- Sveikas atvykęs į Šiaulius! Papasakok šiek tiek apie save, kodėl pasirinkai būtent futbolą?

- Į futbolo treniruotes atvedė tėtis. Pats tėtis buvo lengvaatletis, tačiau jo meilė futbolui visada buvo ir todėl mane, tuomet dešimtmetį, atvedė į Vilniaus futbolo mokyklą. Pirmas mano treneris buvo Gintas Buzas. Taip ir prasidėjo futbolo karjera. Dar prieš pradedant lankyti futbolą gal pusmetį ėjau į baseiną, tačiau išmokus plaukti, nebebuvo ką ten daugiau veikti, tad toliau sekė tik futbolas.

- Baigus Vilniaus futbolo mokyklą, koks buvo pirmas žingsnis link profesionalaus futbolo?

- Pirmas klubas buvo FC „Vilnius“. Tuomet man buvo 18 metų ir, kai baigėme futbolo mokyklą, vedini trenerio G. Buzo, beveik visi kartu perėjome į FC „Vilniaus“ klubo antrą komandą. Vėliau pavyko prasimušti į pirmą ekipą. Pasirašiau pirmą ilgalaikę penkerių metų sutartį. Deja, visi žinote FC „Vilniaus“ likimą.

Po to buvau išnuomotas į „Intero“ komandą. Ten rungtyniavau metus. Po Visagino sekė FBK „Kauno“ klubas, deja, nesėkmingai susiklostė sezono pradžia, kuomet gavau traumą ir negalėjau rungtyniauti. Tad sezono viduryje teko pereiti į „Šilutės“ komandą. Ten rungtyniavau pusantrų metų, na o tada 2010 metais perėjau į Vilniaus „Žalgirio“ ekipą, kur rungtyniavau iki šiol.

- Kaip atsidūrei „Šiauliuose“? Ar ilgai svarstei komandos pasiūlymą prisijungti?

- Visą praeitą sezoną rungtyniavau gerdamas vaistus ir po sezono nusprendžiau darytis operaciją. Sezonui prasidėjus dar nebuvau visai atsigavęs, o „Žalgiriui“ reikėjo žaidžiančių žmonių, nes komandai buvo keliami labai aukšti tikslai.

Natūralu, kad ekipa ieško kaip sustiprinti savo gretas. Tad man besigydant traumą, poziciją aikštėje užėmė kiti žaidėjai. Kai jau pradėjau po truputį sportuoti, treneriams išreiškiau norą rungtyniauti, tačiau dėl itin didelės konkurencijos ir aukštų komandos tikslų klubas nusprendė nebeeksperimentuoti ir pasikliauti nuo sezono starto rungtyniaujančia sudėtimi.

Gražiai išsiskyrėme ir pradėjau naujo klubo paieškas. „Šiaulių“ klubas pats su manimi susisiekė, skambino treneris Gediminas Jarmalavičius, pasiūlė prisijungti prie komandos. Aš pasiūlymo ilgai nesvarsčiau. Dar iš esmės reabilituojantis po traumos dauguma klubų nerizikuotų imti žaidėjo, tad esu labai dėkingas „Šiauliams“, kad manimi tiki. O aš savo ruožtu stengsiuosi atsidėkoti aikštelėje.

- Minėjai apie traumą, gal gali plačiau papasakoti, kad buvo atsitikę?

- Po skausmingo praeito sezono dariausi klubo sąnario operaciją. Konkrečiai buvo daromas sąnario valymas. Ir po tokios operacijos reabilitacija trunka labai ilgai, gal užsienyje būtų viskas greičiau. Nežinojome, kiek laiko tai gali užtrukti. Visi daktarai skirtingos nuomonės. Sako, kad būna 3 mėnesiai, būna 6 ar net 9. Dabar jau praėjo 8 mėnesiai ir jau jaučiuosi tikrai gerai. Dabar su komandos fizinio rengimo treneriu Andriumi Norkumi atstatinėjam mano fizines kondicijas, kad galėčiau visavertiškai prisijungti prie bendrų komandos treniruočių. Aš jau norėčiau nors ir rytoj bėgti rungtyniauti, tačiau treneriai šiek tiek mane pristabdo.

- Kaip vertini pačią „Šiaulių“ komandą, trenerius, kolektyvą?

- Viskas labai teigiamai, priėmė mane labai gerai. Yra keletas ir iš seniau pažįstamų veidų, su kitais jau irgi daugmaž spėjau susipažinti. Visi šaunuoliai, rūbinėje labai gera nuotaika, gera atmosfera. Tai esu girdėjęs ir anksčiau, tačiau dabar viską tenka patirti pačiam. Ir „Žalgiryje“ yra buvusių šiauliečių, iš jų taip pat tik geri atsiliepimai. Kol kas esu viskuo patenkintas, liko tik išbėgti į aikštę ir įrodyti sau ir kitiems, kad galiu rungtyniauti ir būti naudingas.

- Su kuo geriausiai sutari komandoje?

- Turbūt su Mindaugu Malinausku. Mes kartu rungtyniavome ir "Šilutėje", ir "Kaune", tad esame šiek tiek geriau pažįstami. Taip pat Igoris Kozlovas yra linksmas „bachūras“ - juokiasi. Su visais pakalbame, šauni komanda.

- Koks tavo laisvalaikis? Ar jau spėjai susipažinti su miestu?

- Taip, susipažįstant su miestu labai pagelbėjo komandos draugai. Aprodė visas vieteles, kavines. Dabar atvažiavo mano šeima, tai daugiau laiko praleidžiu su namiškiais. Klubas išskyrė butą pietiniame rajone. Ten labai patiko mano šeimynai, nes yra kur pasivaikščioti. O tai yra svarbu turint mažų vaikų. Visos sąlygos kol kas labai geros ir laukiu savo debiuto aikštelėje.

Dosjė:

Artūras Jeršovas

Pozicija: Puolėjas/saugas
Ūgis: 180 cm
Svoris: 75 kg
Gimimo data: 1986 07 10
Dukros: Adrija (3 m.) ir Arijana (6 mėn.).
Mėgstamiausias patiekalas: kiniška vištiena saldžiarūgščiame padaže
Batų dydis: 44
Karjera: „Vilnius“ (2004-2006), Visagino „Interas“ (2007), FBK
„Kaunas“ (2008), „Šilutė“ (2008-2009), Vilniaus „Žalgiris“ (nuo 2010).

2010 metų sezone su 11 įvarčių A lygoje A. Jeršovas tapo rezultatyviausiu „Žalgirio“ komandoje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (5)