Taip buvo iki dabar – „Nevėžio“ klubas ateinančiame sezone vėl bus matomas ir girdimas aukščiausiame šalies futbolo divizione.
Pastaraisiais sezonais „Nevėžis“ vis sukosi netoli Pirmos lygos viršūnės – porą kartų buvo užimta ketvirta vieta, vieną sykį finišuota penktoje pozicijoje, o pernai pagaliau pavyko dėti didelį žingsnį į priekį.
Kėdainių klubas ne tik įšoko į prizininkų trejetą, tačiau laimėjo Pirmos lygos pirmenybes ir taip nusprendė išbandyti savo laimę ir, po ilgos pertraukos, sportiniu principu vėl sugrįžti į A lygą.
Komandai ir toliau vadovaus patyręs treneris Vitalijus Stankevičius, išlaikyta nemažai pernai žaidusio branduolio dalis, tad ekipa sieks patriukšmauti aukščiausiame šalies futbolo divizione.
Tačiau, bent jau kol kas, ne viskas vyksta pagal tobulą scenarijų.
„Pradėjome sezonui ruoštis sausio pradžioje, iš pradžių buvo tik žaidėjai, kurie buvo Lietuvoje. Nuo pernai komandoje liko apie 70 procentų žaidėjų, didelė dalis jų yra jauni ir reikia jiems duoti šansą A lygoje.
Tiesa, kol kas liekame be stadiono, nes jį renovuojant ir nuėmus dangą nebuvo spėta uždėti naują, o tai yra labai svarbus dalykas. Patys matome, kokie lauke yra orai. Kelias savaites dirbome lauke, vėliau, kai nebeleido orai, perėjome į nedidelį maniežą, tai praktiškai visas darbas vyksta ten. Kartą per savaitę važiuojame treniruotis į aikštę Kaune, taip pat vyksta rungtynės“, – apie komandos ruošimosi procesą kalbėjo V. Stankevičius.
Žemiau – interviu su „Nevėžio“ treneriu, kuriame specialistas pasidalino mintimis apie laukiantį sezoną bei svarbiausius iššūkius.
– Kiek svarbu tiek jums, tiek apskritai Kėdainių miestui po ilgos komandos vėl turėti komandą A lygoje?
– Žinote, tiek man kaip treneriui, tiek žaidėjams norisi išbandyti jėgas A lygoje. Pirma lyga yra Pirma lyga, tikrai yra didelis skirtumas. Aišku, iššūkis labai didelis, bus nelengva – mus papildė A lygoje žaidęs Julius Kasparavičius, o daugiau – jauni žaidėjai, žaidę Pirmoje lygoje. Bet nereikia nuleisti rankų, bandysime kabintis. „Nevėžis“ vis tiek yra viena tituluočiausių mūsų šalies komandų, tai aišku smagu, pamatysime ir naują stadioną, tikiuosi, ateis ir žiūrovai. Tie vyrai, kurie laimėjo Pirmą lygą, nori išbandyti save ir A lygoje, tą šansą duodame, o kaip bus – pamatysime.
– Ar priimant sprendimą kilti į A lygą buvo diskusijų, ar didelių abejonių nekilo ir visi sutarė, kad kilti reikia?
– Vienareikšmiškai, nebuvo jokių diskusijų. Laimėjome sportiniu principu, tad vadovai sakė, kad turime keltis į A lygą ir žaisti. Atrodo, prieš tai kelis metus kovodavome dėl aukščiausių vietų, bet kažko pritrūkdavo, o dabar pasiekėme pirmą vietą. Jei atsisakytume A lygos – ar kažkas garantuotų, kad šiemet vėl laimėtume Pirmą lygą? Tikrai ne. Pirmoje lygoje komandos stiprėja, aišku, ten bus daugiau lietuviškos komandos, o A lygoje yra kiti dalykai. Mūsų uždavinys – pasistengti pirmais metais neiškristi, bet kaip tą planą pavyks įgyvendinti – parodys laikas.
– Kiek jums pačiam asmeniškai yra svarbu, smagu vėl treniruoti komandą A lygoje, varžytis su geriausiais Lietuvos klubais?
– Žinote, matyt būsiu pats „jauniausias“ treneris (juokiasi). Aišku, man ne 40 metų, bet norisi grįžti, prieš daug metų dirbau vyriausiuoju treneriu, asistentu. Yra patirtis, bet viskas priklauso nuo to, kokius žaidėjus surinksi. O man iššūkis yra auginti jaunus žaidėjus, suklijuoti komandą ir kad jie duotų rezultatą, prisidėti prie jų tobulėjimo. Mūsų kolektyvas yra tikrai neblogas, meistriškumu gal atsiliekame, bet sunkiai dirbame ir noras yra padėti vaikinams siekti aukštumų.
– Komanda išlaikė didelę dalį žaidėjų, kurie pernai triumfavo Pirmoje lygoje. Kaip manote, ar tie futbolininkai jau yra subrendę būti konkurencingais A lygoje?
– Jie laimėjo Pirmą lygą, todėl turi turėti šansą žaisti A lygoje, negi man reikia juos nubraukti ir paimti kitus žaidėjus? Mūsų komanda yra tikrai jauna, bus viena jauniausių lygoje, bet nereikia nuleisti rankų. Reikia nebijoti pralaimėti, nedaryti iš to tragedijos. Aš pats sau statau uždavinį išlikti A lygoje, neiškristi ir sutvirtėti, o metai greitai bėga, vyrai bus vyresni, turės daugiau tos žaidybinės praktikos aukštesniame lygyje. Stengsimės daryti kuo mažiau klaidų ir auginti jaunimą.
– Jūsų pasiruošimą stabdo traumos – rikiuotėje nėra komandos puolimo lyderio Evaldo Kugio, susižeidę ir nemažai kitų žaidėjų. Kiek tai apsunkina visą procesą?
– Didžiausia bėda yra Evaldas, jis buvo mūsų lyderis, per tris metus Pirmoje lygoje įmušė netoli 70 įvarčių, tai tikrai yra labai geras rodiklis. Aišku, dabar jau viską susitvarkėme, atlikome operaciją. Taip pat ukrainietis Aleksandras Dovhij, mače su „Žalgiriu“ gavo čiurnos traumą. Yra traumų, bet tai yra kontaktinė sporto šaka, nieko nepadarysi. Nė viena komanda nuo to nepabėgs, norisi to kuo mažiau, bet tas dalykas labai išmuša iš pasiruošimo ritmo. Kiekvienam treneriui traumos yra smūgis į paširdžius.
Jei Evaldas būtų sveikas, visa mūsų komanda atrodytų kitaip, rungtynėse jis buvo svarbi mūsų sudedamoji dalis, taip pat Aretas Gėgžna, jų duetas pastaruosius tris metus buvo tikrai svarbus. Juk įvarčiai tiesiog neateina, tai mums labai trūksta. Tikiuosi, kad jis atsistos gal gegužės mėnesį, neseniai buvo mėnuo nuo to laiko, kai gavo traumą. Mums jis labai reikalingas. Bet čempionato juk neatidėsime, turėsime žaisti. Kiekviena trauma treneriui yra labai skaudi.
– Ekipą papildė A lygos patirties turintis Julius Kasparavičius. Ką jis gali duoti komandai?
– Pirmiausia, jis yra greitas, bet pernai per sezoną sužaidė irgi nepilnai 50 procentų visų rungtynių. Bet jis turi patirtį, yra atakuojančios grandies žaidėjas. Daug metų žaidžiau be tikro puolėjo, į tą vietą tekdavo stumti tiek A. Gėgžną, tiek E. Kugį, tai dabar turėsime tikrą puolėją. Tikrai tikiuosi, kad jis mums padės. Mūsų žaidimas daugiau bus remiamas kontratakomis, tai jei pavyks išnaudoti tokį žaidėją, kaip Julius, tai tikrai turėsime naudos.
– Kokį apskritai įspūdį palieka pasiruošimas? Ar toli esate nuo tos formos, kurią laikytumėte optimalia ir kurios norėtumėte sezono metu?
– Pirmiausia, jei norėtume matyti pilną vaizdą, turėtume turėti visus žaidėjus, nes dar nesame pilnai sukomplektuoti. Ir taip esame jauna komanda, o lietuviai žaidėjai yra deficitas, ne paslaptis. Norisi vyresnių žaidėjų, mes, kaip ir visos komandos, dairomės į užsieniečius, bet mūsų galimybės yra ribotos. Apskritai labai sunku nuspręsti apie žaidėjo tinkamumą, kai jis atvažiavęs sako, kad nėra pasiruošęs, dėl pandemijos negalėjęs sportuoti. Bet vis tiek stengsimės, žiūrime, žaidėjai atvažiuoja.
Šiuo metu mums tikrai sunku, neturime stadiono, trūksta erdvių, bet dabar turime prakentėti, bet turėsime savo stadioną, galėsime vesti pilnavertes treniruotes, o dabar svarbu nenuleisti rankų. Rezultatas ateina per sunkumus, kuo sunkiau – tuo kartais geriau viskas pavyksta.
– Kokius uždavinius keliate savo komandai ateinančiame sezone A lygoje?
– Nors su vadovais susirinkimo dar nebuvo, bet aš sau keliu uždavinį neiškristi. Šalyje turime klubus, kurie yra elitas. Lietuvoje yra apie 5 komandas, kurios gali konkuruoti viršuje. Prisidėjo „Hegelmann Litauen“, matosi, turi labai gerus pagrindus, geras sąlygas, mums gal sunkiau, gal kitiems sunkiau, bet tie 4-5 klubai spręs savo klausimus, kiti – savus.