S. Pike‘as prisimena rungtynes, nuo kurių prasidėjo visas nuosmukis žemyn. „Tada dalyvavau vienos komandos peržiūroje. „Palace“ stadione žaidėme su „Spurs“ – aplink mane visur vyko veiksmas, tačiau mano galvoje sukosi negatyvios mintys. Galvojau: „Žinote ką? Aš tiesiog noriu, kad visas pasaulis mane suvalgytų ir aš dingčiau iš čia.“
Tai, kas vėliau atsitiko šio berniuko vaikystėje – beprotiškai liūdna. S. Pike‘as dvidešimto amžiaus pabaigoje buvo lyginamas su Diego Maradona, kaip kojines keitė agentus, rėmėjus, dažnai pasirodydavo TV ekranuose, dalyvavo daugelyje „Priemier“ lygos komandų peržiūrose ir praleido dvi puikias savaites Amsterdamo „Ajax“ ekipoje. Garbanotas vaikas susilaukė milžiniško dėmesio, kuris galiausiai jį privertė pamiršti futbolą, rašo theguardian.com.
„Man buvo šakės, mano galva nebeveikė, buvau absoliučiai pasimetęs, – dabar sako S. Pike‘as. – Kartais galvodavau apie savižudybę, buvau tikrai labai prastoje padėtyje. Nebegalėjau visko pakęsti ir pradėjau galvoti apie pabaigą.“
S. Pike‘o istorija dabar laikoma kaip pavyzdys jauniems, talentingiems žaidėjams, tačiau ilgą laiką niekas nežinojo visiškos tiesos. Dabar kadaise futbolo megažvaigžde turėjusiam tapti S. Pike‘ui jau 32-eji metai. Jis augina du vaikus, o tai anglą privertė susimąstyti apie jam padarytą tėvų žalą jo paties vaikystėje.
Žaisdamas jaunimo komandoje Esekse, kaip pats S. Pike‘as teigia, jis įmušė apie 150 įvarčių per sezoną, o skaičiuojant ir kitus turnyrus – apie 300. Toks įspūdingas berniuko žaidimas patraukė skautų dėmesį. 12-os ar 13-os metų jis jau atstovavo „East Anglia“ komandai „Mini World Cup“ turnyre Danijoje, kur žaidė kartu su dabar gerai žinomais futbolininkais Ashley Youngu ir Davidu Bentley. „Kiek skautų šiandien tave stebėjo?“ – po kiekvienų rungtynių vienas kito klausdavo S. Pike‘as ir D. Bentley.
Visgi visi pasiūlymai ir dėmesys S. Pike‘ui pirmiausia turėdavo praeiti jo tėvo Mickey filtrą. Pats jis niekada nesidomėjo sportu, tačiau dabar, kai jo vaikas susilaukia tiek dėmesio, M. Pike‘as pastebėjo galimybę.
„Mano tėvas buvo alkanas visuomenės dėmesio, kuris galiausiai jam sumaišė protą, ir taip padarė daug žalos man, – pripažino S. Pike‘as. – Jis susitikdavo su žurnalistais, duodavo jiems interviu ir už tai gaudavo pinigus. Jis uždirbdavo iš dėmesio, kurio sulaukdavau aš. Būdamas 14-os ar 15-os metų aš gyvenau kaip profesionalus futbolininkas – gaudavau nemokamus rūbus, mano kojos buvo apdraustos 1 mln. svarų sterlingų, filmuodavausi „McDonald‘s“, „Coca-Cola“ reklamose. Mano tėvas iš tikrųjų peržengė ribas ir galiausiai dėmesys buvo tiesiog nepakeliamas.“
S. Pike‘as per savo trumpą futbolininko karjerą pakeitė kelis agentus, daugeliui komandų rodė savo sugebėjimus. Po vieno turnyro, kuriame žaidė S. Pike‘as ir kurį nufilmavo viena Vokietijos filmavimo grupė, S. Pike‘as susilaukė „Ajax“ pasiūlymo. Klubas ne tik norėjo futbolininką pasikviesti į peržiūrą, bet ir pasiūlė jam persikraustyti į Olandiją. Visgi S. Pike‘as kraustytis nenorėjo, tačiau patirtis „Ajax“ klube jam buvo viena geriausių jaunystėje.
„Nuvykau ten ir sužaidžiau kelias rungtynes, – pasakojo S. Pike‘as. – Jie norėjo, kad grįžčiau ilgesniam laikui, tačiau buvau labai jaunas ir nenorėjau to daryti, visada buvau šeimos žmogus. Tačiau susitikau su tuometiniu klubo vadybininku Louisu van Gaalu, kuris man buvo labai geras, taip pat pamačiau kitus tuo metu populiarius žaidėjus. Treniruotės buvo tokios, kokių gyvenime man neteko matyti – tai buvo kažkas neįtikėtino.“
Vis dėlto „Ajax“ komandoje S. Pike‘as praleido tik dvi savaites. Po to futbolininkas pasirašė kontraktą su Leitono „Orient“ komanda – tai atrodė įdomus ir keistas pasirinkimas. Tačiau visą S. Pike‘o karjeros stabilumą sugriovė 1996 metais FA prezidento Grego Dyke‘o pristatytas dokumentinis filmas „Coaching and Poaching“.
„Tai buvo pabaigos pradžia, – sakė S. Pike‘as. – Aš pasirašiau sutartį su „Orient“ komanda, tačiau mano tėvas su vienu žurnalistu susitarė dėl dokumentinio filmo. Tuo metu žinojau, kad „Chelsea“ manimi domisi. Vieną dieną tėvas mane pakvietė į lauką ir liepė sėsti į automobilį – jame sėdėjo kitas treneris ir aš pasakiau, kad noriu ten vykti.
Tuo metu nežinojau, kad darau kažką blogo. Filmavimo komanda nusivedė mane į „Chelsea“ treniruočių aikštelę ir nufilmavo, kaip aš žaidžiu. Netrukus tas vaizdo įrašas pasirodė televizijoje. Tada grįžau į „Orient“ ir sužaidžiau vienas rungtynes. Tačiau klubo vadybininkas kažką įtarė – jis pasakė, kad girdėjo kažkokius gandus.“
S. Pike‘o dienos „Orient“ komandoje buvo suskaičiuotos, o pats futbolininkas jautė, kad buvo pakištas. „Viskas baigėsi tuo, kad FA man uždraudė žaisti visus metus – negalėjau žaisti nei už „Orient“, nei už „Chelsea“. Tai buvo didelis smūgis.“
Kaip paaiškėjo vėliau, S. Pike‘as apskritai galėjo būti net nepasirašęs sutarties su „Orient“ komanda. Futbolininkas mano, kad jo tėvas Mickey pasirašė vietoje jo, o už tai buvo atsakinga Sonny motina Stephanie. Tačiau žala jau buvo padaryta ir S. Pike'as neturėjo, kur trauktis – jis išvyko į kitą miestą, kur padėjo savo senam treneriui ir gyvenimo draugui Terry Welchui bei jo treniruojamai jaunimo komandai.
Dabar S. Pike‘as savo tėvo nematė jau daugiau nei penkiolika metų. „Buvo daug priežasčių, kodėl pasielgiau taip ir ne kitaip. Kad ir kiek žalos man padarė tėvas, tuo metu aš dėl jo galėjau padaryti bet ką. Bet aš jį praradau. Praradau ir galimybę žaisti „Chelsea“ komandoje, kuria tikrai norėjau pasinaudoti. Vėliau žmonės, žinantys mano istoriją, iš manęs pradėjo tyčiotis. Tuo metu buvau tik vaikas ir šitų dalykų man buvo tiesiog per daug.“
S. Pike‘as dar bandė kabintis į profesionalų futbolą, tačiau to padaryti taip ir nepavyko. Po to S. Pike‘as tiesiog dingo iš radarų, o tai paskatino žmones kurti įvairias istorijas ir mitus. Vieni kalbėjo, kad Sonny buvo pastebėtas žaidžiantis mėgėjų komandose, kiti, kad jis išvyko studijuoti psichologiją. Tačiau nė viena iš šių versijų nebuvo tikra – iš tikrųjų S. Pike‘as nusprendė tapti dailide. Dabar jis turi du vaikus – septynerių mergaitę Freya ir 18-os mėnesių berniuką Beau bei futbolu beveik nebesidomi.
„Nesidomiu šių dienų futbolu, – kalbėjo dabar taksi vairuotoju dirbantis S. Pike‘as. – Kai buvau jaunas, buvau tiesiog apsėstas futbolu – galėjau imituoti bet kurį futbolininką, tačiau dabar beveik nebežiūriu rungtynių, nebent žaidžia Anglijos rinktinė. Mano nauja aistra tapo boksas – mokausi kautis, seku visus boksininkus. Man patinka boksas dėl to, kad ten kovojama vienas prieš vieną. Komandiniame žaidime gali kažkur pasislėpti, tačiau bokse – tikrai ne. Aš imu pavyzdį iš boksininkų.“
Nors futbolo pasaulio beveik neseka, S. Pike‘as mano, kad galėtų atiduoti duoklę jauniesiems talentams ir pasakodamas savo istoriją juos įspėti apie galimus pavojus.
„Kai buvau jaunas, aš buvau vienintelis, kuris susilaukdavo tiek dėmesio, – sakė dviejų vaikų tėvas. – Tačiau dabar tokių vaikų yra labai daug. Jie turėtų žengti žingsnį atgal ir susikoncetruoti ties savo amatu, nes pinigai, kurie sukasi aplink juos, yra milžiniški. Galbūt agentai ir nėra labai blogas dalykas, tačiau jiems visiškai nėra reikalo dirbti su labai jaunais futbolininkais.
Norėčiau vykti į futbolo akademijas ir komunikuoti su tėvais, vaikais. Noriu, kad jie išgirstų mano istoriją ir pasimokytų iš jos.“
Ir visgi nors S. Pike‘o vaikystė ir buvo sugadinta, jis sugebėjo atsistoti ant kojų net ir be futbolo pagalbos.
„Negaliu sakyti, kad mano istorijos pabaiga yra liūdna. Dabar esu labai laimingas, turėdamas gražią žmoną ir nuostabius vaikus. Aš pasimokiau iš savo patirties ir dabar esu geras tėtis savo vaikams. Viskas baigėsi gerai, tačiau savo pamoką tikrai turėjau išmokti.“