Pergalės atveju, vos 4,2 milijono gyventojų turinti Kroatija būtų antra mažiausia šalis čempionė po Urugvajaus, triumfavusio 1930 ir 1950 metais, kuomet jame gyveno 2,2 mln. žmonių.
Be to, kroatai, šiuo metu žengiantys 20-oje FIFA reitingo vietoje, taptų dar vieno rekordo savininkai – iki šiol taip žemai klasifikuota rinktinė dar nėra laimėjusi planetos pirmenybių. Prancūzai 1998-ųjų turnyrą laimėjo būdami 18-ti.
Žaidė Panevėžio „Aukštaitijos“ stadione
Finalo favoritai „Les Bleus“ šiame čempionate demonstruoja tokią nepriekaištingą gynybą – iš šešių žaistų mačų tik dviejuose leido varžovams pasižymėti (australams iš 11 metrų baudinio ir argentiniečiams), kad net buvo apkaltinti antifutbolu.
Tuo metu „šachmatiniai“ ne tik nelaimėjo nė vienos atkrintamųjų kovos per pagrindinį laiką, nors ir grūmėsi viso labo su Danija (1:1), Rusija (1:1) bei Anglija (1:1), bet ir visose šiose rungtynėse atsilikinėjo. Nors tai ir byloja apie nepalaužiamą charakterį, trys iš eilės pratęsimai arba 90 papildomų minučių žaidimo gali jiems atsiliepti tada, kai jie to mažiausiai norės.
В хорватском языке четыре времени: пришлое, настоящее, будущее и дополнительное.
— Tash Sarkisyan (@Tashevich) July 12, 2018
Vis dėlto jei Kroatija, kuri apskritai tik per plauką pateko į pasaulio čempionatą, iškovotų 6 kg ir 18 karatų aukso taurę, ji susižertų ir 38 mln. JAV dolerių premiją bei būtų tik devinta šalimi, kurios pavadinimas išgraviruotas ant trofėjaus.
Kroatų triumfo atveju, beveik neabejojama, kad naudingiausio čempionato žaidėjo prizas „Auksinis kamuolys“ atitektų saugui Lukai Modričiui.
Tokiu būdu jis taptų trečiuoju tokiu laureatu, viešėjusiu Lietuvoje – po garsiojo brazilo Romario (1992 m.) ir vokiečių vartininko Oliverio Kahno (2002 m.).
20-metis L. Modričius 2006-aisiais lankėsi Panevėžyje, kur kartu su Zagrebo „Dinamo“ klubu UEFA Čempionų lygos atrankoje mažyčiame „Aukštaitijos“ stadione egzaminavo „Ekraną“.
„Dinamo“ gretose kartu su komandos kapitonu Luka žaidė ir dar du dabartinės Kroatijos rinktinės nariai – gynėjas Vedranas Čorluka ir trenerio asistentas Ognjenas Vukojevičius.
Nors nepraėjus nė 20 minučių tribūnose kilo neramumai, įsikarščiavę kroatų fanai ėmė laužyti medinius suoliukus ir mėtyti lentas į aikštę, zagrebiečiams tai laimėti nesutrukdė – 4:1.
Mažai kas iš beveik 3 tūkstančių „Aukštaitijos“ stadione tuo metu buvusių žiūrovų, sumokėjusių už bilietą 10 litų, galėjo įtarti, kad mato prieš save žmogų, kuris po 12 metų bus per vieną žingsnį nuo pasaulio čempiono titulo ir „Auksinio kamuolio“.
Net vienas „Ekrano“ lyderių Mantas Savėnas, kuriam aikštės viduryje būtent ir teko galynėtis prieš L. Modričių, vėliau pasakojo, kad, nors šis jam ir paliko labai gerą įspūdį, apie tokią būsimą svaiginančią Lukos karjerą negalėjęs pagalvoti.
Atsakomajame mače Kroatijoje „Dinamo“ buvo pajėgesnis 5:2 ir pateko į kitą etapą, kur jam kelią pastojo Londono „Arsenal“ (0:3 ir 1:2).
Po poros metų L. Modričių pas save pasikvietė kitas Londono grandas – „Tottenham Hotspur“, o 2012 m. – ir Jose Mourinho treniruojamas Madrido „Real“ klubas.
„L. Modričius yra mano berniukas. Kai aš jį nusipirkau būdamas „Real“, Ispanijos spauda skelbė, kad įsigijome prasčiausią žaidėją klubo istorijoje. Bet jis nė iš tolo toks nebuvo ir nėra“, – dabar šypsosi J. Mourinho.
Jam antrina ir Vilniaus „Žalgirio“ legenda Stasys Danisevičius, 1979 ir 1984 m. išrinktas geriausiu Lietuvos futbolininku.
„Tai yra futbolininko karjeros gyvenimo laiptai. Pradedi nuo to klubo, kuriame užaugi, o jeigu tu pasirodai pačiu geriausiu būdu, tave pastebi kaip L. Modričių, kuris per Kroatiją iškopė iki pačių aukščiausių klubų – Londono „Tottenham Hotspur“ ir Madrido „Real“. Tai yra fantastika. Jis – neeilinių gabumų bei talento žaidėjas“, – teigė žalgirietis.
Mėtė kaip lapą
„Ką jums duos tas vaikis? Jis per daug kaulėtas ir silpnas.“
„Mano komandoje – daug žvaigždžių, bet kalbėti apie jį man ypač malonu. Jo ramybė valdant kamuolį neįtikėtina. Jis ir yra ramybė. Tai leidžia komandai žaisti labai gerai.“
Pirmos citatos autorius – bosnių „Zrinjski“ ekipos viceprezidentas Ivica Džidičius, o antroji priklauso buvusiam „Real“ vairininkui Zinedine'ui Zidane'ui. Abu jie pasisakė apie L. Modričių. Citatas skiria 14 metų. Luką visą jo karjerą į priekį vedė noras įrodyti, kad jis gali žaisti futbolą.
Pirmą kartą futbolu Luka nusivylė būdamas 10 metų. 1995 m. treneris Stanislavas Bašičius suorganizavo L. Modričiui peržiūrą jo palaikytame Splito „Hajduk“ klube. Bet kadangi jis buvo pats žemiausias ir liesiausias komandoje, jį jau trečią dieną pasiuntė namo pareiškę, kad jis per silpnas.
Lukai teko grįžti į „Zadar“ akademiją, kuriai vadovavo S. Bašičius. Tačiau nusivylimas buvo toks didžiulis, kad jis nusprendė mesti futbolą. Vis dėlto S. Bašičius jį atkalbėjo.
Po metų L. Modričiui pasitaikė proga atkeršyti, kai turnyre Italijoje susitiko „Hajduk“ ir „Zadar“ jaunimo ekipos. Luka rodė visą savo techniką ir maudė po pusę varžovų komandos.
Treneriai suprato, kad jis – labai techniškas, bet netvirtas jo sudėjimas juos atbaidydavo. Tuo metu Balkanų šalyse buvo manoma, kad futbolininkas tam, kad pasiektų pergalių, privalo būti aukštas ir atletiškas. Technika ir žaidimo supratimas nebuvo taip vertinami.
„Tada aukštino tvirtus žaidėjus, o L. Modričius buvo lengvas kaip lapas“, – prisimena jo treneris Zadaras Mijodragas.
2001 m. S. Bašičius įtaisė Luką į Zagrebo „Dinamo“, bet ir ten juo visiškai netikėjo. Dvejus metus jis praleido su jaunimu, o 2003-iaisiais buvo išnuomotas bosnių „Zrinjski“. Fiziškai silpnas 18-metis nuvyko į neįtikėtinai žiaurią lygą, kurioje vietiniai gynėjai laužė puolėjams kojas. Maža to, spaudimą didino ir šių šalių santykiai: bosniai mėgo traukti kroatus įžeidžiančias dainas.
„Kas gali žaisti Bosnijos čempionate, gali visur“, – sunkių išbandymų metą apibūdino L. Modričius.
Jis vis dar buvo silpnas dvikovose, bet greitai išmoko išvengti jų. Luka ne tik liko gyvas šiame pragare, bet ir tapo geriausiu sezono žaidėju. Laimingas jis grįžo į Zagrebą, bet „Dinamo“ vadovai jį dar kartą paskolino – šįsyk Zaprešičiaus „Inter“.
Ten L. Modričius buvo pagrindinės sudėties žaidėjas ir atvedė komandą į geriausią rezultatą istorijoje – antrą vietą čempionate bei UEFA taurės turnyrą.
Kai Luka susidomėjo Turino „Juventus“, Milano „Inter“ ir „Arsenal“ klubai, jo pagaliau įsireikė ir „Dinamo“. Tam, kad taptų „Dinamo“ žvaigžde, triskart laimėti pirmenybių auksą ir debiutuoti Kroatijos rinktinėje, L. Modričiui prireikė dar trejų metų.
2008-aisiais kroatai tapo Europos čempionato atradimu, o pats Luka – vienu iš paklausiausių jaunųjų žaidėjų.
Labai arti L. Modričiaus įsigijimo buvo „Arsenal“, bet paskutinę akimirką Arsene'as Wengeras nutarė, kad tokio sudėjimo žaidėjui Anglijos „Premier“ lyga bus neįkandama. Luka net buvo nuvykęs į Barseloną, tačiau po pokalbių ir peržiūros persigalvojo ir „Barca“.
„Visą karjerą žmonės sakė man, kad aš nepakankamai geras futbolui, per mažas ir per silpnas. Bet jūs turite suprasti kroatų tautos likimą. Po karo mes tapome daug stipresni ir labiau užsispyrę. Mus labai sunku palaužti“, – tvirtina L. Modričius.
Jo pavardė be galūnės (Modri) išvertus iš kroatų kalbos reiškia „mėlynas“. Būtent mėlynieji sekmadienį bus tie, kurie stos Lukai skersai kelio.
„Mes parodysime savo geriausią futbolą, kad pasiimtumėme šį trofėjų. Tai – unikali proga. Aš iškeisčiau visus savo titulus į vieną Pasaulio taurę“, – tikina jis.
20 years ago today Lilian Thuram scored his only international goals, inspiring France to a 2-1 win over Croatia in the World Cup semi-final. Talk about picking your moment... pic.twitter.com/Sb4r9CCKxS
— Proper Football (@sid_lambert) July 8, 2018