje U-18 ir U-16 amžiaus kategorijose. Tiesa, gimę 1999-aisiais rungtyniaus tarp g. 1996-1998 m., o g. 2000 m. – tarp g. 1999 m. žaidėjų.
Tai yra didelis iššūkis – ne tiek žaidybiniu aspektu, kiek fiziniu išsivystymu. Šiame amžiuje du ar trys metai reiškia nemažai. Tačiau žaidimas Elitinėje lygoje yra žingsnis į profesionalumą, nes už metų kitų šiems jauniems žaidėjams jau reikės persikelti į klubinę sistemą, kur reikės įveikti konkurenciją tarp suaugusių futbolininkų. Dalyvavimas tokiose pirmenybėse yra geras išbandymas.
Norint tapti profesionalesniu taip pat svarbi patirtis žaidžiant su užsienio komandomis. Stengiamės, kad tarptautinių rungtynių patirties žaidėjai įgytų kuo anksčiau. Kaip pavyzdį galima paminėti NFA komandų dalyvavimą turnyrą Danijoje, kur vieni tapo nugalėtojai, kiti pateko tarp prizininkų.
Vyriausia NFA grupė – U-16 – neseniai rungtyniavo tarp metais vyresnių tradiciniame turnyre pajūryje. U-15 komanda pagal bendradarbiavimo su Šlėzvigu-Holšteinu sutartį buvo išvykusi į savaitės stovyklą Vokietijoje, kur žaidžia tarptautines rungtynes. Ieškome ir kitų galimybių žaidėjams parungtyniauti su kitų šalių futbolininkais.
– Didžiausių Europos lygų klubų akademijoms Italijoje, Vokietijoje, Anglijoje atstovauja 7 lietuviai, dar keli priklauso žemesnių lygų komandoms. Kaip mūsų žaidėjai sulaukia tokių pakvietimų? Ar jau esame pripažįstami Europoje?
– Žinomi Europos klubai jau žino kas yra NFA ir nuolat atsiunčia savo skautus, taip pat siūlo bendradarbiauti įvairiais aspektais. Dabar nuolat ryšius palaikome su „Leicester City“, „Aalborg“ klubais. Atstovavimas tokiems klubams žaidėjams suteikia geros patirties. Viena iš mūsų darbo krypčių – siekti suteikti galimybę žaidėjams išvykti į galingų Europos lygų klubus.
Buvome pastebimi ir anksčiau, bet dar labiau susidomėjimą padidino LFF organizuotas Europos U-19 čempionatas. Europos futbolo šalys atkreipė dėmesį į savitų žaidėjų pasireiškusią Lietuvos rinktinę. Gratas Sirgėdas sulaukė galimybės išvykti į Vokietiją, o Lukui Spalviui tokia patirtis sutvirtino jo pozicijas „Aalborg“ komandoje. Taip pat iškart gavome kelis pasiūlymus sužaisti tarptautines rungtynes U-16, U-17 lygmenyje.
Geri pavyzdžiai paskatino ir vidinį populiarumą. Tėvai pradėjo aktyviau domėtis, kur galima būtų vaikams treniruotis aukštesniu lygmeniu, prašyti priimamiems atvykti į peržiūras. Taip pat pastebėjome didesnį susidomėjimą vykdant atrankas į jaunesnio amžiaus grupes, patys vaikai labiau motyvuoti dalyvauti futbolininkų rengimo programose.
Dar vienas aspektas – kaimyninėse šalyse jau esame pripažįstami kaip sėkmingai veikianti akademija. Pavyzdžiui, neseniai buvau susitikęs su buvusiu Ukrainos rinktinės žaidėju Aleksandru Vaščiuku, kuris steigia savo akademiją ir ieško partnerių, semiasi patirties. Dieną prieš tai buvo atvykę Latvijos atstovai, kurie Steicelėje steigia savo akademiją. Jie domėjosi mūsų darbu, pasiūlė bendradarbiauti.
Savo iniciatyva taip pat plečiame akiratį. Norime bendradarbiauti su Vakarų Europos šalimis, kurios pagal dydį panašios į mus ir puikiai pasirodė paskutiniame Pasaulio čempionate. Šią savaitę atvyks Roterdamo „Feyenoord“ U-18 komandos treneris. Rugsėjo 5-ąją atvyks Amsterdamo „Ajax“ futbolo akademijos atstovai, kurie pristatinės savo klubo mokymo programą. Taip pat planuoju vykti į Belgiją pasidomėti akademijų, veiklos, jaunimo ugdymo klausimais.
– Dėl jaunų žaidėjų išvykimo į užsienį pasigirsta ir kritiškų nuomonių – kad jie ten prapuola, kad geriau būtų žaisti už vyrų komandas Lietuvoje. Ką atsakytumėte į tai?
– Aišku visuomet yra grėsmė, kad išvykęs žaidėjas taip ir nesugebės pereiti į profesionalų futbolą. Nereikėtų tikėtis, kad kiekvienas žaidėjas pasirašys profesionalų kontraktą. Yra daug tai lemiančių faktorių, kartais tai netgi nepriklauso nuo pačio žaidėjo – tokia šiuolaikinio futbolo realybė.
Tačiau viena kita sėkmės istorija atneša nemažai dividendų Lietuvos rinktinėms. Tai pavyzdys, įkvėpimas kiekvienam, žengiančiam pirmus žingsnius futbolo treniruotėse.
– Vienas iš NFA deklaruojamų tikslų – plėsti akademijų tinklą į įvairius regionus. Ką pavyko nuveikti šioje srityje?
– Pirminė idėja buvo sukurti rinktinių centrą Vilniuje su regioninėmis akademijomis Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Marijampolėje. Kai kas nepavyko, kai kur plėtra pakrypo kiek kitokia linkme.
Panevėžyje ir Šiauliuose futbolo mokyklos jau anksčiau tapo akademijomis, ten buvome įsteigę NFA filialus. Šiemet šiuose miestuose pat įsikurs biudžetinės regioninės sporto gimnazijomis su futbolo grupėmis iš berniukų ir mergaičių. Todėl galima sakyti, kad vyks platesnė veikla.
Klaipėdoje ir Marijampolėje akademijos įsteigtos prie klubų ir ten vykdo savo veiklą, tačiau dar netapo tokiais regioniniais centrais, kokių buvo tikimasi.
Pastaruoju metu konsultuojame dėl Alytaus futbolo akademijos steigimo. Į šią akademiją bus sukeltos elitinės jaunių grupės nuo 15 metų amžiaus. Tuo tarpu Vilniaus futbolo akademija kol kas lieka projektiniame lygmenyje.
LFF per licencijavimo sistemą taip pat skatina, kad prie klubų atsirastų akademijos, kurios vykdytų jaunų žaidėjų ugdymą pakankamai profesionaliame lygmenyje.