32-ejų metų futbolininkas tėčiu tapo prieš savaitę, bet naujagimį į rankas paimti galėjo tik po keleto dienų.
„Būčiau dalyvavęs gimdyme, bet situacija padiktavo savo taisykles. Nuvežiau būsimą mamą iki ligoninės, ir tiek, – pasakojo marijampolietis. – Atrodo, palikau specialistams, viskas bus gerai, bet grįžus namo nebuvo ramu. Buvo jaudulio, nei valgiau, nei gėriau kol sulaukiau skambučio.“
Tris dienas P. Leimonas sūnų matė tik nuotraukose, kol nenuvyko parsivežti namo.
„Nuotraukose jau toks vyras atrodė, o gyvai – visai kitoks, mažuliukas“, – juokėsi „Sūduvos“ žaidėjas.
Tėvai užtruko ir kol priėmė galutinį sprendimą dėl sūnaus vardo.
„Jau anksčiau buvome nusižiūrėję vardą, bet iki ketvirtadienio dar nebuvo galutinio sprendimo. Dabar jau žinome – bus Ajus“, – jauniausią Leimoną pristatė saugas.
Įprasta, kad naujagimiai tėvams nesuteikia daug ramaus laiko, bet P. Leimonas spėja, kad ir šioje srityje atsispindi jo genai.
„Nesinori prisikalbėti, bet rūpesčių kol kas labai mažai. Pavalgo ir miega, vėl pavalgo ir vėl miega. Tėvas ramus, tad ir vaikas toks“, – juokėsi P. Leimonas.
Naujagimis gerokai paįvairino futbolininko kasdienybę, kuri karantino metu buvo monotoniška.
„Viskas taip pat, kaip ir visiems, – savo kasdienybę apibūdino saugas. – Treniruotis irgi nebuvo lengva. Žinai, kad reikia išlikti profesionalu, turi treniruotis, nes bet kada gali būti atnaujintos treniruotės, pratęstas čempionatas, bet motyvaciją išsaugoti, kai turi mėnesį vienas bėgioti, gana sunku.“
Vis dėlto futbolininkai sulaukė gerų žinių – Vyriausybė su išlygomis leido vykdyti sportininkų pratybas. Penktadienį „Sūduva“ surengė nuotolinį komandos susirinkimą, kuriame buvo aptartos ir kitą savaitę prasidėsiančios treniruotės.
„Viską darysime pagal nustatytus reikalavimus, laikydamiesi nustatyto atstumo, tad kol kas tai vis tiek bus labiau individualus darbas, – sakė P. Leimonas. – Bet treniruočių visi tikrai laukiame.“