Motyvacija – ypatinga
Dar praėjusią savaitę pasauliniame salės futbolo rinktinių reitinge Baltarusija užėmė 27-ą, o Lietuva – 68-ą vietas.
Lietuvos salės ir paplūdimio futbolo asociacijos prezidentas Vidmantas Butkevičius interviu Delfi tautiečių šansus vertino „40 ir 60“.
Vis dėlto aikštėje skaičiai apsivertė aukštyn kojomis: eliminuodama baltarusius iš pasaulio čempionato atrankos varžybų, Lietuvos rinktinė padarė tai, ko nesugebėjo FIFA ir UEFA.
Abi tarpusavio akistatos vyko neutralioje teritorijoje – Armėnijos sostinėje Jerevane. Pirmąją lietuviai praėjusį ketvirtadienį laimėjo 2:1, antroji šeštadienį baigėsi lygiosiomis 2:2.
Tokie rezultatai sudėliojo galutinę ketvirtos atrankos grupės lentelę nebepriklausomai nuo antradienį laukiančio paskutinio susitikimo tarp Baltarusijos ir Portugalijos, kuris taip pat bus žaidžiamas Jerevane.
Dabartiniai pasaulio bei Europos čempionai užėmė pirmą vietą (9 taškai) ir pelnė tiesioginį kelialapį į paskutinį trečiąjį atrankos etapą.
Antri finišavę lietuviai (4 tšk.) turės žaisti papildomas rungtynes, o būsimi varžovai paaiškės penktadienį ištraukus burtus. Tuo metu baltarusiams (1 tšk.) jokių vilčių pratęsti pasirodymą nebeliko.
Anot antradienį – rinktinei jau grįžus į Lietuvą – Delfi kalbinto E. Alimkino, palanki mačų su favorite laikyta Baltarusija baigtis patiems komandos atstovams nebuvo didelis siurprizas.
„Prieš tai į Portugaliją mes irgi nevažiavome paatostogauti, bandėme siekti pergalės. O čia – tuo labiau.
Susiklostė tokia situacija, kad neturėjome kito pasirinkimo kaip tik žaisti su Baltarusija. Vienintelis būdas kažką įrodyti buvo juos įveikti. Žaidėjams tikrai netrūko motyvacijos nei prieš, nei per rungtynes.
Matėsi, kad komandos nusiteikusios absoliučiai skirtingai: baltarusiai buvo kaip nesavi, turbūt sutriko pamatę mūsiškius, kurie žaidė lyg paleisti nuo grandinės. Komandos energija buvo ypatinga: taip jausmingai ir garsiai Lietuvos himno turbūt dar niekuomet nebuvome giedoję kaip prieš šias dvikovas. Į tai atsižvelgiant, nestebina ir rezultatai“, – komentavo vyriausiojo ekipos trenerio iš Kroatijos Mico Martičiaus asistentas.
Spręsti opų klausimą reikėjo anksčiau
Jis neslėpė, jog lietuvius veikė dėl rungtynių su Baltarusija kilęs triukšmas.
E. Alimkino nuomone, triukšmauti derėjo praėjusią liepą, kai buvo traukiami antro atrankos etapo burtai, sukryžiavę lietuvių ir baltarusių kelius.
„Jautėme didžiulį principo reikalą laimėti – dėl visko, kas buvo rašoma spaudoje, dėl visų komentarų, ko mes ten važiuojame, kodėl neatsisakome tų rungtynių.
Pirmas dalykas, ne mes sprendėme šį klausimą – sprendimus galėjo priimti kiti žmonės, tik reikėjo tai padaryti žymiai anksčiau. Dar prieš burtus reikėjo kelti šią problemą – juk kelios vyriausybės laiku pateikė raštus UEFA, ir dėl to, pavyzdžiui, Ukraina negalėjo atsidurti vienoje grupėje su Baltarusija, Kosovas – su Serbija. Tiesiog dokumentai šiuo atveju buvo sutvarkyti laiku, oficialiai, kitaip nei pas mus.
Kas dėl to kaltas? Kas priima sprendimus, tas supras, o man sunku pasakyti. Bet tikrai ne žaidėjai kalti, ne treneriai. Žinoma, smagu mums nebuvo, bet jau neturėjome pasirinkimo. Viskas, ką galėjome padaryti mes, tai laimėti. Savo darbą atlikome, o prieš tai kažkas savojo nepadarė“, – samprotavo E. Alimkinas.
Naujas vedlys stengėsi „nedrumsti vandens“
Pirmajame mače Jerevane lietuviai buvo pranašesni už baltarusius pagal visus statistikos parametrus, pusę atsakomosios dvikovos taip pat diktavo sąlygas aikštėje.
Kuomet vos įpusėjus pirmam kėliniui ir Lietuvos ekipai pirmaujant 1:0 varžovai išnaudojo pražangų limitą, užsidirbdami 10 m baudinį į savo vartus, atrodė, kad M. Martičiaus auklėtiniai netrukus spardys gulintį.
Vis dėlto Edgaras Baranauskas baudinio nerealizavo, ir baltarusiai pamažu atkuto – permainingose rungtynėse kova virė iki paskutinių sekundžių, kurioms artėjant ne sykį meistriškumą teko demonstruoti ir vartininkui Ernestui Maceniui.
Pasak E. Alimkino, nusiteikti žūtbūtinėms grumtynėms padėjo ir perdėtas priešininkų pasitikėjimas savo jėgomis.
„Patys nei su Baltarusijos komandos nariais, nei su kitais oficialiais asmenimis nebendravome. Bet susidarė vaizdas, kad jie tikėjosi žymiai lengvesnio gyvenimo.
Ir Baltarusijos žiniasklaidoje prieš rungtynes radome tokių atsiliepimų, kad su Lietuva reikia tik įsidėti į kišenę šešis garantuotus taškus, o svarbiausia bus vėliau mėginti pakovoti su Portugalija. Pirmose rungtynėse varžovų atsipalaidavimas buvo juntamas, antroms jie jau nusiteikė rimčiau, bet šiuo aspektu vis tiek smarkiai juos lenkėme“, – apibendrino 30-metis specialistas, taip pat dirbantis šalies čempionų „Kauno Žalgirio“ klube ir vadovaujantis jaunių (iki 19 metų) rinktinei.
Kartu su juo naujajame Lietuvos nacionalinės komandos trenerių štabe dabar darbuojasi dar vienas kroatas Frane Despotovičius ir vartininkų treneris iš Serbijos Dušanas Matičius.
Ateityje prisijungti taip pat turėtų moterų salės futbolo rinktinės vairininkas Donatas Gražulis.
Formuoti naują trenerių kolektyvą teko paskubomis, kadangi LFF ligtolinį komandos strategą iš Brazilijos Dentinho netikėtai pakeitė M. Martičiumi likus mažiau nei dviem savaitėms iki akistatų su Baltarusija.
Sėkmė Jerevane turėtų apmalšinti dėl tokio ūmaus manevro pačioje rinktinėje kilusį sąmyšį, nors E. Alimkinas pripažįsta – mačuose su Baltarusija daugiausiai verstasi dar Dentinho suruoštu bagažu.
„Su Dentinho bendradarbiauju „Kauno Žalgiryje“, M. Martičių pažįstu nuo seniau ir toliau dirbsiu su juo rinktinėje, kadangi jis pakvietė mane tęsti darbus. Todėl man nelabai išeina kalbėti apie trenerio pakeitimą – vėlgi, yra žmonės, kurie tai sprendžia. Tikrai nemaloni situacija – ne laiku ir ne vietoje. Bet dabar svarbiausia, kad yra rezultatas.
M. Martičius stengėsi pernelyg nedrumsti vandens – žaidėme panašiai kaip anksčiau, tik su tam tikromis minimaliomis korekcijomis. Juk atėjęs naujas treneris nepažįsta nė vieno žaidėjo, nežino komandos naudojamų kombinacijų. Jam reikėjo labai greitai susipažinti su tuo, ką mes čia darome, su mūsų turimais resursais“, – atsiliepė E. Alimkinas.
Anot jo, naujasis strategas norėjo kiek supaprastinti lietuvių žaidimą, rinkdamasis atsargesnę taktiką.
„Jis pats turėtų komentuoti, kokio žaidimo norės ateityje, o kol kas tik ragino trumpinti atakas, kad kamuolys greičiau nukeliautų į priekį, žaisti per pagrindinį puolėją.
Kalbant apie gynybą, M. Martičius irgi mėgsta aukštą spaudimą, kuris yra nepakeičiama Dentinho taktika. Tik gal ne tokį sistemišką, agresyvų – labiau asmeninį. Vėliau visa tai galbūt pasimatys aiškiau“, – pokyčius rinktinės žaidime vertino M. Martičiaus asistentas.
Neteko svarbios figūros
Žygį 2024 metų planetos pirmenybių atrankoje Lietuvos salės futbolininkai tęs kitą mėnesį.
Norint pirmąsyk istorijoje iškopti į elitiniu vadinamą paskutinį kvalifikacijos etapą, kuriame varžysis 20 stipriausių žemyno komandų, lietuviams teks įveikti vieną iš antrąsias vietas grupėse užimsiančių rinktinių.
Palanku tai, jog prieš penktadienio burtus šios nebus skirstomos į krepšelius pagal pajėgumą, taigi, šyptelėjus fortūnai kitas priešininkas gali ir nebūti itin skambus.
„Potencialiai galime susidurti su įvairaus lygio komandomis. Bet faktas, kad tokio varžovo kaip Portugalija čia nebegausime. Manau, dabartinei mūsų rinktinei elitinis etapas nebėra kažkas nepasiekiamo“, – įsitikinęs E. Alimkinas.
Bloga žinia komandos gerbėjams – abejonės dėl vieno kertinių žaidėjų Alberto Voskunovičiaus sveikatos būklės.
Antrajame mače Jerevane būtent jis pelnė pirmą lietuvių įvartį, technišku ir klastingu smūgiu permetęs kamuolį per oponentų vartininką.
Vis dėlto panašu, kad sėkmės paakintas „Kauno Žalgirio“ atstovas vėliau pervertino jėgas, ir už tai teko sumokėti dvigubai.
Nepavykęs A. Voskunovičiaus bandymas apeiti priešininką savoje aikštės pusėje baigėsi atsakomuoju įvarčiu, o pats 24-erių futbolininkas šiame epizode patyrė rimtą traumą ir tęsti mačo nebegalėjo.
Įtariama, kad žaidėjui įplyšo kelio raiščiai, o tiksli diagnozė paaiškės artimiausiu metu atlikus medicininius tyrimus.