Tikrai įspūdingas spektaklis, kurį pasaulio specializuota žiniasklaida spėjo pavadinti „vaiduoklių maču“ ir „futbolo fantomu“.
Šios rungtynės yra pavyzdys kokį lygį pasiekė sukčiavimas sporte. Jų organizatoriai net nesivargino papirkti komandų žaidėjų, kad jie vienaip ar kitaip neteisėtai daryti įtaką rezultatui. Užteko kelių šimtų dolerių už stadiono nuomą ir keliasdešimt „Ponferradina“ ir „Freamunde“ spalvų futbolo aprangų. Bendrovė „RunningBall“, kuri samdo virš tūkstančio varžybų stebėtojų daugiau nei 70 pasaulio šalių, išplatino pareiškimą, kad „vaiduoklių mačo“ stebėtojas nesuprato, kad vyksta kažkas neįprasto, nes aikštėje bėgiojantys asmenys dėvėjo aukščiau paminėtų komandų spalvų marškinėlius.
Kam šis spektaklis?
Draugiškos rungtynės labiausiai domina dvi kategorijas asmenų – pačius ištikimiausius komandų gerbėjus ir lažybų dalyvius. Šiame straipsnyje aptariami tik lažybų dalyviai. Komandų gerbėjus lieka tik užjausti.
Tokios bendrovės kaip „RunningBall“, pasitelkusios savo stebėtojus, gyvai teikia informaciją iš bemaž visų vykstančių varžybų daugelyje pasaulio valstybių. Ši informacija yra pirminis šaltinis tiek lažybų bendrovėms, tiek lažybų dalyviams. Visų lažybų bendrovių atstovai pripažįsta, kad patiems surinkti informaciją apie visas vykstančias varžybas, dėl kurių siūloma lažintis, yra absoliučiai neįmanoma. Vadinasi, lieka remtis stebėtojų pateikiama informacija.
Nepaisant to, kad „RunningBall“ savo pareiškime atmetė galimas bendrovės stebėtojo sąsajas su sutartų varžybų organizatoriais, bendrovę valdančios įmonės „Perform Group Plc“ akcijų vertė po šio incidento Londono vertybinių popierių biržoje nukrito 5,7 procento – daugiausia per paskutinius metus. Negana to, bendrovė pripažino, kad tai jau antras „vaiduoklių mačas“ šiais metais. Pirmas vyko sausio 29 d. Armėnijoje, tarp Jerevano „Ulisses“ ir „Gandzasar“ klubų.
Verta paminėti, kad siekdami sudaryti tikroviškesnį vaizdą, sutartų varžybų organizatoriai oficialiame „Freamunde“ tinklapyje paskelbė informaciją apie vyksiančias varžybas. Vėliau klubas nurodė, kad į tinklapį buvo įsilaužta. Buvo įsilaužta ar tinklapio administratorius sutiko bendrininkauti, tačiau „Ponferradina“ spalvų marškinėlius vilkėję asmenys rugpjūčio 4 d. nugalėjo „Freamunde“ ekipą 2:1.
Sutartos varžybos mūsų kieme
Aprašytas spektaklis kol kas nėra tapęs dažna praktika. Sporto pasaulyje vyrauja standartinis siužetas – paperkami tikri sportininkai ir teisėjai.
Vienas tokių atvejų, galimai, yra liepos 3 d. Škotijoje vykusios UEFA Europos lygos atrankos pirmo etapo varžybos tarp škotų „Aberdeen“ klubo ir Rygos „Daugava“ komandos iš Latvijos. Šiose rungtynėse dalyvavo tikri sportininkai – vis dėlto susirinko 15184 žiūrovai, o ne tik vienas informaciją apie rungtynių eigą perduodantis stebėtojas. Be to, UEFA Europos lygos atrankos varžybos nėra draugiškas mačas.
Šeši iš vienuolikos starto sudėties futbolininkų „Daugava“ komandoje – lietuviai.
Pirmo kėlinio 30-ą minutę rezultatui esant 0:0, lažybų koeficientus stebinčios bendrovės užfiksavo didžiulius pokyčius, ypač Azijos rinkose. Pasirodo, kad būtent tuo metu, informaciją apie galimai sutartas varžybas turėję asmenys pastatė didžiules sumas aukštais koeficientais už tai, kad bus įmušta 4 arba daugiau įvarčių. Po 2 minučių (33-ią minutę pagal rungtynių protokolo) krito pirmas įvartis, o mačas baigėsi 5:0 „Aberdeen“ komandos naudai. „Daugava“ ekipos žaidėjams parodytos dvi raudonos kortelės.
UEFA paskelbė tirianti visą informaciją apie šias rungtynes. Apie tyrimo išvadas kalbėti anksti, todėl ir sutartų varžybų faktas nėra įrodytas. Tačiau tą patį galima pasakyti apie daugelį sutartų mačų – aplinkybės akivaizdžios, tačiau tiesioginių įrodymų nėra.
Sporto ir lažybų santykis šiandien
Sutartų varžybų problema yra tokia pati sena kaip ir pats profesionalus sportas. Ši problema buvo opi jau Senovės Graikijos olimpinėse žaidynėse. Plačiau apie tai pradėta kalbėti po 1919 metų vadinamojo „Black Sox“ skandalo“ amerikiečių beisbolo lygoje.
Šiais laikais sutartų varžybų mastas prilygsta sprogimui, ir yra tiesiogiai susijęs su globalizacija lažybų rinkoje. Azijos rinkose net siūloma lažintis ar varžybos sutartos ar ne! Problema pakirto visą profesionalųjį sportą. Tarp nesąžiningiausių jau kuris laikas priskiriami kriketas, tenisas, kuo toliau ir futbolas.
Europos Komisija 2012 metų spalio 23 d. priėmusi komunikatą „Kompleksiškas europinės internetinių lošimų sistemos kūrimas“ ir priskirdama sąžiningo sporto užtikrinimą ir susitarimų dėl varžybų baigties prevenciją kaip vieną iš keturių pagrindinių lošimų reguliavimo politikos krypčių, pripažino, kad šioje kovoje turi dalyvauti ne tik sporto organizacijos, tačiau ir lošimų priežiūros institucijos, bei patys lošimų organizatoriai.
Šios išvados dar kartą paneigia įsigalėjusią nuomonę, kad lošimų organizatoriai pelnosi iš sutartų varžybų. Tikrovė yra priešinga – lošimų bendrovės kasdien patiria didžiulius nuostolius dėl sutartų varžybų rezultatų. Sutartų varžybų organizatorių pagrindinis pajamų šaltinis ir yra lažybų bendrovės. Pasaulinėje lažybų rinkoje, kuri vienareikšmiškai klesti interneto pagalba, bei kurioje beveik nebeliko vietos net lažybų punktams, nebėra betarpiško žmogiškojo faktoriaus.
8-o ir 9-o dešimtmečio filmuose matomas stereotipinis santykis tarp statymus surenkančio bukmekerio, pinigus statančio žaidėjo ir paties sporto įvykio (ar jo tiesioginių dalyvių) nebėra aktualus. Tarptautinės lažybų bendrovės, kurios perėmė fizinio asmens – bukmekerio vaidmenį, nepajėgios fiksuoti šimtų kasdien vykstančių sporto įvykių niuansų. Tuo tarpu filmuose matytas susitepęs bukmeikeris įstojo į žaidėjų gretas šalia savaitgaliais statančių sporto aistruolių, profesionalių žaidėjų, susitepusių žaidėjų, viską bandančių smalsuolių ir neatsakingo lošimo liga sergančių asmenų. Be to, sutartų varžybų organizatoriai nėra pavieniai asmenys. Už to visuomet stovi nusikalstamas susivienijimas – dažniausiai tarptautinis, gerai organizuotas, tinklas.
Teisybės dėlei verta paminėti, kad kovos apraiškų daugėja. Tarp tokių tarptautinių ir nacionalinių pavyzdžių - šių metų gegužės 27 d. UEFA ir Europol pasirašytas „Susitarimo memorandumas“ pradėti bendradarbiavimą dėl sutartų varžybų prevencijos; 2013 m. spalio 29 d. LR Seime pateiktas baudžiamojo kodekso papildymo projektas, siekiant kriminalizuoti tokio pobūdžio susitarimus, įtraukiant į kodeksą naują normą – sukčiavimas sporte. Organizuojamos konferencijos, siekiant supažindinti visuomenę su sutartų varžybų problema ir jos niuansais. Visos šios iniciatyvos yra pagirtinos, net įvertinant tai, kad kai kurios iš jų liks neįgyvendintos ar praktikoje neveikiančios.
Sporto varžybas ir lažybų koeficientus visame pasaulyje stebinčios organizacijos „Federbet“ generalinio sekretoriaus Francesco Baranca nuomone, kovoje su sutartomis varžybomis turi būti pasitelktos tokios priemonės, kurios pirmiausia paverstų išankstinius susitarimus nepatraukliais sportininkams.
Viešumas
Viena iš neabejotinai svarbiausių priemonių yra viešumas. Kiekvienas viešai diskutuojamas atvejis palieka atmintyje bent dalelę informacijos net ir sportu nesidominčiam asmeniui. O keli iš eilės viešai diskutuojami atvejai, susiję su ta pačia komanda ar tuo pačiu sportininku, priverčia imtis bent parodomųjų veiksmų net ir linkusius užsimerkti atsakingus asmenis.
Daugelis sportu ir lažybomis besidominčių jaunuolių yra girdėję besišnibždančius bendraamžius, neva,turint informacijos apie vieną ar kitą būsimą varžybų rezultatą, geltoną kortelę ar vienuolikos metrų baudinį.
Sutartu metu atliktas veiksmas, kuris nebūtinai daro įtaką galutiniam varžybų rezultatui, tačiau egzistuoja lažybų pasiūloje. Neiškėlus tokios informacijos į viešumą, atsiranda tik dar vienas profesionaliu sportu nusivylęs jaunuolis. Tuo tarpu tapusi vieša – ji ne tik priverčia veikti atsakingus asmenis, tačiau ir panaikina galimybę pasipelnyti iš sutartų varžybų, nes lažybų bendrovės, sureagavę į tokią informaciją, turi teisę išimti varžybas iš lažybų pasiūlos. Be to, tapusi vieša, tokio pobūdžio informacija verčia nesąžiningus sportininkus ir jų užsakovus ieškoti vis kitų būdų paveikti rezultatą. Tokiu būdu mažėja nebaudžiamumo įspūdis.
Finansinės priemonės
Įvairių valstybių organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriai, tiriantys sutartas varžybas, patvirtina, kad patys sportininkai iš tokių susitarimų uždirba sąlyginai nedaug. Jie verbuojami anksti, būdami jauni ir neturėdami patirties. Tuo tarpu tiek kriminalistai, tiek tiriamosios žurnalistikos atstovai, tiek šios srities akademikai pripažįsta, kad profesionaliam sportininkui vieną kartą sutikus parduoti varžybas, pačiam nutraukti tokią veiklą ir ištrūkti iš šio tinklo yra beveik neįmanoma.
Profesionalaus sporto komandų, individualių žaidėjų, sporto lygų ir čempionatų rėmėjams priėmus poziciją, kad asmenys ar klubai, įsipainioję į sutartų varžybų tinklą, netenka rėmėjų lėšų, sumažėtų tokios veiklos patrauklumas. Be to, atsirastų galimybė tiesioginiai įvertinti finansinę riziką. Atsižvelgiant į tai, kad sportininkų rėmėjais neretai tampa tos pačios lažybų bendrovės, jas įtikinti imtis panašių priemonių neturėtų būti sudėtinga.
Nors reitingavo sistemos vertinamos nevienareikšmiai, tačiau keliama ir sporto skaidrumo reitingavimo sistemos idėja. Reikia pripažinti, kad ne vieną kartą reitingavimo sistemos pačios pasirodydavo esančios tiesiogiai paveiktos korupcijos. Tai ypač aiškiai pasimatė finansų sektoriuje. Nepaisant to, sporto skaidrumo reitingavimo sistemos idėja neatrodo pernelyg nepatraukli.
Lažybų bendrovių vaidmuo
Iš sutartų varžybų verslo uždirbančių, palyginti su tais, kurie nuo to nukenčia, yra mažuma. Šį kozirį būtina išnaudoti, kadangi nuo korupcijos kitose srityse daugiau nukenčia silpnosios šalys. Šiuo atveju tarp silpnųjų šalių – sporto aistruolių ir lažybų dalyvių, yra ir paprastai stipriąja laikoma šalis – lažybų bendrovės.
Lažybų bendrovės šiandien yra pasiskirstę į dvi stovyklas. Vienos savo iniciatyva bendradarbiauja su organizacijomis, tiriančiomis galimas sutartas varžybas. Kitos, besiremdamos asmens duomenų apsaugos taisyklėmis, susilaiko nuo duomenų apie įtartinas lažybas suteikimo.
Tačiau vien šių privačių iniciatyvų nepakaks. Aktyvesnis teisėsaugos institucijų vaidmuo yra būtinas, siekiant išvengti neapibrėžtos situacijos, pavyzdžiui, ar duomenys pateikiami savo iniciatyva ar teisėsaugos institucijų reikalavimu.
Lažybų bendrovių informacija, tiek vieša (lažybų koeficientai), tiek nevieša (lažybų dalyviai, statymų laikas, kiekis ir pan.), yra tiek pat svarbi tiriant sutartas varžybas, kiek pačių varžybų medžiagos analizė.
Sporto federacijų vaidmuo
Ne paslaptis, kad sporto šakų federacijos vangiai gilinasi į šią problemą. To priežastys, tikėtina, yra kelios – (a) nesuprantamas/ignoruojamas problemos mastas; (b) ignoruojama/neigiama pati problema, siekiant visais būdais išsaugoti sporto šakos prestižą; (c) neryžtingumas, kompetencijos stoka ir atsakingų asmenų ieškojimas visur, tik ne savo tarpe; (d) galimos (kai kuriose valstybėse netgi įrodytos) tiesioginės sąsajos su organizuotu nusikalstamumu. Viešojoje erdvėje tokie federacijų ir tarptautinių federacijų asociacijų veiksmai vadinami kova puse širdies. Tačiau, kaip minėta anksčiau, pakartotinės viešos diskusijos apie konkrečias parduotas varžybas, priverčia imtis veiksmų tiek suinteresuotas šalis, tiek atsakingus asmenis, kurie yra linkę užmerkti akis.
Straipsnio autoriaus patirtis tyrimuose dėl sutartų varžybų, kuriuos atlieka tiek UEFA, tiek kitų sporto šakų federacijų asociacijos, tiek bendradarbiaujant su „Federbet“, leidžia manyti, kad situacija po truputį keičiasi – kova stiprėja. To priežastys gali būti įvairios – ar nuoširdus susirūpinimas sporto ateitimi, ar pernelyg akivaizdūs pavyzdžiai pradėjo badyti akis, ar trūkusi kantrybė. Jei situacija iš tiesų pagerės, priežastys niekam nebus įdomios.
Nepaisant stiprėjančios kovos – sutartų varžybų mastas auga greičiau nei bet kada. Šiandien sutartų varžybų problematika besidomintys specialistai vienbalsiai sutaria – profesionalus sportas neteko žavesio. Pasigirsta nuomonių, kad Azijoje profesionalus sportas niekuomet neatgaus pasitikėjimo. Lyginant su Azija, kur nelegalių lažybų ir sutartų varžybų mastas peržengė sveiko proto ribas, Europoje sutartų varžybų organizuotas tinklas yra palyginti jaunas, todėl tikėtina, kad keičiantis kartoms, nuskaidrinti profesionalų sportą dar turime galimybę. Šitaip, gal, sumažėtų ir kartėlis girdint gimtojo miesto komandos himną.