Maža to, prieš metus Cacau treniruojama Kazachstano rinktinė šokiravo Senąjį žemyną ir iškovojo bronzos medalius.
Tačiau tai – tik keletas įspūdingų šio trenerio pasiekimų. Prie titulų jis buvo pripratęs ir žaisdamas pats – du kartus triumfavo Brazilijos čempionate, rungtyniavo Brazilijos rinktinėje, o „Atletico Mineiro“ gretose žaidė kartu su visų laikų gariausiu žaidėju ir gyva legenda Falcao.
Lietuvoje Cacau lankosi futbolo agento Guilherme Ferreira bei „Vyčio“ klubo vadovo Dariaus Gurskio kvietimu. Mūsų šalyje jis surengė seminarą, kuriame galėjo apsilankyti kiekvienas norintis, taip pat penktadienį pravedė atvirą treniruotę Lietuvos čempionu tapusiam „Vyčiui“, stebėjo „Futsal A lygos“ rungtynes tarp „Vievio žiedo“ bei „Vyčio“, o sekmadienį apsilankys ir Jonavos arenoje, kur gyvai žiūrės LFF taurės finalą.
- Labai malonu Jus matyti Lietuvoje. Kaip jaučiatės, kokie įspūdžiai atvykus?
- Man labai malonu čia būti. Lietuvoje lankausi pirmą kartą. Labai už kvietimą norėčiau padėkoti G. Ferreirai ir „Vyčio“ klubui, taip pat ir Lietuvos futbolo federacijai. Šalis man labai patinka, įspūdžiai puikūs. Kartu atvyko ir mano žmona, spėjome apžiūrėti ir Kauną, ir Vilnių. Labai gražūs miestai.
- Jūsų karjera išties įspūdinga, tačiau ar ką nors žinote apie lietuvišką salės futbolą?
- Pirmoji mano pažintis su lietuvišku salės futbolu įvyko man rungtyniaujant Čekijoje, kai UEFA Futsal Cup turnyro metu susitikome su Kauno „Nautara“ ir tada laimėjome rezultatu 8:1 (šiose rungtynėse kauniečiams įvartį pelnė Tomas Nemanis, o čekams kartą įmušė ir Cacau – aut. past.).
Dabar galiu pasakyti, jog Lietuvos salės futbolo čempionato lygis pakilo, nes šiame sezone į Kauno „Vyčio“ klubą atvyko penki brazilai, kurie, turiu pripažinti, yra aukšto lygio žaidėjai. Tai įrodo faktas, jog kauniečiai tapo čempionais.
Teko stebėti ir Lietuvos futsalo rinktinės rungtynes atrankoje su Prancūzija, kurios vyko šiais metais. Lietuviai pralaimėjo tik po labai atkaklios kovos, o rungtynėse apsilankė daugybė žiūrovų. Manau, tai įrodo, jog po kelių metų ir vietinio čempionato lygis Lietuvoje gali būti ženkliai aukštesnis.
- Kaip manote, ar legionierių atvykimas į Lietuvos salės futbolą padės pakelti bendrą čempionato lygį? Per savo karjerą juk esate susidūręs su panašiomis situacijomis.
- 2004-aisiais, kai atvykau į Kazachstaną, ten irgi nebuvo legionierių. Tačiau atvykau aš, atvyko dar keletas brazilų ir gana sparčiai lygis pradėjo kilti. Ten situacija anksčiau buvo lygiai tokia pati kaip Lietuvoje. Tai, jog Kazachstanas dabar iškovojo Europos čempionato bronzą yra puikus atspindys kaip pakilo bendras vietinio čempionato lygis ir žaidėjų meistriškumas.
Mano nuomone, brazilų atvykimas į „Vyčio“ komandą yra labai naudingas visam salės futbolui Lietuvoje ir žmonės tai turėtų suprasti.
Tai privers pasitempti ir kitas komandas, galbūt taip pat į savo gretas pasikviesti legionierių bei taip pakelti lygį, tapti labiau profesionaliems.
Labai svarbu, jog atvykę aukšto lygio legionieriai neišvengiamai verčia tobulėti vietinius futbolininkus, jie tiesiog priversti tapti geresniais ir mokytis iš stipresnių kolegų ar varžovų.
Manau, Lietuva turi šansų salės futbolo prasme tapti panaši į Čekiją, galbūt tą patį Kazachstaną. Tikrai Lietuva nebus Ispanija ar Italija, tačiau pasiekti Čekijos lygį tikrai įmanoma.
- Ar sezono metu teko stebėti kokias nors Lietuvos salės futbolo čempionato rungtynes?
- Taip, teko žiūrėti keletą rungtynių, tame tarpe ir su „Baltija“. Man tikrai patiko, vyko įdomi kova ir žiūrovų susirinko išties daug.
Lietuvoje iš viso praleisite keturias dienas. Koks planas?
- Vedžiau seminarą Kaune, taip pat – treniruotę „Vyčio“ komandai ir šeštadienį stebėjau salės futbolo čempionato rungtynes (tarp „Vievio žiedo“ ir „Vyčio“). Sekmadienį apsilankysiu Jonavoje, kur vyks salės futbolo taurės finalas. Norėjosi susidaryti geresnį įspūdį apie Lietuvos salės futbolą, taip pat pamatyti pačią šalį.
Aišku, laiko yra mažai, nes reikia grįžti į klubą, kadangi mūsų jau visai greitai laukia UEFA taurės pusfinalis. Mes ir vėl patekome tarp keturių stipriausių Europos komandų, tačiau tikslas yra trečią kartą tapti čempionais. Jau išparduoti visi bilietai į mūsų rungtynes, bus 14 tūkstančių žiūrovų. Na o į Lietuvą aš dar tikrai sugrįšiu.
- Jūsų karjera – įspūdinga. Kurie titulai Jums daugiausiai reiškia?
- Man labai svarbūs du Brazilijos čempiono titulai. Ne mažiau svarbus ir faktas, jog žaidžiau su dviem geriausiais futsalo žaidėjais istorijoje – Falcao ir Manoel Tobias. „Atletico Mineiro“ klube žaidžiau su Falcao ir jis buvo antrame penkete, o aš – pirmame.
Tie, kurie mane prisimena kaip žaidėją, puikiai žino, jog žaidžiau žiūrovams, akiai patrauklų, technišką futsalą. Man labai svarbi ir antroji vieta iškovota Ispanijos čempionate, taip pat trenerio pasiekimai, ypatingai su Kazachstano rinktine.
Kai mes 5:2 įveikėme Europos čempionę Italiją, o kovoje dėl Europos čempionato bronzos net 5:0 Belgrade pirmavome prieš Serbiją... Tai buvo neįtikėtinos akimirkos ir emocijos. Apie tokį pasiekimą Kazachstanas niekada net nesvajojo ir nesapnavo. Man kaip treneriui tai reiškia labai daug.
- Kuo būti sunkiau – treneriu ar žaidėju?
- Vienareikšmiškai, sunkiau būti treneriui, nes pasibaigus rungtynėms tavo galvoje sukasi daug minčių, tu pergyveni, analizuoji, mąstai, žiūri video. Kai esi žaidėjas viskas paprasčiau, tačiau man labiau patiko būti žaidėju.
- Ką Jums reiškia tai, jog esate laikomas vienu geriausių pasaulio salės futbolo trenerių?
- Aš manau, kad man tai padeda pasiekti mano komanda, kuri yra puiki. Turime geriausią planetos vartininką Higuita, tad sakyčiau, jog ne aš esu vienas geriausių trenerių, o mano komanda yra viena geriausių komandų.
- Išsiskiriate tuo, jog nuolat žaidžiate su penkiais žaidėjais ir vartininkas dalyvauja atakose. Nebijote?
- Tai nėra įprastas reiškinys pasaulyje ir jei aš būčiau Ispanijos treneris tikrai taip nežaisčiau, tačiau dabar esu priverstas rizikuoti, juolab, turiu turbūt geriausią planetos vartininką ir privalau tai išnaudoti.
Kai jis žaidžia pakilęs esu ramus, nes žinau jo galimybės, o svarbiausia, jog jis supranta, kokį jo žaidimą aš noriu matyti. Aišku, viena klaida ir gali pralaimėti, kartais taip nutinka, tačiau aš tikrai nebijau. Galų gale juk tokia taktika ir atnešė visus titulus.
- Treneri, ar ateityje galimas tolimesnis bendradarbiavimas su Kauno „Vyčio“ klubu, galbūt kažkada išvysime ir draugiškas rungtynes su „Kairat“?
- Aš labai noriu ne tik tokių draugiškų rungtynių, bet ir apskritai dar kartą atvykti į Lietuvą vasarą, surengti seminarą, surengti futbolo turnyrą. Jau kalbėjau su G. Ferreira, taip pat „Vyčio“ vadovu D. Gurskiu ir Lietuvos futbolo federacija.
Bendrausime ir toliau, tačiau tikrai manau, jog „Kairat“ čia turi atvykti. Tai padėtų kelti ir Lietuvos salės futbolo lygį. Pasakysiu taip – realu, jog tai įvyks net šiais metais.
Kalbant apie bendradarbiavimą, „Vytis“ yra gera komanda, kurioje žaidžia ne tik brazilai, bet ir keletas Lietuvos rinktinės žaidėjų. Tikrai bendradarbiausime. Galų gale ir mums patiems būtų naudinga atvykti čia.