Lukas Spalvis be reikalo tildė tribūnas, po antrą kompensuoto laiko minutę įmušto įvarčio pridėjęs pirštą prie lūpų.
Sirgaliai nė nemanė užsičiaupti – net ir tie, kurie buriasi triukšmingiausiame ir ištikimiausiame Lietuvos futbolo federacijos (LFF) stadiono kampe.
Lietuvos rinktinė vargais negalais ištraukė pergalę žaisdama su teisininkais, buhalteriais, drabužių ir baldų parduotuvių darbuotojais bei studentais iš San Marino.
Jau 7 min. šeimininkų įvarčių sąskaitą atidarė Fiodoras Černychas, pasinaudojęs grubia svečių iš Apeninų pusiasalio klaida ginantis po Arvydo Novikovo pakelto kampinio.
Bet 50 min. ant vienodai aštraus grėblio užlipo Marius Žaliūkas, iš kurio varžovai kamuolį atėmė it saldainį iš vaiko. O netikėtai užsimezgusį greitą antpuolį nutraukęs vartininkas Giedrius Arlauskis buvo išvytas iš aikštės už paskutinės vilties pražangą. Tai buvo ne viskas: dar žiopliau pasielgė skylę gyvatvorėje palikę futbolininkai, tarp kurių kamuolį tiesiai į vartus paleido baudos smūgį realizavęs Matteo Vitaioli.
Tai buvo pirmas San Marino futbolininkų taiklus smūgis žaidžiant išvykoje nuo pat 2001 metų.
Lietuviai turėjo ne vieną progą pasižymėti antrą kartą, bet laukti reikėjo ilgai. O kone metus pergalių badą kentusių sirgalių kantrybė baigėsi – stadione pasigirdo I. Pankratjevui adresuotos skanduotės „lauk iš rinktinės!“, šūksniai „kiek gi galim būti lochais?“, „ar jums ne gėda?“.
Pačioje rungtynių pabaigoje galutinį rezultatą – 2:1 – po dar vieno rezultatyvaus A. Novikovo perdavimo užfiksavo L. Spalvis. Bet tai aistruolių apytuščiame LFF stadione nenuramino.
Vis dėlto I. Pankratjevas, po dvikovos paklaustas, ką mano apie jam skirtas skanduotes, pareiškė nieko negirdėjęs.
„Nepasakyčiau, kad labai džiaugiuosi. Bet ką sirgaliai sakė, nelabai ką girdėjau, buvau susikoncentravęs į žaidimą“, – sakė specialistas.
Treneris bandė įtikinti, jog bent pirmame kėlinyje jo komanda žaidė neblogai.
„Rungtynės buvo sunkios ne tik žaidėjams, bet ir man. Po gan ramaus pirmo kėlinio – raudona kortelė, pakeitusi mačo eigą. Tai buvo grubi klaida, sutinku. Antras kėlinys - arti tragiško. O pirmasis, ką, prastas buvo?“ – spaudimą bandė atremti I. Pankratjevas.
Žurnalistams kelis kartus pasiteiravus, ar nesiruošia savo noru paleisti rinktinės vairo iš rankų, I. Pankratjevas neišlaikė ir paliko spaudos konferenciją.
„Ačiū visiems, jei daugiau kitų klausimų neturite“, – išeidamas ištarė I. Pankratjevas.