Pasiūlymas, kurio negalima atsisakyti
16 metų trukusią karjerą LFF E. Eimontas apsisprendė baigti per vieną dieną.
Balandžio 10 d. įvyko jo susitikimas su LFF generaliniu direktoriumi Nerijumi Dunausku ir grupele vykdomojo komiteto narių, tarp kurių buvo Stasys Stankus bei Vidmantas Butkevičius.
Balandžio 11 d. LFF prezidentas neformaliai informavo pasitrauksiantis iš pareigų artimiausiu metu.
Panašu, kad 41-erių kėdainietis gavo pasiūlymą, kurio negalėjo atsisakyti.
Kas paskatino ilgametį LFF darbuotoją, tik pernai pakilusį iki aukščiausio federacijos valdžios piramidės laiptelio, pulti stačia galva žemyn lyg nuo degančio namo stogo?
Savaitę tylėjęs E. Eimontas pagaliau prabilo apie tai, kas iki šiol buvo aptarinėjama remiantis gandais ir spėlionėmis.
„Nebeturėjau vykdomojo komiteto palaikymo – buvo prieštaraujama tam, ką darau, kaip noriu vystyti federaciją. Didžiosios dalies vykdomojo komiteto narių tikslas buvo stabdyti reformas, dėl to patyriau spaudimą ir šantažą. Krėslo aš nesilaikau, bet dėl savo reputacijos dar pakovosiu“, – DELFI teigė E. Eimontas.
Rėmė prie sienos
Neoficialiomis žiniomis, federacijos senbuviai prezidentui iškėlė ultimatumą.
Esą pastarasis privalėjo atsisakyti ambicingo užmojo iš esmės keisti LFF įstatus ir kai kurių kitų projektų, daugiau galios perleisdamas N. Dunauskui. Antraip pagrasinta sukompromituoti E. Eimontą tiek visuomenės, tiek jo pavaldinių akyse.
Įspėjimu LFF prezidentui tapo balandžio pradžioje „Kauno dienoje“ pasirodžiusi publikacija, kurioje jis sietas su iš Lietuvos sprukusiu Vladimiru Romanovu. Kadaise bene svarbiausia figūra šalies futbole buvusio bankininko aplinkos žmonėmis įvardinti ir E. Eimonto neseniai LFF plėtros vadovu paskirtas Vytautas Žirgutis bei Lietuvos vaikų ir jaunių asociacijos (LVJFA) direktorius Donaldas Urniežius.
DELFI duomenimis, kai kurie LFF darbuotojai pastaruoju metu buvo kviečiami į pokalbius, kuriuose išgirdo, kad jų vadovas neskaidriai tvarko finansinius reikalus, jam buvo prikišami federacijos kontroliuojamų įmonių – bendrovės „LFF sporto medicinos centras“ ir viešosios įstaigos „Futbolo projektai“ – nuostoliai.
Penktadienį paskelbtame lakoniškame pranešime, kurio autoriumi nurodomas pirmasis LFF viceprezidentas V. Butkevičius, taip pat užsimenama apie „su prezidento įgaliojimais bei etika nesuderinamą veiklą“.
Bet ką reiškia ši lakoniška formuluotė, pats V. Butkevičius aiškinti nesiryžo.
„Jeigu prezidentas atsistatydina, apie priežastis klauskite jo. Aš galiu pasakyti tik apie jo nekompetenciją. Mūsų susitarimas – nieko daugiau nekomentuoti“, – su DELFI į kalbas nesileido vienas LFF vadovų.
Beje, pastarasis yra bendrovės, atstovaujančios danų gamintoją „Hummel“ Lietuvoje, akcininkas. 2015 metų pabaigoje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) krėtė tuomet Juliaus Kvedaro vadovaujamą LFF ir sporto inventoriumi prekiaujančios įmonės patalpas. Bet rezonansinį tyrimą dėl „milijoninių federacijos sumų švaistymo“ atlikusių pareigūnų laimikis buvo kuklus – „Hummel LT“ buhalterė nubausta pinigine bauda dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo.
Įsikibę senų ritualų
Būtent V. Butkevičius laikinai vadovaus LFF po gegužės 18 d. Vilniuje įvyksiančios eilinės federacijos konferencijos, kurioje savo įgaliojimų atsisakys E. Eimontas.
Nors pastarosios darbotvarkėje įrašytas naujos LFF įstatų redakcijos klausimas, akivaizdu, kad jis bus paliktas ateičiai.
Mat futbolo forumą, kuriame turėtų įvykti baigiamoji diskusija dėl pusę metų dirbusios darbo grupės pateiktų rekomendacijų, vykdomasis komitetas nutarė surengti jau po konferencijos – gegužės 27 d.
„Jau matau ženklų, kad įstatų klausimas bus visaip atidėliojamas, arba jie bus keičiami tik kosmetiškai“, – sakė E. Eimontas.
Šią savaitę jis buvo nuvykęs į Šveicariją, kur lankėsi tiek UEFA, tiek FIFA būstinėse. E. Eimontas teigė susitikęs ir su UEFA prezidentu iš Slovėnijos Aleksanderiu Čeferinu ir paprašęs artimiausiu metu atsiųsti į Vilnių specialias komisijas, kurios turėtų atlikti LFF auditą bei įvertinti federacijos įstatus.
Dar viena konferencija – šįkart jau neeilinė – LFF laukia birželio 12 d.
Ir vyks ji pagal iki skausmo pažįstamas žaidimo taisykles: E. Eimonto įpėdinį rinks ta pati rinkikų kolegija kaip ir anksčiau, o naujo prezidento inauguracijai tradiciškai pasirinktas Kaunas.
Kas taps pagrindiniu šios ceremonijos veikėju?
Įtakingas giminaitis
Neoficialiomis žiniomis, futbolo vairas siūlomas buvusiam Lietuvos rinktinės kapitonui Tomui Danilevičiui.
38-erių klaipėdietis karjeros pabaigoje buvo ignoruojamas tuomečių nacionalinės komandos trenerių, bet pastaruoju metu neretai užsuka į LFF būstinę.
Ne tik aplankyti savo svainio N. Dunausko – už LFF generalinio direktoriaus ištekėjusi T. Danilevičiaus sesuo Eglė.
Praėjusį mėnesį didžiąją karjeros dalį Italijoje rungtyniavęs žaidėjas tapo LFF skautavimo sistemos vadovu, atsakingu už kitose šalyse augančių emigrantų atžalų, galinčių sustiprinti Lietuvos rinktines, paiešką.
Rezultatyviausias visų laikų rinktinės futbolininkas (19 įvarčių) priklauso ir darbo grupei, rengusiai rekomendacijas naujiems LFF įstatams.
Bet pastarųjų atžvilgiu T. Danilevičius, panašu, neturi kategoriškos nuomonės.
„Man atrodo, kad visi mūsų raporte išvardinti pakitimai reikalingi. Bet negaliu muštis į krūtinę ir užsimerkęs sakyti, kad tai – šventas raštas, ir viską dabar reikia daryti pagal jį. Yra gerų dalykų, yra diskutuotinų. Raportas bus pristatytas futbolo bendruomenei, ji taip pat turi teisę pasisakyti. Jeigu neatsižvelgsime į visas nuomones, vėl eisime ne demokratijos, o primetimo keliu. Reikia toliau diskutuoti ir iš karto ar palaipsniui įgyvendinti pokyčius. O galutinį žodį vis tiek tars federacija – kiek norės ir galės tų pokyčių priimti, tiek ir priims“, – DELFI kalbėjo buvęs puolėjas.
O paklaustas apie kandidatavimą prezidento rinkimuose, jis gandų nei paneigė, nei patvirtino.
„Per anksti šitas klausimas užduotas. Dabar jo tikrai nenoriu komentuoti. Bet koks atsakymas būtų spekuliacija. Negali būti, kad šiandien – vienaip, rytoj – jau kitaip“, – paslaptingas išliko T. Danilevičius.
Su didžiuoju sportu jis atsisveikino 2014 metais ir nuo to laiko kursuoja tarp Šveicarijos ir Lietuvos.
Baigęs profesionalo karjerą T. Danilevičius tapo Šveicarijoje registruotos kompanijos bendrasavininku ir pats aktyviai įsitraukė į verslą – rūpinasi nekilnojamojo turto projektais gimtojoje Klaipėdoje.
Jei T. Danilevičius išties siektų LFF vadovo posto, jis prasilenktų su savo ilgamečiu bendražygiu šalies rinktinėje Deividu Šemberu – pastarasis kone vienu metu su E. Eimontu nusprendė trauktis iš A lygos prezidento pareigų.