Sausio 21 dieną pasiruošimo ciklą pradėjęs sostinės klubas užbaigė jį įtikinama pergale 4:1 prieš Klaipėdos „Neptūną“. Tai buvo saldus atokvėpis po sunkios stovyklos Turkijoje, kurioje „Žalgiris“ dukart sužaidė lygiosiomis ir dukart pralaimėjo.
„Žalgirio“ trenerio Vladimiro Čeburino teigimu, pasiruošimo cikle buvo specialiai pasirinkta žaisti su varžovais, kurie žaidžia kontrastingais stiliais, kad komanda geriau ir greičiau pajaustų, kaip žaisti tarpusavyje.
Praėjusių metų A lygos ir LFF taurės čempionams šis susilipdymo laikotarpis tikrai svarbus, kadangi komanda, kaip kiekvienais metais, patyrė nemažai pokyčių.
Vilniaus ekipą paliko keletas ryškiai prie praėjusio sezono laurų prisidėjusių žaidėjų. Tokie, kaip ne vieną sezoną atkakliai gynyboje žaidęs Nemanja Ljubisavljevičius, saugai Fabienas Ourega ir Francis Kyeremeh, puolėjai Josipas Tadičius, Jakubas Sylvestras ir praėjusiame sezone išsinuomotas ir rezultatyviausiai žaidęs Renanas Oliveira.
Komandą paliko ir iki galo nepritapę jaunuoliai Adamsas Olubi ir Nojus Stankevičius.
Pasak klubo direktorės Vilmos Venslovaitienės, tarpsezoniu galvos skausmus kėlė prabanga. Po puikaus sezono Lietuvoje ir Europoje, „Žalgiris“ turėjo perteklinį žaidėjų pasirinkimą, tad didžiausi klausimai buvo kaip ir ką išsirinkti.
Prie komandos prisijungė iš Kroatijos grįžęs Paulius Golubickas, Lietuvoje jau patirties turintis Yukiyoshi Karashima, prancūzas Billal Sebaihi, puolėjas Árni Vilhjalmsson, Bolivijos rinktinės saugas Leonardo Vaca ir gynėjai Nassimas Hmidas ir Stipe Vučuras. Pagal nuomos sutartį komandoje žais ir puolėjas Nauris Petkevičius.
Tačiau, pasak V. Venslovaitienės, didžiausias „Žalgirio“ laimėjimas – išlaikyta bent didžioji dalis komandos branduolio, ko padaryti po sezonų paprastai nepavykdavo. „Žalgirio” generolė pasidalino ir kitomis mintimis apie artėjantį sezoną.
– Ar komandos komplektacija jau baigta?, – Delfi paklausė klubo vadovės V. Venslovaitienės.
– Iš esmės taip. Dar svarstomos dvi pavardės, bet šiaip jau tai ta sudėtis, kurios ir siekėme.
– Kuriose pozicijose dar ieškote papildymo?
– Tegul tai lieka paslaptyje. Gali būti, kad jie neatvyks į Vilnių, todėl apie tai nėra tikslinga kalbėti.
– Vasario pradžioje buvo daug kalbų apie gruodį klube išmokėtas premijas, klubas pagal mokamus atlyginimus šovė į viršų lenkdamas gerai apmokamą IT sektorių ir kitų sričių kompanijas. Ar sulaukėte dalininkų, pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybės, reakcijos?
– Tai ir buvo dalininkų sprendimas, ir jie dalyvavo tame susitikime, jie raštiškai absoliučiai viskam pritarė. Jokių reakcijų nebuvo. Nebūtų pasiekti įspūdingi tikslai, nebūtų ir premijų. Kas be „Žalgirio“ pasiekė tokių rezultatų Lietuvoje? Niekas.
Tai buvo istorinis pasiekimas, rekordinė pinigų suma, atnešta į Lietuvą kalbant apie bet kurią sporto šaką. Tokiu atveju, natūralu, kad yra susitarimai ir motyvacijos sistema. Manau, kad visi dėl to tik laimingi.
– Galbūt pajamos iš UEFA bus investuotos perkant LFF stadioną, galbūt turite planų investuoti į klubo treniruočių bazę?
– Šiemet pirmas etapas yra akademijos įsigijimas, o, jei šiais metais pavyks pakartoti ar pagerinti praėjusio sezono pasiekimą, nuosavas stadionas bus vienas iš prioritetų, bet mes tikimės, kad tame procese dalyvaus ir Vilniaus miestas.
Nė vienas Lietuvos futbolo klubas neturi savo stadiono, todėl didžiuojamės Kaunu, nes jie vertina savo klubą, savo miestiečius, jie jiems pastatė nuostabią tiek krepšinio, tiek futbolo, tiek plaukimo infrastruktūrą.
Mes labai tikimės, kad per kiek įmanoma trumpesnį laiką sostinė pastatys nacionalinį stadioną, kartu su privačiu partneriu ir „Žalgiris“ turės savo namus.
– Eilę metų kartodavote, kad pagrindinis tikslas – patekti į kurio nors UEFA turnyro grupių etapą, pernai tą pavyko padaryti. Kas asmeniškai toliau jus motyvuos dirbti šiame klube?
– Svajonė pasiekti Čempionų lygos turnyro grupių etapą. Tai yra svajonė, kuri buvo, yra ir bus. Tai nėra šių metų tikslas, tačiau tai rimta svajonė. Ar ji bus įgyvendinta – kitas klausimas. Tačiau mane motyvuoja ta galimybė, nes mes esame čempionai. Kol jais būsime, tol bandysime tai pasiekti.
– Vienas iš naujausių „Kauno Žalgirio“ veidų – Mantas Kalnietis. Kaip manote, ką tokia asmenybė suteiks Lietuvos futbolui?
– Čia turbūt klausimas Mantui Kalniečiui. Aš jo nepažįstu, pažinau jo tėvelį, bet apie jį ar už jį kalbėti nesiryšiu.
– Sekmadienį LFF Supertaurės finale susikausite su tuo pačiu „Kauno Žalgiriu“. Jūsų manymu, ar šis klubas bus vienas rimčiausių konkurentų šiame sezone?
– Mes visus klubus A lygoje laikome rimtais konkurentais – mes kaunamės dėl vietų. Bent jau aš asmeniškai nesekiau kitų klubų naujienų, todėl vertinti ar pasakyti, kas bus mūsų esminiais konkurentais, negaliu. Ir tos pirmos rungtynės nieko daug neparodys, nes tai sezono pradžia, pavasarinis futbolas, žaidėjai atvykę skirtingu metu, adaptacija tik prasidės. Lygos favoritai, mano nuomone, paaiškės tik balandžio pabaigoje.
– Iš naujai atkeliavusių žaidėjų, kaip manote, kas turės didžiausią įtaką šiame sezone?
– Treneris.
Vilniaus komandos tikslai 2023 metais – tradiciniai. Šiais metais klubas sieks patekti į kurio nors UEFA turnyro grupių etapą ir jame sėkmingai pasirodyti. Vietiniame fronte žaliai balti sieks apginti A lygos ir LFF taurės titulus.