Atslūgus emocijoms, galima prisiminti šio Aukštaitijos klubo ketverių metų kelią šalies aukščiausiosios lygos link, kuriame netrūko trenerių kaitos, garbės nedarančių skandalų, keistų legionierių ir solidžių naujokų, leidusių klubui žengti svarbų žingsnį aukštyn.

2015-ųjų pradžioje, kuomet nebuvo aišku, ar legendinis Panevėžio „Ekranas“ sugebės pratęsti savo egzistenciją, paskubomis įkurtas naujas futbolo klubas „Panevėžys“ išimties tvarka suspėjo įšokti į Pirmos lygos traukinį.

Už komandos vairo stojo gerai šalies futbolo bendruomenei žinomas futbolo specialistas Virginijus Liubšys, jam greta atsarginių suolo talkino buvęs „Ekrano“ žaidėjas Dainius Gleveckas.

Vietos futbolo bendruomenei šis klubas tapo nedidele alternatyva žlugusiam legendiniam „Ekranui“, futbolo akademijos ir R. Sargūno sporto gimnazijos auklėtiniai „Panevėžyje“ galėjo išbandyti jėgas suaugusiųjų gretose, čia nutūpė ir dalis buvusių „Ekrano“ veteranų.

Dalis eilinių futbolo gerbėjų pernelyg nesivargino ieškant naujo klubo šalikų, tiko ir ta senojo mėlynai raudono „Ekrano“ atributika. Naujasis klubas nepersistengė nutolti nuo penkių dešimtmečių istoriją skaičiavusio „Ekrano“ spalvų, komanda žaidė tomis pačiomis mėlynomis arba raudonomis aprangomis, net „Panevėžio“ klubo šalikų spalvos ir stilius nelabai kuo skyrėsi nuo „Ekrano“ paskutinės šalikų partijos.

Ne kartą viešoje erdvėje „Panevėžys“ minėtas kaip klubas, kuris ateityje gali perimti „Ekrano“ vardą, tačiau ryžtingesnių sprendimų šiuo klausimu nebuvo.

Galbūt prieš porą metų klubo vadovus galėjo išbaidyti solidi legendinio klubo vardo kaina: įsibėgėjus „Ekrano“ bankroto bylai už klubo taures ir vardą norėta gauti net 50 tūkstančių eurų, tačiau per trejus metus neatsirado aštuoniskart šalies čempiono taurių ir vardo pirkėjų.

Pirmas „Panevėžio“ sezonas neprisvilo, po sėkmingos vasaros vienu metu „Panevėžys“ pretendavo į prizinį trejetą, tačiau prastas ruduo komandą nubloškė į galutinę aštuntą turnyro lentelės vietą (iš 18-s pirmenybėse dalyvusių ekipų).

2016 metais palypėta trimis laipteliais aukščiau – užimta 5 pozicija, trūko vos poros taškų iki Pirmos lygos bronzinių medalių.

Rasizmo skandalas ir trenerių kaita

Atrodė, kad 2017-ieji taps „Panevėžio“ triumfo metais ir klubas iškovos ne tik pirmenybių medalius, bet ir bilietą į A lygą.

Būtent tokius tikslus deklaravo klubo vadovai, prieš sezoną pasidžiaugę solidžiais naujokais ir legionieriais. Tačiau sezono pirma pusė jokio triumfo nežadėjo, o po kelių prastų rungtynių iš posto buvo atleistas vyr. treneris Virginijus Liubšys.

Be to, vasarą klubas sporto naujienų antraštėse imtas linksniuoti rasizmo skandale. Komandos legionierius iš Ganos Charlesas Atsina apkaltino ekipos kapitoną Mantą Savėną rasizmu ir smurtu prieš jį. Po pirmojo rato klubas nutraukė sutartį su minėtu legionieriumi, nors pirmenybių išvakarėse klubo vadovų pristatytas futbolininkas turėjo tapti įvarčių mašina.

Gana keistoki lūkesčiai iš futbolininko, kurio karjeros viršūnė – Vokietijos penktoji pagal pajėgumą lyga, įvarčiai mėgėjiškų komandų čempionatuose bei žaidimas Suomijos 3-ios lygos pirmenybėse.

Tad nieko keisto, kad Lietuvoje puolėjas, kurio darbas – realizuoti progas ir mušti įvarčius, didelių kalnų nenuvertė ir niekuo neišsiskyrė: per 14 rungtynių pelnė vos 2 įvarčius.

Kalnų nebenuvertė ir klubas, kuris sezono metu ne kartą buvo priverstas atsisveikinti su mokyklas baigusiais jaunaisiais futbolininkais, o jų vietas užėmė abejotino meistriškumo legionieriai. Prieš sezoną apie lygos auksą kalbėjęs „Panevėžys“ liko vos dešimtas.

Treneris iš Moldavos ir solidus naujokas

Prieš 2018-ųjų sezoną „Panevėžys“ atsisveikino su žaidžiančiuoju treneriu M. Savėnu, sukirto rankomis su futbolo specialistu iš Moldovos Aleksandru Kurtijanu.

Be to, netikėtai Pirmos lygos klubą papildė su Marijampolės „Sūduva“ A lygos čempionų titulu 2017-ųjų lapkritį besidžiaugęs Paulius Janušauskas. Tuomet 28-erių saugas daugelį nustebino tokiu karjeros posūkiu, tačiau Panevėžyje subrendęs futbolininkas norėjo atiduoti duoklę gimtajam miestui ir padėti „Panevėžiui“ siekiant bilieto į A lygos pirmenybes.

Paulius Janušauskas (FK "Panevėžys" nuotr.)

Prieš sezono startą FK „Panevėžį“ linksniavo daugiau nei 10 milijonų sekėjų socialiniuose tinkluose turintis internetinis sporto žurnalas „Sportbible“. Tikrai ne dėl P. Janušausko ar trenerio iš Moldovos.

Ažiotažą sukėlė FK „Panevėžio“ pristatytas naujokas Barklis Migelis Panzo, gimęs Prancūzijoje ir turintis Angolos pilietybę. 36 rungtynės ir 24 įvarčiai Anglijos antrajame pagal pajėgumą „Championship“ divizione, dar pernai sužaistas sezonas Prancūzijos antroje lygoje, pasirodymai Angolos rinktinėje – visai tai puikavosi afrikiečio Vikipedijos biografijoje iki jam prisijungiant prie Aukštaitijos sostinės klubo.

Barkley Miguel Panzo

Tačiau FK „Panevėžio“ klubo vadovams turėjo atvipti žandikauliai, sužinojus realų futbolininko karjeros kelią, kuriame nėra nei Prancūzijos antros lygos ar Angolos rinktinės, nėra ir „Queens Park Rangers“ klubo, kuris buvo nurodytas futbolininko Vikipedijos straipsnyje. Pastarasis po kilusio šurmulio buvo koreguotas, o jame neliko melagingų faktų.

Iš Afrikos kilęs futbolininkas viso labo atstovavo Anglijos kukliai aštunto diviziono komandai, laimę bandė šeštoje lygoje, siekė įsitvirtinti Prancūzijos regioninės lygos klubuose. Be to, futbolininkas oficialiose rungtynėse niekada nebuvo vilkėjęs nacionalinės komandos marškinėlių.

Pats legionierius sezono išvakarėse gavo traumą ir ilgam paliko Lietuvą. Į Panevėžį grįžo prieš pat sezono finišą spalio pradžioje. Futbolininkas spėjo debiutuoti būsimos Pirmos lygos čempionų gretose ir mače su „Kupiškiu“ po keitimo sužaidė 12 minučių. Žaidėjas liko ant atsarginių suolo ir auksiniame mače prieš Kėdainių „Nevėžį“.

Čia šalies futbolo bendruomenės dėmesį atkreipė kitas legionierius – perspektyvus 21-erių ukrainietis Andrejus Karvatskis, kurio du fantastiški smūgiai nukalė dramatišką ir Pirmos lygos nugalėtojų titulą garantavusią pergalę.

Klubas iškart po pergalingų rungtynių surengė ir sezono uždarymo šventę. Geriausiu FK „Panevėžys“ viso sezono futbolininku išrinktas komandos kapitonas Paulius Janušauskas, kuris buvo rezultatyviausias ekipos žaidėjas (12 įvarčių).

Naudingiausiu komandos žaidėju pripažintas Vytas Gašpuitis, geriausiu jaunuoju futbolininku – Tomas Kačerauskas.

Klubas naujo sezono dėlionę pradėjo nuo trenerių: pratęstos sutartys su vyriausiuoju treneriu Aleksandru Kurtijanu bei jo asistentu Dainiumi Glevecku.

Aleksandras Kurtijanas ir Dainius Gleveckas

– Ar komanda išties žais A lygoje?, – DELFI paklausė FK „Panevėžio“ direktoriaus B. Vaitiekūno.

– Nėra jokių dvejonių. Tokį tikslą kėlėme dar prieš du metus. Vyksta susitikimai su esamais ir potencialiais rėmėjais. Kai kurie tik ir laukė, kol pateksime į A lygą. Lauksime ir savivaldybės pozicijos. Jei viskas gerai, tikimės sulaukti dar didesnės paramos.

Viskas remiasi į biudžetą. Klausimas, kokius tikslus kelsime A lygoje, o jie priklausys nuo piniginės storio.

Aš esu maksimalistas, nenoriu to, kad komanda keltų uždavinį tik išsilaikyti aukščiausioje lygoje. Jei eiti, tai eiti. Ketvirta vieta būtų drąsus uždavinys, tačiau aš toks esu.

Pernai Pirmoje lygoje likome tik dešimti, bet rankos nenusviro. Nepasisekė, susitelkėme šiemet.

– Kalbant apie A. Karvatskį, futbolininkas po vienerių rungtynių tapo kone žvaigžde išplėšęs komandai pergalę neįtikėtinais dviem tolimais šūviais. Iki lemiamo mačo jis tebuvo pelnęs vos du įvarčius. Ar Kėdainiuose strategas specialiai ragino futbolininką smūgiuoti iš toli?

– Ne naujiena, kad A. Karvatskis gali iš toli smūgiuoti, jis ir prieš šį mačą buvo pelnęs gražius įvarčius, tik dabar nepamenu ar kas nufilmavo tuos įvarčius.

Kėdainiuose suveikė trenerio taktika: pamatėme, kad po pirmo kėlinio nepavyksta kažko nuveikti priekyje, tai beliko suteikti šansą A. Karvatskiui.

Jo smūgiai – tikrai iššūkis kiekvienam vartininkui. Labai keista kamuolio skriejimo trajektorija, be to, smūgis – neeilinio stiprumo, mūsų vartininkui M. Suvaizdžiui – tikras iššūkis treniruotėse atremti jo smūgius.

Andrejaus potencialas didžiulis, bet su juo reikia dirbti. Jis toks užsispyręs, kartais sužiba, kartais atrodo šiaip sau. Ukrainoje savo amžiaus komandose jautėsi žvaigždė, atvykęs į Lietuvą ir čia galvojo bus taip pat, tačiau treneris jį nuramino. Anot stratego, potencialas didžiulis, tik reikia su juo padirbėti. Gali išaugti aukštos klasės žaidėjas.

Po pirmo kėlinio treneris jį pastūmė labiau į priekį, kad galėtų pasijungti į atakas ir smūgiuoti.

Andrejus Karvatskis, Bronius Vaitiekūnas (FK "Panevėžys")

– Prieš pat lemiamas rungtynes komanda pateko į lengvą duobę: pralaimėjimas „Stumbrui B“, lygiosios su Telšių „Džiugu“ ir Kauno NFA. Ar ši nesmagi serija negąsdino prieš lemiamus mūšius?

– Komanda per anksti pagalvojo, kad lyga jau laimėta. Buvome 7-iais taškais atsiplėšę nuo artimiausių varžovų ir tereikėjo dar vienos pergalės, kad užsitikrintume 1 vietą.

„Stumbro B“ neįvertinome, su Telšių „Džiugu“ praradome koncentraciją ir buvome nubausti, sužaidėme lygiosiomis, žaidžiant su Kauno NFA auklėtiniais, buvome perdegę, turėjome progų, galėjome laimėti 4:1, o vos lygiosiomis sužaidėme.

Po tokių prastų rungtynių darėme klube rimtą susirinkimą, komanda susikaupė, įveikė „Bangą“ 2:0, o vėliau jau auksinė pergalė prieš „Nevėžį“. Prieš mačą žaidėjams paleidome motyvacinį klipą: į futbolininkus kreipėsi jų tėveliai, žmonos, draugai, tėvai, rėmėjai.

Gal po klipo žaidėjai pirmame kėlinyje galvojo apie artimuosius, o ne futbolą, tik antrame pavyko pralaužti varžovų gynybą (šypsosi).

– Kai „Nevėžis“ išlygino rezultatą, ar nepagalvojote, kad viskas – prarasta pirma vieta?

– Ne, tikėjome, kad tai ne pabaiga. Treneris A. Karvatskiui iškart pasakė, kad bandyk dar kartą. 99 proc. tikėjome, kad jei jis pataikys į vartus, bus įvartis.

Jis – labai universalus, gali žaisti įvairiose pozicijose. Paprastai jis žaidžia kairiuoju gynėju, mače su „Nevėžiu“ jį pastūmė į saugų liniją.

– Koks šiemet buvo klubo biudžetas?

– Klube atlyginimai buvo didesni, nei kai kuriuose A lygos klubuose (šypsosi). Biudžetas siekė apie 250 tūkst. eurų. Faktas, kad reikės A lygai solidesnio biudžeto. Matysime, kaip tarpsezonyje seksis jį suformuoti.

– Kokia klubo pozicija dėl „Ekrano“ vardo?

– Šis klausimas gana opus. Viskas priklauso nuo savivaldybės, jei ji prieštaraus, mums kyla problemos. Mes gal seniai būtume vardą pirkę, bet didelį svorį turi savivaldybės balsas.

Tačiau niekas nėra pasakęs „ne“. Ne kartą klube kėlėme šį klausimą, tačiau jis lieka atviras. Reikia sirgalių ir savivaldybės atstovų dialogo.

– Sezono pradžioje garsiai nuskambėjo legionierius Barkley Miguel Panzo, kuris sezono pradžioje patyrė traumą ir paliko ekipą. Koks jo statusas?

– Jo sutartis dar galioja su „Panevėžiu“, išsigydęs traumą grįžo pas mus, žaidė mače su „Kupiškiu“, noro turi daug, tačiau jam trūksta fizinio pasiruošimo. Reiktų įdėti jam daug darbo, nemanau, kad jis būtų naudingas mums A lygoje.

– Ko gero, daug dvejonių dėl trenerių štabo neturėjote?

– Treneriai kartu su žaidėjais pasiekė prieš sezoną iškeltą tikslą ir išvedė komandą į A lygą. Jie savo darbu įrodė, kad yra verti vadovauti komandai ir kitame sezone.

Tiek A. Kurtijanas, tiek D. Gleveckas savo laiku buvo labai aukšto lygio futbolininkai. Dainius – buvęs ilgametis šalies nacionalinės rinktinės žaidėjas, daugkartinis šalies čempionas, keletą sezonų Donecko „Šachtar“ komandos sudėtyje žaidė UEFA Čempionų lygos turnyre.

Aleksandras penkis kartus tapo Moldovos čempionu, rungtyniavo Sankt Peterburgo „Zenit“, Vokietijos Bundeslygos „Hamburg“ komandose ir kituose žinomuose klubuose.

Nei viena kita A lygos komanda neturi trenerių su tokia garsia jų praeitimi.

– Kurie futbolininkai padės komandai A lygoje?

– Iš tų žaidėjų, kurie atstovavo ką tik pasibaigusiame sezone, kitais metais rungtyniaus T. Kačerauskas, V. Gašpuitis, M. Fridrikas. A. Karvackis, J. Skinderis, T. Salamanavičius, P. Janušauskas, R. Lazdinauskas, R. Misiūnas bei E. Tamulevičius. Su kitais futbolininkais dar vyksta pokalbiai, po kurių situacija taps aiškesnė.

Kitame sezone FK „Panevėžys“ turės nemažai ir naujų žaidėjų.

– Pats futbole esate ketvirtus metus, kokios svarbiausios pamokos įgytos?

–Taip, ketveri metai ir antri einant klubo direktoriaus pareigas. Svarbiausia – suprasti komandą, būti šalia, žinoti kuo ji kvėpuoja ir kuo gyvena. Žaidėjai mane laikė kaip tėvą, niekas nebijojo net ir vidurnaktį paskambinti dėl kokios nors smulkmenos.

Viską dariau, kad komanda būtų vieninga, turėtų dvasią. Visi futbolininkai liko patenkinti sąlygomis, nei vienas nesiskundė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (32)