Jiems taip pat skirtos ir piniginės baudos: S. Blatteris turės sumokėti 40 tūkst., o M. Platini – 80 tūkst. JAV dolerių.
Etikos komisijos prezidentas Hansas Joachimas Eckertas ir kiti tyrėjai siekė, kad abu valdininkai būtų atriboti nuo futbolo iki gyvos galvos.
S. Blatteris ir M. Platini, kuris ketino balotiruotis į FIFA prezidento postą, prieš tai buvo 90-čiai dienų suspenduoti nuo bet kokių futbolo reikalų dėl įtarimų korupcija ir kyšininkavimu.
Rimtų įtarimų FIFA ir UEFA vadovų veiksmų skaidrumu sukėlė beveik 2 mln. JAV dolerių išmoka, kurią M. Platini gavo iš S. Blatterio 2011 metais už tariamas konsultavimo paslaugas.
Abu jie neigė savo kaltę, tačiau Etikos komisijos nesugraudino.
Teismo pranešime sakoma, kad abu veikėjai piktnaudžiavo savo užimamomis pareigomis.
Teismas pripažino, kad „nebuvo teisinio pagrindo“ atlikti tą mokėjimą pagal žodinę sutartį tarp abiejų pareigūnų, sudarytą 1999 metų rugpjūtį.
„Nei savo rašytiniuose parodymuose, nei per asmeninę apklausą ponas Blatteris nesugebėjo pademonstruoti kitokio teisinio pagrindo tam mokėjimui. Jo pareiškimas apie žodinį susitarimą buvo pripažintas neįtikinamu ir buvo atmestas teismo“, – sakoma nutartyje.
Teismas pripažino, kad „pono Blatterio veiksmai nerodo įsipareigojimo laikytis etikos, (atskleidžia) nesugebėjimą laikytis visų galiojančių įstatymų ir taisyklių, taip pat FIFA reguliuojančio pagrindo, kiek tai buvo jam taikytina, taip pat demonstruoja piktnaudžiaujamą FIFA prezidento pareigų vykdymą“.
M. Platini taip pat buvo pripažintas „supainiojęs interesus“.
Teismo išvada dėl Prancūzijos futbolo legendos veiksmų buvo dar griežtesnė negu dėl S. Blatterio.
„Ponas Platini nesugebėjo veikti visiškai patikimai ir sąžiningai, demonstruodamas savo pareigų, taip pat susijusių įsipareigojimų bei atsakomybės svarbos nesuvokimą“, – sakoma joje.
Po valandos nuo sprendimo paskelbimo savo spaudos konferenciją surengęs S. Blatteris tikino, kad apskųs jam skirtas sankcijas.
Primename, kad neeiliniai FIFA rinkimai, šaukiami dėl futbolą purtančio korupcijos skandalo, vyks kitų metų vasario 26 d.
Juose varžysis penki kandidatai: UEFA generalinis sekretorius šveicaras Gianni Infantino, prancūzas Jerome'as Champagne, Jordanijos princas Ali Bin Al Husseinas, Azijos futbolo konfederacijos prezidentas šeichas Salmanas bin Ebrahimas al-Khalifas ir Pietų Afrikos verslininkas Tokyo Sexwale'as.
Rinkimuose neleista dalyvauti UEFA prezidentui M. Platini, Liberijos futbolo asociacijos vadovui Musai Bility ir buvusiam Trinidado ir Tobago rinktinės kapitonui Davidui Nakhidui.
