Puolusių „Riterių“ senjoras grūmoja saviškiams: reikės deramai įvertinti

A lygai reikės naujo prezidento – dešimtmetį elitiniam šalies futbolo divizionui priklausę Vilniaus „Riteriai“ smunka žemyn, užnugaryje palikdami nerealizuotų ambicijų vakuumą ir tuščią A lygos vadovo kėdę, kurią iki šiol užėmė Janas Nevoina. „Nori prajuokinti Dievą – papasakok jam savo planus“, – netikėtą likimo posūkį pakomentavo autsaiderių klubo savininkas.

2015-2019 metais „Riteriai“ penkiskart paeiliui tapo A lygos prizininkais ir sykį žaidė LFF taurės turnyro finale, tačiau medalių žvangesys Žvėryno mikrorajone įsikūrusioje klubo būstinėje nutilo.

Tik medžių lapams pradėjus gelsti sostinės ekipa tarsi prasikrapštė akis ir suvokė, jog yra prasčiausia Lietuvos pirmenybėse.

Per paskutinius šešis turus portugalo Matthew Silvos auklėtiniai susigraibė 10 taškų (iki tol per 30 mačų tenkinosi 15 tšk.) ir dar užmezgė lenktynes su devintoje vietoje žengusiu Telšių „Džiugu“. Bet žemaičiai sekmadienį svečiuose išplėšė lygiąsias su čempionų šampaną jau anksčiau iššovusiu „Panevėžiu“, ir „Riterių“ spurtas pasirodė pavėluotas.

Milijoninį biudžetą turėjusi ekipa liko paskutinė dešimta ir iškrito į Pirmą lygą.

Pirmadienį kalbėdamas su Delfi, J. Nevoina dar negalėjo įvardinti šio sezono fiasko priežasčių.

„Iki sekmadienio mes dar turėjome galimybę išlikti A lygoje, todėl neskubėjome daryti išvadų. Dabar kaip tik ir analizuojame, kas lėmė tokį rezultatą – būsiu pasirengęs tai įvardinti po kelių dienų. Bet faktas, kad įsivažiavome per vėlai – jei būtume bent pusę sezono žaidę taip, kaip paskutiniuose turuose, turėtume kitokią situaciją“, – sakė „Riterių“ prezidentas.

Kitaip antrasis sostinės klubas įsivaizdavo sezoną ir pavasario pradžioje, kai leidosi į A lygos kovas nusitaikęs į medalius ir LFF taurės finalą.

Bet nors keitėsi ir sudėtis, ir trenerių štabas, iki pat rugsėjo pabaigos „Riteriai“ lyg užsispyręs ožys nenorėjo pajudėti iš išeities taško.

O dabar teks susitaikyti su pasekmėmis.

Vakarų Europoje krytis iš aukščiausio diviziono reiškia gausius nuostolius, bet Lietuvoje tiesioginiai finansiniai praradimai dėl to – minimalūs.

Kita vertus, minimali ir galimybė iš žemesnės lygos patekti į UEFA turnyrus, kuriuos J. Nevoina vadina pagrindiniu Lietuvos futbolo klubų pajamų šaltiniu.

Šiemet tai pirmą sykį istorijoje padarė LFF taurę laimėjęs Vilniaus rajono „Transinvest“, bet tokios istorijos ir yra nuostabios dėl to, jog dažnai nesikartoja.

„Žaidimas žemesniame divizione taip pat kažkiek atsiliepia klubo patrauklumui bendraujant su rėmėjais. Nors, tarkime, Vilniaus savivaldybė mūsų šiaip ar taip neremia“, – naują „Riterių“ padėtį vertino J. Nevoina.

Svarbiausia komandos ateičiai, kaip šio sezono nesėkmę priims pats prezidentas.

Prekybos naftos produktais rinkoje besispecializuojantis 56-erių verslininkas klubą Trakuose įkūrė 2005-aisiais. Po šešerių metų šis pakilo į Pirmą lygą, 2014-aisiais įsiveržė tarp šalies elito, o prabėgus dar penkeriems metams ieškodamas gilesnių vandenų galutinai persikraustė iš senosios sostinės į dabartinę.