Sugadino šventę
Tai, ką prieš pusantro mėnesio turėjo išgyventi Mantas Kuklys ar Egidijus Vaitkūnas, šįkart patyrė visa Lietuvos nacionalinė komanda.
Galingiausias šalies klubas Vilniaus „Žalgiris“ iškrito iš Europos taurių turnyrų paskutinę akimirką praleidęs Kazachstano čempionų „Astana“ gynėjo Marino Aničičiaus įvartį.
Lietuvos rinktinę iš dangaus į pragarą paskutinę pridėto laiko minutę pasiuntė Slovėnijos ekipos vidurio gynėjas Boštjanas Cesaras.
Lietuviai nepralaimėjo – slovėnai suspėjo tik išlyginti rezultatą. Bet abiejų komandų reakcijos po rungtynių, kuriomis prasidėjo atranka į 2018 metų pasaulio čempionatą, buvo iškalbingos: šeimininkai rovėsi plaukus, svečiai tirpo iš laimės.
Kažin, ar dažnai būtų galima pamatyti būtent tokius Lietuvos ir Slovėnijos futbolininkų veidus jų tarpusavio dvikovai pasibaigus taikiai.
„Pagal įvykių scenarijų atrodytų, kad iš mūsų pavogė tris taškus“, – nuotaikas apibūdino E. Jankauskas.
Prieš dvejus metus Igorio Pankratjevo treniruojami lietuviai namuose slovėnams pralaimėjo 0:2. Ir šeimininkų žaidimas, ir rezultatas šįkart buvo nepalyginimai geresni. Bet E. Jankauskui vis tiek rūbinėje reikėjo ne sveikinti, o guosti savo auklėtinius.
Užčiuopė slovėnų silpną vietą
Lietingą sekmadienio vakarą LFF stadione žiūrovai negalėjo žiovauti nė minutę: pašėlusią įvykių karuselę atspindi oficiali mačo statistika.
Slovėnijos komanda smūgiavo net 26 kartus (13 – į vartų plotą). Lietuviai atsakė 13 smūgių (5 – į vartų plotą).
Ir kitose statistikos kategorijose – kampinių, perdavimų, kamuolio kontrolės – svečių persvara nekelia abejonių. Bet aikštėje abi komandos turėjo tiek progų, kad sunku besuskaičiuoti, kam sėkmė šypsojosi labiau.
Pirmame kėlinyje, be abejo, lietuviams. Vargais negalais atlaikę audringą slovėnų startą jie per dvi minutes dusyk privertė brangiausią varžovų rinktinės žaidėją Janą Oblaką iš Madrido „Atletico“ (Ispanija) klubo traukti kamuolį iš vartų.
32 min. M. Kuklys kairiajame puolimo krašte surado neprižiūrimą Fedorą Černychą – puolėjas „nusitempė“ kamuolį keliasdešimt metrų ir smūgiu iš už baudos aikštelės „sušaudė“ slovėnų vartininką.
„Galvojome, kad dešinys slovėnų gynybos kraštas bus labiausiai pažeidžiama vieta. Iš ten Fedia (F. Černychas – DELFI) ir įmušė tą nuostabų įvartį. Iš pradžių Arvydas Novikovas toje vietoje „padraskė“, paskui sukeitėme krašto žaidėjus, kad varžovai prie jų nepriprastų“, – pasiteisinusį sumanymą nupasakojo E. Jankauskas, ir pats sulaukęs žiūrovų plojimų – netikėtą „perdavimą“ už šoninės linijos gavęs buvęs puolėjas be priekaištų suvaldė šlapią kamuolį.
Emocingesni žiūrovai tribūnose dar nebuvo vėl prisėdę ant savo kėdžių, kai į orą teko pašokti dar kartą.
Kitame flange priešininkus akimirkai apėmusiu paralyžiumi pasinaudojo Vykintas Slivka. Saugas susidorojo iškart su dviem varžovais, įsiveržė į baudos aikštelę ir, nesutikęs jokio pasipriešinimo, darsyk įveikė J. Oblaką.
Dviejų įvarčių skirtumu paskutinį kartą Lietuvos rinktinė oficialiose rungtynėse pirmavo prieš dvejus metus išvykoje prieš San Mariną. Tik jei tuomet mačas ir baigėsi rezultatu 2:0, šįkart kulminacija buvo visiškai kitokia.
Negailėjo ne tik jėgų, bet ir šonkaulių
Po pertraukos susišaudymas tarp konkurentų tęsėsi.
Šeimininkų gretose aktyviausi buvo F. Černychas ir atakų smaigalyje žaidęs Nerijus Valskis, svečiai bandė vienas po kito: Josipas Iličičius, Valteris Birsa, Kevinas Kamplas, Romanas Bezjakas smūgiavo pavojingai, bet nerezultatyviai.
Du kartus lietuvius išgelbėjo vartininkas Ernestas Šetkus, pademonstravęs pavydėtiną reakciją ir per visas rungtynes išvengęs akivaizdžių klaidų. Dėl vietos starto sudėtyje E. Šetkus nukonkuravo draugiškose rungtynėse dažniau pirmu E. Jankausko pasirinkimu buvusį Emilijų Zubą.
„Vartininkas, ko gero, yra mažiausia problema Lietuvoje. Tai pozicija, kuria Lietuva labai turtinga. Ernestas sužaidė labai gerai, keletą kartų išgelbėjo, vadovavo visai gynybos linijai“, – žaidėjo pasirodymą įvertino E. Jankauskas.
Nesitaupydami kovėsi ir kiti futbolininkai, o dviems toks mūšis buvo ypač skausmingas.
F. Černychas 70 minutę buvo priverstas perduoti kapitono raištį kolegai ir palikti aikštę dėl sumuštų šonkaulių. Artūras Žulpa nukentėjo pirmo kėlinio pabaigoje, kuomet parkritęs užsigavo prieš tai traumuotą petį, bet žaidė iki pabaigos.
„Visi likę irgi turi gražių mėlynių“, – patikino E. Jankauskas.
Kaip sekmadienį „draskėsi“ lietuviai, iliustruoja po keitimo pasirodžiusio Mindaugo Grigaravičiaus veiksmai antrame kėlinyje: saugas įstrižai perbėgo pusę aikštės, vaikydamasis kamuolį, ir galiausiai privertė J. Oblaką išspirti jį už šoninės linijos.
Bet kovingumas nebepadėjo atsidūrus į objektyvią realybę.
A lygos pasiruošti 90 minučių žaidimui maksimalia jėga nepakanka
Paskutines 20 minučių slovėnai ėmė dominuoti aikštėje: ne tokie ištvermingi lietuviai tiesiog nebespėdavo paskui konkurentus.
Visiškai perimta iniciatyva virto dviem atsakomaisiais įvarčiais: 77 min. po kampinio smūgiu galva pasižymėjo Rene Krhinas, o dvikovos pabaigoje tašką tuo pačiu būdu padėjo prie tolimojo virpsto tykojęs ir tikslaus perdavimo sulaukęs B. Cesaras.
Anot E. Jankausko, kad ir kokia skaudi būtų atomazga, ji – dėsninga.
„Nereikia mojuoti kardais ir sakyti, kad esame vienodo lygio komanda kaip slovėnai. Taip nėra. Tokio lygio, tokio intensyvumo rungtynių pabaiga mums visada bus sunkesnė. Deja, ne visi mūsų žaidėjai kiekvieną savaitgalį gali pajausti tokią įtampą, ypač – fizinę. Varžovai rungtynių pabaigoje turėjo daugiau jėgų, žaidimas be kamuolio mus išgręžė ir fiziškai, ir emociškai. Sumaišė tai, kas maišo jau labai seniai – tai yra klubų, kuriuose žaidžiame, lygis. Žaidžiame arba sėdime ant suolo“, – aiškino treneris.
Pamėgino užbėgti už akių psichologiniam nuosmukiui
Oficialiose varžybose debiutavęs Lietuvos rinktinės strategas patikino – paskutinę akimirką praleistas įvartis jį patį nuliūdino ne mažiau nei auklėtinius.
Bet po rungtynių rūbinėje E. Jankauskas bandė padrąsinti nusivylusią komandą, nenorėdamas, kad prieš atrankos ciklo pradžią rūbinėje vyravusi pakili nuotaika išsisklaidytų.
„Aš norėčiau daugiau kreipti dėmesį į pozityvius dalykus: žaidimą, vienybę, atsidavimą. Rezultatas skaudus, kai iki pergalės trūko keleto sekundžių. Nepaisant to, buvo geros rungtynės prieš labai stiprią komandą. Vaikinai kovėsi didvyriškai. Išeidavome į atakas, kontroliavome kamuolį – pademonstravome, kad irgi galime žaisti futbolą.
Vyrai viską paliko aikštėje, ir dėl to manau, kad liūdėti nebūtų teisinga. Paprašiau žaidėjų, kad jie savęs labai negraužtų, nes visi sąžiningai atliko savo darbą. Norėtųsi, kad toks scenarijus neturėtų ilgalaikių pasekmių. Pasakiau vyrams, kad futbolas kartais žiaurus, bet nereikia per ilgai išgyventi. Ir nėra ko. Nežinau, kuris žaidėjas šiandien rungtyniavo žemiau savo galimybių. Jei bent vienas toks būtų, tikrai būtume šias rungtynes pralaimėję“, – dėstė E. Jankauskas.
Kitas pasaulio pirmenybių atrankos rungtynes lietuviai spalio 8 d. žais su Škotija.