Anot šios rinktinės vyriausiojo trenerio asistento Andriaus Skerlos, tokią realybę lėmė kitos priežastys, o Lietuvos rinktinei auga gera pamaina. Tiesa, yra papildomų sąlygų.
Kitas futbolo pasaulis
Sėkminga pradžia bei pabaiga – taip galėtume apibūdinti Carito Falcho treniruojamos U-21 futbolo rinktinės pasirodymą šioje atrankoje. Pirmose atrankos rungtynėse 3:0 sutriuškinę Farerų salų reprezentacinę jaunimo komandą, lietuviai jau antrose rungtynėse turėjo kelti baltą vėliavą prieš Danijos rinktinę – 0:6. Tuomet Olborge vykusioje dvikovoje į Edvino Gertmono vartus net tris įvarčius įsūdė Amsterdamo „Ajax“ krašto gynėjas Rasmusas Nissenas Kristensenas, vieną – šiemet Belgijoje pirmaujančio „Genk“ puolėjas Marcusas Ingvartsenas, o dar du – Robertas Skovas, kuris šiemet pateko į išplėstinį Danijos rinktinės kandidatų į pasaulio čempionatą sąrašą. Nebloga trijulė.
„Mums reikia dviejų metų, kad jie patobulėtų. O per pirmąjį atrankos etapą rinktinėje perėjo per 40 žaidėjų, tad neturėjome optimalios sudėties. Iš A lygos lyderių Vilniaus „Žalgirio“ ir Marijampolės „Sūduvos“ – yra po keletą žaidėjų, bet jie irgi nežaidžia dažnai. Ką jau kalbėti apie kitus žaidėjus, kurie ir silpnesniuose klubuose negauna žaidimo laiko. O kai susiduri su Danijos komanda, kurioje žaidžia topiniai žaidėjai, apie mes galime svajoti. Pas mus net jei visi žaidėjai gautų žaidimo laiko, būtų sunku jiems prilygti, tad dabar patenki išties į kitą pasaulį“, – apie karčią realybę kalbėjo buvęs Lietuvos rinktinės gynėjas, o dabar trenerio karjeros siekiantis 41-erių A. Skerla.
Sistemos bėdos
Komanda iš kito pasaulio danus pavadinęs pašnekovas gerų žodžių negaili ir iš arti su Lietuvos futbolo realybe per mažiau nei dvejus metus puikiai susipažinusiam specialistui iš Danijos.
„Jis tikrai įdomiai dirba, patirties su juo bendraujant galima įgyti. Mačiau, koks jo darbo stilius, kokie reikalavimai – jie skiriasi nuo mūsų mentaliteto, nuo mūsų treniravimo. Visgi jis iš tokios šalies, kurios rinktinė žaidžia pasaulio čempionate, o jaunimo rinktinė taip pat yra tarp geriausių rinktinių ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Per šiuos metus treneris tikrai kažkiek prisilietė prie žaidėjų“, – teigia daugiausiai rungtynių Lietuvos rinktinėje sužaidęs gynėjas.
Bet kolegą pagyręs A. Skerla nemano, kad jaunimą treniruojantys lietuviai neišmano savo darbo, o bėdos yra labiau sisteminės, mat Lietuvos futbolo virtuvę iš už šoninės linijos stebi jau kurį laiką. Darbas U-21 rinktinėje – ne vienintelė jo patirtis dirbant su jaunimu. Ketverius metus jis buvo Vilniaus „Žalgirio“ trenerio asistentu, o paskutiniais savo darbo daugkartinių Lietuvos čempionų klube metais vadovavo ir šios komandos dublerių komandai.
„Jei turime tokius rezultatus, tai reikia pažiūrėti į save ir nereikia badyti į trenerius. Reiškia, kad ne taip dirbam, jei esam ten, kur esam. Reikia pačiam norėti, analizuoti save ir tobulėti. Kalbu apie visus trenerius ir nereikia sakyti, kad tas gerai dirba, o tas – blogai“, – tvirtinta pašnekovas ir užsimena, kad itin svarbus ir infrastruktūros klausimas, mat bent jau Vilniuje vaikus futbolo dvikovoms grūdinantys futbolo specialistai tiesiog neišsitenka esamose aikštelėse.
Problemos slypi ir pačiuose žaidėjuose?
Tai anaiptol ne vienintelė populiariausio pasaulyje sporto problema Marijos žemėje. Aurimas Vilkaitis, Martynas Dapkus, Simonas Stankevičius, Tomas Dombrauskis – nacionalinės futbolo akademijos (NFA) auklėtiniai, kurie būdami jauni prisijungė prie didelių Europos klubų. Tačiau prie gerų treniruočių sąlygų ir specialistų prisilietusių jaunuolių žvaigždės užgeso dar neįsižiebusios.
Vienintelis NFA auklėtinis Deimantas Petravičius pastaruoju metu sulaukė nacionalinės ekipos vairininko Edgaro Jankausko kvietimo prisijungti prie komandos paskutinėms dviem rungtynėms su Juodkalnija ir Rumunija. Kvietimų į rinktinę yra sulaukę ir Gratas Sirgėdas bei Donatas Kazlauskas, tačiau tai tik pavieniai pavyzdžiai iš daugybės žaidėjų, kurie, nors su daug žadančia karjera, taip ir neatsiranda rinktinės sąrašuose.
„Mūsų 16–17 metų amžiaus žaidėjai išvažiuoja ir prapuola. Kodėl? Čia jau mentalitetas, auklėjimas. Viskas susideda. Jei juos ima, tai mato kažkokį potencialą, tačiau jis neatsiskleidžia. Galbūt gyvenimo stilius, galbūt kai išvažiuoja labai jauni, tai veikia gimtinės trauka, ne kiekvienas prisitaiko, juk ir ne visi suaugę žmonės prisitaiko išvykę. (...) Jei futbolininkas buvo perspektyvių Lietuvoje, tai netikiu, kad jį blogai ten treniruoja. Vadinasi, kad reikia priežasčių ieškoti ir savyje“, – apie žaidėjų psichologinę pusę užsimena A. Skerla, kuris ir pats didžiąją dalį karjeros praleido užsienyje.
Tai kokia ta futbolo ateitis?
Žaidėjų psichologija, infrastuktūra, trenerių pasiruošimas – viskas susideda ir rezultatą matome žvilgtelėję į rinktinę. Tiek pagrindinėje, tiek jaunimo komandose. Pastarosios virtuvę iš arti jau daugiau nei pusantrų metų matantis A. Skerla mano, kad nors žaidėjų išugdoma išties nedaug, tačiau šioje atrankoje pasimatė ir kitas svarbus niuansas – bendros futbolo politikos nebuvimas.
„Taip, kaip norime, mes negalime žaisti. Dabar neturime žaidėjų, kurie galėtų prisitaikyti prie tam tikrų schemų. Verkiam ir verkiam, žinom problemas, tačiau jų netaisom. (...) Atrankoje mums pritrūko bendro supratimo, ko mes norime, į ką norime koncentruotis. Rinktinėje turi žaisti perspektyvūs žaidėjai ir nesvarbu, kokio jie yra amžiaus – ar 1998 ar 2000 metų gimimo. Jei treneris mato, kad futbolininkas ten gali žaisti, pasiekti rezultatą, tai jis ten ir turi žaisti. O pas mus to nebuvo. Paskutinės dvejos rungtynės yra įrodymas, kad rinktinėje gali žaisti bet kokio amžiaus futbolininkai. Čia turi būti bendras susitarimas, ko mes norime – ar būtent tokių metų gimimo vaikinai žaistų ir nesvarbu, kokie rezultatai. Turime savęs paklausti, ar norime, kad žaidėjai ir pati rinktinė tobulėtų“, – įsitikinęs buvęs Lietuvos rinktinės gynėjas.
Jis kalba apie paskutines dvejas atrankos rungtynes, kai 2:2 sužaista su Farerų salų komanda ir 2:0 nugalėta Suomijos rinktinė. Į abejas svečiuose vykusias rungtynes pakviesta ir nemažai jaunesnių žaidėjų, kurių du – 18-mečiai Justinas Marazas ir Edgaras Utkus po kartą pasiuntė kamuolį į varžovų vartus. Pirmasis jų šiemet jau įsitvirtino pagrindinėje „Trakų“ sudėtyje, o E. Utkus NFA šiemet iškeitė į „Monaco“ jaunimo komandą. Kad talentų yra ir bus, akcentuoja ir pašnekovas. Tiesa, jei tik aplinkybės susiklostys taip, kaip reikėtų.
„Kita jaunimo rinktinė bus gera rinktinė, nes dabar U-19 yra labai gera rinktinė. Matau tuos žaidėjus – tai yra geri futbolininkai ir labai daug tikiuosi iš jų. Jie gavo patirties pirmoje lygoje – sėkmingai ar nesėkmingai, bet gavo jos daug. Manau, kad pagrindinėje rinktinėje bus daug šių žaidėjų. Tačiau dabar viskas priklauso nuo jų. Dauguma pereis į vyrų futbolą ir tai bus nauda, bet jei nežais, aptings, tai susidursime su ta pačia problema“, – konstatuoja 15 metų Lietuvos rinktinės spalvas gynęs A. Skerla.
Ko verti jaunieji mūsų talentai, paaiškės jau lapkritį, kai prasidėsiančioje atrankoje į kitąmet Italijoje ir San Marine vyksiančiame Europos čempionate sužais po vienerias rungtynes su itin stipriomis Prancūzijos, Belgijos ekipomis. Vienintelė Maltos rinktinė šioje grupėje atrodo išties įveikiama, tačiau pagrindinė Lietuvos reprezentacinė komanda yra įrodžiusi, kad ir šios nykštukinės Europos šalies futbolininkai gali pridaryti nemažai bėdų.