Šį sekmadienį – Lietuvos futbolo naujo sezono startas: LFF Supertaurės mūšyje Marijampolėje ietis surems šalies čempionė „Sūduva“ ir taurės laimėtojas „Žalgiris“.
Jei Suvalkijos klubas žiemą išvengė kardinalių pokyčių, čempionišką branduolį papildė perspektyviu jaunimu bei už Atlanto stipriausioje JAV futbolo lygoje (MLS) rungtyniavusiu Kanados rinktinės puolėju, tai „Žalgiris“ išsiskyrė su beveik dešimtine pernai atstovavusių žaidėjų.
Maža to, neišvengė permainų trenerių štabe: likus mėnesiui iki sezono starto komandą paliko jai vadovavęs ir ekipą būręs vyr. treneris Valdas Urbonas, kuris priėmė Lietuvos futbolo federacijos kvietimą užimti nacionalinės rinktinės stratego postą.
Tad pernai po sezono prie „Žalgirio“ prisijungusiam Deividui Šemberui žiemą darbų tikrai netrūko.
Sporto operacijų direktoriaus pareigas užimantis buvęs futbolininkas įgijo grūdinančios patirties: stratego netektis į „Žalgirio“ pasiruošimo planus įnešė nemažų turbulencijų.
Atskleisdamas klubui nemalonias išsiskyrimo detales, D. Šemberas prisipažino dar gruodžio pabaigoje gavęs buvusio bendražygio nacionalinėje komandoje – LFF prezidento Tomo Danilevičiaus – patvirtinimą, kad rinktinės stratego kandidatų sąraše nėra „Žalgirio“ vairininko.
Staiga be trenerio likęs sostinės klubas, anot D. Šembero, patyrė paralyžių – vietoje kontraktų su naujokais buvo priverstas strimgalviais ieškoti kito specialisto.
„Žalgirį“ nelengvoje situacijoje gelbėjo gerai pažįstamo Mareko Zubo sugrįžimas.
Sostinės klubo sporto operacijų direktorius D. Šemberas interviu DELFI pasidalino mintimis apie „Žalgirio“ pasiruošimo naujam sezonui iššūkius, netikėtą išsiskyrimą su strategu, naujokų paieškas bei sekmadienį vyksiančio Supertaurės mačo intrigą.
– Žiemą netrūko netikėtų iššūkių, neabejotinai grūdinanti ir neįkainojama patirtis.
– „Žalgirio“ pasiruošimas naujam sezonui prasidėjo sausio 8 dieną, buvo viskas stabilu, pasirengimas nuosekliai suplanuotas. Neišvengėme nenumatytų korekcijų, kaip žinote, vidury pasiruošimo praradome trenerį.
Turiu pasakyti, kad tai mums sujaukė nemažai planų. Dešimt dienų ieškojome naujojo trenerio, be jo negalėjome pasikviesti naujų žaidėjų ir sudaryti naujų sutarčių. Visada stengiamės su strategu suderinti žaidėjo atvykimą, jo tinkamumą ekipai. Tik po bendros analizės, kurioje dalyvauja ir vyr. treneris, pasirašomos sutartys.
Praradome brangaus laiko, tad dabar dirbame labai įtemptu grafiku, artimiausiomis dienomis turėsime papildymų, į viską žvelgiame pozityviai.
– Bet V. Urbonas nuo pat gruodžio pradžios buvo linksniuojamas kaip galimas kandidatas treniruoti rinktinę, kodėl jo pasitraukimą vadinate „netikėtu“? Ar su juo buvote aptarę galimą jo pasitraukimą iš Vilniaus klubo?
– Gruodžio mėnesį kalbėjome ne tik su juo. Strategas minėjo, kad niekas į jį nesikreipė. Su mumis taip pat niekas nekalbėjo, niekas iš federacijos nekontaktavo.
Tiesiai šviesiai buvo pasakyta, kad nesvarstoma mūsų trenerio kandidatūra. Bet matome, kas įvyko. Tai įnešė sumaišties mūsų klube. Dėl to tikrai yra blogai, kai nėra aiškaus planavimo.
Klubui trenerio paieškos sausio mėnesį yra apgailėtinas dalykas. Federacija po Edgaro Jankausko atleidimo turėjo pakankamai laiko rasti naują strategą.
Bet nieko tokio, iš visų situacijų yra išeitis. Tikiu, kad viskas bus gerai.
– Tikra sėkmė, kad Marekas Zubas tuo metu buvo be darbo ir galėjo prisijungti prie „Žalgirio“?
– Marekas puikiai pažįsta Vilniaus „Žalgirį“, mūsų organizaciją, puikiai žino lūkesčius ir tikslus. Manau, kad būtent jam reikia mažiausiai laiko adaptuotis naujoje „Žalgirio“ komandoje. Taip, susipažinti su naujais žaidėjais laiko reikia ir reikės.
Bet įsitraukti į patį darbo procesą tikrai nebuvo sudėtinga, nes jis pažįsta visus žmones, galima sakyti, sugrįžo į šeimą, iš kurios buvo išėjęs.
„Žalgirio“ tikslai nesikeičia: norime tapti šalies čempionais ir kuo sėkmingiau pasirodyti Europos lygos atrankoje, užduotis – patekti į grupių etapą. Bet realiai vertiname savo galimybes ir suvokiame, kad tai nepaprasta užduotis.
Ilgalaikėje perspektyvoje norisi pasiekti tą tikslą. Kol kas kalbame apie Europos lygos grupes, nes patekti į Čempionų lygos grupių etapą Lietuvos klubams tai kol kas neįmanoma, reikia įdėti labai daug darbo.
Tačiau mūsų šalies pajėgiausioms komandoms tikrai realu patekti į Europos lygos grupių etapą.
Apie tikslus klube niekas garsiai nekalba, jie – savaime suprantami. Norisi tai perduoti naujiems žaidėjams, kad jie atvyko į klubą, turintį solidžią istoriją ir didelių lūkesčių. Futbolininkai tai greitai supranta ir įsisavina.
– Kokiose pozicijose ieškote pastiprinimo?
– Realiai šiai dienai komandą norėtume sustiprinti trimis atakuojančiais žaidėjais bei vienu arba dviem gynybinės pozicijos futbolininkais.
Per tuos du mėnesius savo kailiu pajutau, kaip sudėtinga į Lietuvą pakviesti aukšto meistriškumo žaidėjus. Vidutiniokais nesinori užpildyti ekipos, kad šie neužimtų lietuvių vietų.
Nuo ekipos komplektacijos pradžios ieškojome pajėgiausių, perspektyviausių lietuvių. Jų tikrai yra nedaug tokių, kurie atitiktų „Žalgirio“ lūkesčius. Vėliau pradėjome užsieniečių paieškas.
Įdomu tai, kad kviečiant legionierius daugeliui nereikia pasakoti, kas yra „Žalgiris“. Jie jau žino, į kur atvyksta, kokių lūkesčių turi klubas ir ko tikėtis. Bet turiu pripažinti, kad pakankamai gerą futbolininką tikrai sudėtinga įtikinti atvykti į Lietuvą.
– Kokiame raidos etape yra klubo futbolo akademija?
– Matant, kokie žaidėjai ateina į pirmą komandą, norisi, kad akademija dirbtų efektyviau ir išugdytų geresnius žaidėjus nei yra iki šiol. Nesakau, kad dabar yra blogai, yra talentingų, perspektyvių jaunuolių, bet norėtųsi, kad jų būtų daugiau.
Ieškosime sprendimų su akademijos vadovais, kaip dirbti efektyviau, kaip kelti trenerių kvalifikaciją ir tikėtis geresnio rezultato.
– Antradienį vakare LFF Vykdomojo komiteto susirinkime nuspręsta, kad naujo sezono A lygoje varžysis 8 klubai, išimtys padarytos ir Klaipėdos „Atlantui“, ir „Palangai“. Kaip vertinate tokį sprendimą?
– Žiūrint iš klubų pusės, tas 8-ių komandų formatas yra pasiteisinęs. Visada norėtųsi, kad komandų būtų 10, 12 ar net 14. Bet šiai dienai matome, kad net aštuonias surinkti sudėtinga.
Manau, kad buvo pateikti gana svarūs argumentai tiek iš „Atlanto“ klubo, tiek iš „Palangos“, kurie įtikino vykdomąjį komitetą.
Kalbant apie „Atlantą“, pasikeitus savininkams, nauji jo vadovai bendravo su federacija ir A lyga.
Matosi, kad žmonės į futbolą atėjo ne šiaip sau, o su dideliais lūkesčiais ir noru padaryti šį klubą tokį, koks jis turėtų būti bendrame futbolo kontekste.
Panašu, kad su profesionaliais žmonėmis „Atlantas“ turi perspektyvą. Miestas taip pat, manau, kitaip pažiūrės į „Atlantą“ ir ateityje bus lengviau bendradarbiauti.
– Lapkričio pabaigoje dalyvavote futbolo bendruomenės surengtoje diskusijoje apie mūsų šalies futbolo perspektyvas ir būtinus pokyčius. Vieningai pritarta tam, kas ir be diskusijos buvo aišku – būtina keisti LFF struktūrą, kad ši taptų moderni, naujovėms, pokyčiams atvira organizacija, o ne nušlifuota pinigų įsisavinimo mašina. Ar prabėgus trims mėnesiams po šios diskusijos matote kokias nors LFF pokyčių tendencijas?
– Sudėtinga vertinti, kitą savaitę LFF generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius vėl susitinka su futbolo bendruomene. Tikiuosi, aiškiai įvardins, kas buvo nuveikta per šį trumpą laiką. Turiu pasakyti, kad valdymo sistemos pokyčiams tikrai trijų mėnesių nepakanka. Tai sudėtingas, didelis darbas, kuris gali užtrukti ne vienerius metus.
Reikia suprasti, kad mes tikrai turime keistis, ir tą pirmiausia turi suvokti didžiausią galią turintys LFF vykdomojo komiteto nariai. Toks valdymas, koks yra federacijoje, tikrai yra neefektyvus, ir tą rodo Lietuvos futbolo rezultatai. Tą turi suprasti LFF ir nebijoti pokyčių, nes tai visam Lietuvos futbolui – tik į naudą.
– Kokį įspūdį palieka sezonui besiruošiantys jūsų konkurentai? Kas šiemet gali nustebinti ir tapti tamsiuoju arkliuku?
– Solidžiai atrodo „Sūduva“, iš esmės išlaikė komandos branduolį, tai stabilumo garantas.
Labai įdomią sudėtį buria „Panevėžys“. Tikrai džiugu, kad šis miestas, turintis gilias futbolo tradicijas ir turtingą istoriją, sugrįžta į A lygą. Tai tikrai sveikintina, kad į lygą grįžo toks miestas. Panevėžyje visada futbolą mylėjo labiau nei bet kuriame kitame mieste. Manau, tai bus pakankamai konkurencinga komanda, kuri gali pretenduoti net į ketvertą.
Manau, tradiciškai pavadinimą pakeitę „Trakai“, dabar jau „Riteriai“, bandys įkąsti tiek mums, tiek Marijampolei. Tą jie kasmet sėkmingai daro. Turi daug įdomaus jaunimo, kasmet suteikia šansą jam atsiskleisti. Tai irgi yra sveikintina.
Labai sunku spręsti apie Kauno „Stumbro“, „Palangos“, „Atlanto“ sudėtį. Apie juos turime minimalią informaciją, šiuose trijuose klubuose vyko nemaži pokyčiai ir iki šios dienos sudėtinga suprasti ne tik kas žais, bet ir kas treniruos ekipas. Manau, jie dar turi laiko atlikti savo namų darbus.
Apibendrinant, yra klubų, kurie dar yra visiška paslaptis, neaišku, ko galima tikėtis, ir yra komandų, kurios per pasiruošimo ciklą nuveikė tikrai nemažą darbą, ir pirmenybės tikrai gali labai įdomiai klostytis.
– Sezonas startuos Supertaurės rungtynėmis, ką įvardintumėte šio mačo favorite?
– Lietuvoje turime dvi geras komandas, kurios turi geras galimybes laimėti. Pamatysime sekmadienį, kaip kam seksis, tuo ir įdomiau. Tikimės, kad laimėsime, tą patį pasakytų ir „Sūduva“. Galbūt jai pranašumą suteikia namų sienos, bet nieko tokio.
Manau, iš federacijos pusės būtų sąžininga Supertaurės rungtynes vienerius metus rengti Marijampolėje, kitus – Vilniuje, nes Lietuvoje turime tik du maniežus.
Kelia man klausimų atiduota galimybė taurės rungtynes organizuoti Marijampolėje, nes pamename, pernai taip pat Supertaurės akistata vyko Suvalkijoje.
– Šiemet Supertaurės vietą nulėmė DELFI skaitytojai, kurie galėjo atiduoti balsą už šių rungtynių vietą.
– Na, gal tokiu būdu 10 metų šis mačas vyks tik Marijampolėje. Turint Lietuvoje tik du maniežus, galima nustatyti kelerių metų ciklą ir paeiliui vieną kartą taurės rungtynes rengti Vilniuje, kitą – Marijampolėje. Dabar, kai nėra aiškumo, kelia daug klausimų.
