Tai pirmas kartas šalies futbolo istorijoje, kai LFF taurę laimi klubas iš Pirmos lygos.
„Transinvest“ ne tik niekuo nenusileido savo varžovams, bet ir lenkė juos tiek kamuolio valdymu (53 prieš 47 proc.), tiek ir keltais kampiniais (9 prieš 2), o pagal smūgius link vartų buvo lygu (8 prieš 8).
Taurės finalo naudingiausiu žaidėju (MVP) buvo pripažintas brazilas Henrique Devensas, o įspūdingą pasiekimą užfiksavo 38-erių saugas ir FK „Transinvest“ kapitonas Linas Pilibaitis.
Jis tapo pirmuoju futbolininku, LFF taurės trofėjų laimėjusiu su trimis skirtingais klubais. Net kelis kartus (2002, 2004, 2005 ir 2008 metais) L. Pilibaitis triumfavo su FBK „Kaunu“, o dar keturis trofėjus pridėjo atstovaudamas jau Vilniaus „Žalgiriui“.
„Emocijos tikrai fantastiškos, net balsas prarėktas. Bet noriu padėkoti „Šiauliams“, kokią kovą jie davė, mūsų rungtynės buvo tikrai nuostabios. Tikrai tą švęsime, tikrai“, – po pergalės sakė jis.
Su šia pergale, FK „Transinvest“ iškovojo teisę dalyvauti UEFA Konferencijų lygos atrankoje.
Tiesa, tai, ar vos porą metų gyvuojantis Vilniaus rajono klubas kitąmet dalyvaus tarptautinėse varžybose, dar spręs UEFA, nes pagal jos reglamentą turnyro dalyviai futbolo žemėlapyje turi egzistuoti bent trejus metus.
– Tai – tarsi eilinis LFF taurės titulas jūsų karjeroje. Ar galite jį palyginti su ankstesniais, galbūt šis saldžiausias?, – žurnalistai paklausė L. Pilibaičio.
– Gali būti saldžiausias. Mes buvome vadinami under-dog’ais (autsaideriai, – red. past.). Tikrai visi vyrai atidavė daugiau nei šimtą procentų ir tai labai saldi pergalė.
– Tai trečia komanda, kurią nuvedėte iki taurės. Ką tokio turi „Transinvest“?
– Turime kolektyvą, turime gerą komandą. Nė vieno išskirtinio žaidėjo nėra. Visi vienas už kitą kovoja iki galo ir tai lėmė, kad mes nuėjome šiuo keliu.
– Koks buvo rungtynių planas?
– Kaip ir ankstesnėse rungtynėse prieš A lygos komandas, taip ir šiose rungtynėse nesiruošėme vien tik gintis.
– Ką kalbėjote po pirmo kėlinio, kai atsilikote?
– Buvo skaudu, gavome įvartį po savo grubios klaidos, bet nė vienas nenuleidome galvos. Turėjome daug momentų, tad reikėjo tiesiog išpildyti juos ir tiek.
– Atrodė, kad tarsi žaidžiate namuose – ką galėtumėte pasakyti sirgaliams?
– Sirgaliai buvo fantastiški. Kaunas – mano antri namai, visi tą žino. Aš čia jaučiuosi kaip namuose. Sirgaliams labai didelis ačiū, jų labai daug atvažiavo iš Širvintų, iš Vilniaus, iš Kretingos ar net Anglijos.
– Ką galite pasakyti apie „Transinvest“ organizaciją?
– Esame labai dėkingi savininkui, kuris investuoja, nori vystyti klubą gera linkme, padėti vaikams ir taip vystyti futbolą Lietuvoje. Klubas eina į priekį, žinoma, mažais žingsneliais, nors dabar atrodo, kad didelis žingsnis dėtas. Mes čia nesustojame, tikiuosi ir jie nesustos ir eisime žingsnis po žingsnio tik į priekį.
– Ar nebuvo minčių po praėjusio sezono, kad gal tai yra karjeros pabaiga?
– Iš pradžių norėjau likti Kaune. Nesusidėliojo taip, tai susiskambinome su Giedriumi Barevičiumi. Siūliau vieną žaidėją, o jis man pasakė: „tai atvažiuok pats pažaisti“. Reikėjo pačiam nuspręsti ar galiu žaisti pirmoje lygoje.
– Ir dabar tikriausiai nesigailite savo sprendimo?
– Ne, tikrai nesigailiu. Kolektyvas fantastinis, tikrai labai geras laikas čia. Neįsivaizduoju geresnio laiko nei dabar.
– Kyla daug klausimų ar galės klubas žaisti Europos turnyrų atrankose – jūs pasiruošę?
– Mes visada pasiruošę, kaip parodėme ir šiose rungtynėse. Šiandien kovojome tik dėl pergalės. Aš nuoširdžiai viską galiu atiduoti, tiek man šita taurė reiškia.
– Kitais metais klubas greičiausiai žais A lygoje. Kaip save matote šioje komandoje ir ar dar sugrįšite į A lygą?
– Čia aš jaučiuosi gerai, sveikata gera. Žiūrėsime, po sezono susidėliosime taškus, kaip treneriams reikės, kaip savininkai žiūrės. Aš save matau, bet žiūrėsime, kaip treneriai žiūrės.