Klasiškas smūgis
Kuomet G. Sirgėdas užsimoja smogiamąja kaire koja, galite laukti siurprizų. Net jei iki vartų – maždaug 25 metrai.
Būtent iš tokio atstumo panevėžietis ketvirtadienį realizavo baudos smūgį į Andoros vartus, preciziškai tiksliai „pakišęs“ kamuolį po skersiniu.
Tai buvo vienintelis įvartis rungtynėse, kuriose Lietuvos jaunimo (iki 21 metų) rinktinė įveikė bendraamžius iš Andoros ir pasiekė revanšą po ypač skaudžios pamokos išvykoje – 2015 metų birželį Europos jaunimo čempionato atrankos varžybose nykštukinės valstybės atstovai iškovojo pirmą pergalę savo istorijoje, 1:0 pranokę lietuvius.
Nusivylimo ir gėdos banga tuomet nuplovė Arminą Narbekovą, pasitraukusį iš jaunimo rinktinės vairininko posto.
O G. Sirgėdui pamoka buvo dvigubai rūsti: Andoroje būtent jis „užsidirbo“ dvi geltonas korteles ir pirmą kartą karjeroje buvo išvytas iš aikštės.
Regis, išvadas atakuojantis saugas padarė.
„Dešimtas lietuvių numeris mums prikūrė labai daug rūpesčių“, – po atsakomosios dvikovos Vilniuje G. Sirgėdą pirmiausia išskyrė Andoros rinktinės strategas Jesusas Julianas Lucendo.
Nedidukas 176 cm ūgio futbolininkas ne tik 34-ą minutę pelnė lemiamą įvartį, bet ir rungtynių pabaigoje sukūrė puikią progą Juliui Momkui. Ir pats G. Sirgėdas dar kelis kartus bandė padvigubinti persvarą firminiais baudos smūgiais.
„Norėjosi kitus du įmušti, gaila, kad nepavyko“, – mintimis kamuolį į vartus po rungtynių dar siuntė žaidėjas.
Ne trys taškai aikštės šeimininkams buvo labiausiai reikalingi LFF stadione – antroje Europos pirmenybių atrankos grupėje lietuviai jau seniai tėra statistai, nebeturintys vilčių prasimušti į finalinį turnyrą. Ir pasiekta pergalė teleido pakilti iš paskutinės vietos, žemyn nustumiant tą pačią Andorą. Per 8-erias rungtynes vos 6 taškus surinkę Lietuvos atstovai rikiuojasi penkti.
Pirmiausia Lietuvos rinktinei norėjosi pataisyti reputaciją ir atgauti pasitikėjimą savo jėgomis. Todėl A. Narbekovą pakeitęs Antanas Vingilys net ir laimėtas rungtynes vertino kritiškai.
„Daug ką buvo galima padaryti geriau. Tokiems varžovams turime įmušti tris, keturis ar penkis įvarčius. Gerai, kad šįkart jau jautėsi komandos siela – rungtynių pradžioje gynėjai buvo net per daug įsitempę. Debiutavęs Vytas Gašpuitis iš pradžių atrodė lyg pirmą kartą į aikštę patekęs, Danielius Romanovskis nerado sau vietos, netgi mūsų vartininkas Edvinas Gertmonas klaidą padarė“, – griežtai auklėtinių žaidimą komentavo specialistas.
Bet G. Sirgėdo atžvilgiu A. Vingilys turėtų būti atlaidesnis. Vien jau pasirodymas aikštėje šiam futbolininkui yra savotiška šventė.
„Džiaugiuosi vėl žaisdamas futbolą, matydamas trenerį, kurį puikiai pažįstu, buvusius komandos draugus. Labai smagu žaisti 90 minučių ir negalvoti apie traumas“, – savo jausmus nupasakojo G. Sirgėdas.
Chroniški skausmai nutempė į dugną
Ryškiausia jaunojo saugo karjeros akimirka išlieka įvartis po olandų gynėjams galvas susukusio solo reido, pelnytas 2013 metais Kaune vykusiame Europos 19-mečių čempionate.
Tarp jo ir puikaus baudos smūgio į Andoros vartus G. Sirgėdo sportiniame gyvenime nebuvo beveik nieko – tik nuolatiniai vizitai pas gydytojus.
Daugybės futbolo žvalgų akivaizdoje sužibėjęs kūrybingas žaidėjas pasirašė sutartį su „Stuttgart“ klubu. Bet prie išsvajotų „Bundesliga“ pirmenybių nepriartėjo nė per sprindį.
Problemos dėl dubens kaulų virto chroniškais kirkšnies ir nugaros skausmais, dėl kurių G. Sirgėdas ilgam įstrigo užribyje. Lietuvį bandė gydyti ir specialistai iš Vokietijos flagmano Miuncheno „Bayern“ klubo, bet sugrįžimas į aikštę kaskart būdavo nukeliamas arba tik epizodinis.
Metai bėgo, ir G. Sirgėdo žvaigždė nenumaldomai leidosi: pernai iš „Stuttgart“ jaunimo komandos jis persikėlė į trečios lygos „Stuttgarter Kickers“ klubą, o šią vasarą apsivilko pusiau profesionalios „Amberg“ ekipos, minančios tik penktą Vokietijos futbolo pakopą, aprangą.
Užtat pastaruosius du mėnesius Bavarijoje panevėžietis nuolat mėgaujasi pamiršta laime – žaisti futbolą.
„Dėl traumų praleidau kiekvieno žaidėjo tobulėjimui labai svarbų etapą. Turėjau žaisti futbolą, o vietoje to kelerius metus tik gydžiausi. Dabar darysiu viską, kad tą laiką atgaučiau. Žmonės sako, kad esu vėlesnio brendimo, todėl tikiuosi, kad viskas man dar priešakyje. Aš dėl to ir nepabėgau iš Vokietijos, kad labai norėčiau ten įsitvirtinti ir likti“, – DELFI paklaustas apie tolesnius savo karjeros planus, dėstė G. Sirgėdas.
Planuose – ir spalį vyksiančios paskutinės dvejos Lietuvos jaunimo rinktinės rungtynės Europos čempionato atrankoje su Slovėnija ir Italija.
Bet galbūt saugui jose žaisti neteks? Juk techniškus žaidėjus ant vienos rankos pirštų galima suskaičiuoti ir suaugusiųjų nacionalinėje komandoje, kovosiančioje atrankoje į 2018 metų pasaulio čempionatą.
„Žinoma, turiu tikslą sugrįžti į nacionalinę rinktinę. Gal tai nutiks net ir šį rudenį – kodėl gi ne? Žiūrėsime, kaip man seksis“, – svarstė futbolininkas, rinktinės marškinėlius vilkėjęs penkis kartus.
Tačiau visų svarbiausia G. Sirgėdui – nebepraleisti rungtynių dėl sveikatos problemų. Jei pastarąsias žaidėjas užmirš kaip slogų sapną, galbūt galės dar ne kartą atnaujinti savo gražiausių įvarčių suvestinę.