„Puolėjui svarbiausia mušti įvarčius. Džiaugiuosi, kad pavyko greitai „atidaryti įvarčių sąskaitą” Tailando čempionate. Tikiuosi liksiu rezultatyvus ir toliau“, – LFF svetainei sakė 30-metis Lietuvos rinktinės futbolininkas, nacionalinės komandos gretose sužaidęs 18 rungtynių ir įmušęs 1 įvartį.
– Ar žaidimas tolimojo Tailando čempionate nesutrukdys atvykti į pirmas Lietuvos rinktinės Tautų lygos rungtynes su Serbija, kurios vyks rugsėjo 7 dieną Vilniuje?
– Labai noriu žaisti Lietuvos rinktinėje, noriu išbandyti jėgas pirmą kartą organizuojamoje Tautų lygoje. Mūsų laukia stiprūs varžovai. Jau pirmose rungtynėse susitiksime su pasaulio čempionato dalyve Serbija.
Apie galimybes atvykti į rinktinę kalbėjome ir su Lietuvos rinktinės treneriu Edgaru Jankausku.
Tačiau Azijos šalių čempionatų tvarkaraščiai nesuderinti su Europos rinktinių grafikais ir gali kilti sunkumų. Kaip tik tuo metu vyks Tailando čempionato rungtynės ir man tektų praleisti dvejas arba net trejas klubo rungtynes. Tikiuosi, kad su klubo vadovais ir treneriais pavyks rasti bendrą sprendimą ir galėsiu žaisti Lietuvos rinktinėje.
– Kaip karjera nuvedė į Tailandą, kas lėmė tokį pasirinkimą?
– Praėjęs sezonas Izraelyje „Bnei Yehuda“ komandoje buvo gana sėkmingas man asmeniškai ir turėjau pasiūlymų iš šios šalies klubų. Derybas su Izraelio klubais vedė agentas, bet viskas pasisuko netikėta linkme.
Po sezono su šeima atostogavau Tailande ir sulaukiau agento skambučio, kad patrauklų pasiūlymą ir garantuotą kontraktą siūlo šios šalies „Ratchaburi“ klubas. Visas detales dėl kontrakto suderinome per dieną ir dar po dienos jau atvykau į Račaburį. Norėjosi naujų iššūkių, be to visos klubo siūlomos sąlygos tenkino, tad pasirašėme sutartį iki sezono pabaigos su galimybe ją pratęsti dar metams.
– Koks yra Tailando čempionato lygis, lyginant su Izraelio, kur rungtyniavai iki tol?
– Galbūt Izraelyje lygis aukštesnis, tačiau Tailando čempionate žaidžia daug stiprių legionierių iš tokių futbolo šalių, kaip Brazilija, Vokietija, Prancūzija ir kitos. Tailando klubai pasiekia vis geresnius rezultatus Azijos Čempionų lygoje, kur kaip lygūs kovoja su daug gilesnes tradicijas turinčiais Japonijos, ar didžiulių pinigų negailinčiais ir visame pasaulyje garsius futbolininkus viliojančiais Kinijos klubais.
Tailando čempionato lygis kyla. Namų rungtynes žaidžiama moderniame, 10 tūkstančių žiūrovų talpinančiame stadione. Tik žiūrovų tribūnose norėtųsi daugiau, jų susirinka apie 3 tūkstančius. Tailando lygos vadovai priėmė sprendimą, kad didins legionierių limitą bei mažins aukščiausiose lygoje žaidžiančių komandų skaičių. Iš 18 komandų liks 16.
Todėl vyksta labai atkakli kova. „Ratchaburi“ komanda su dar trimis ekipomis dalijamės 7-10 vietas. Tačiau pora pralaimėjimų gali skaudžiai atsiliepti, o pergalės leistų kilti aukščiau, nes skirtumas tarp komandų nėra didelis. Tik lyderių ketvertas yra daugiau atsiplėšęs.
– Kaip sekėsi pritapti komandoje, ar reikėjo daug laiko priprasti prie komandos?
– Jau per antras rungtynes „Drakonų“ (taip vadinama „Ratchaburi“ komanda) gretose pelniau įvartį. Puolėjui kiekvienoje naujojoje komandoje labai svarbu kuo greičiau įmušti ir atidaryti įvarčių sąskaitą.
Pradžia nebuvo labai lengva, tačiau svarbiausia, kad rezultatyvi, o aš po truputį įsibėgėju. Įvarčiai padeda geriau įsilieti į komandą, nes kai gerai sekasi aikštėje, tai ir už aikštės ribų komandos atmosfera yra gera. Komanda tikrai priėmė gerai. Aišku, kaip ir daugelyje komandų, geriausia sutariame su legionieriais, nes ne visi vietiniai moka anglų kalbą. Be manęs komandoje yra dar keturi legionieriai: vokietis, prancūzas, portugalas ir Filipinų rinktinei atstovaujantis anglas.
– Ar užsieniečių trenerių daug dirba Tailande, ar vyrauja vietiniai treneriai?
– Dabar komandą treniruoja iki tol ilgai vyriausiojo trenerio asistentu dirbęs tailandietis Somchai Maiwilai. Prieš tai „Ratchaburi“ vadovavo keli ispanai. Šių metų pradžioje „Ratchaburi“ vairą buvo perėmęs garsus vokietis Christianas Ziege, kuris per savo karjerą yra rungtyniavęs tokiuose klubuose, kaip Miuncheno „Bayern“, „AC Milan“, „Liverpool“, „Tottenham Hotspur“ ir Vokietijos rinktinėje sužaidė net 72 rungtynes. Tačiau jo karjera Tailande nesusiklostė ir truko vos dvejas oficialias rungtynes. Klube neužsibuvo ir C. Ziegę pakeitęs belgas.
– Per savo karjerą esi žaidęs Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos, Rumunijos, Izraelio klubuose – palygink kaip skiriasi treniruotės bei žaidimas Tailande ir Europoje?
– Aišku, labiausia neįprastas yra karštis. Vidutinė temperatūra dieną retai nukrenta žemiau 34 laipsnių, kartais pakyla net iki 38 ir daugiau. Bet aš jau pripratęs prie tokio karščio, nes ir Izraelyje panašios klimato sąlygos.
Šiek tiek skiriasi ir treniruočių metodika. Komandą treniruojantis vietinis specialistas turi savitą braižą. Jis treniruotėse visada išnaudoja visą aikštės plotą, kai Europos klubuose treniruotės vyksta mažesniuose plotuose. Labai daug dėmesio skiriama standartinėms situacijoms, panašiai, kaip ir Marijampolės „Sūduvoje“ (juokiasi).
– Po standartinių situacijų ir pats pelnai įvarčius?
– Nemažai įmušiau smūgiais galva. Nors varžovai ūgiu nenusileidžia, jiems gal trūksta koncentracijos. Jie mažiau stebi kamuolį, o visą dėmesį skiria varžovui, todėl stengiuosi pasinaudoti jų klaidomis ir išsilaisvinti iš gynybos.
Vyksta bekompromisė kova ir susidūrimų būna labai rimtų. Vienas tokių man kainavo net penkiolika siūlių, nes buvo stipriai prakirsta lūpa. Turėjau žaisti su specialiu tvarsčiu. Už tokius veiksmus varžovas sulaukė dvejų rungtynių diskvalifikacijos.
– Kokias sąlygas klubas suteikė, ar viskuo esi patenkintas?
– Klubas suteikė viską, kas būtina, viskuo esame patenkinti. Klubas skyrė namą, tai ir visa šeima – žmona su metukų sūnumi ir 3 metų dukra atvyko į Tailandą. Netoli yra Bankokas, sostinę galima pasiekti per 2 valandas, panašiai keliauti ir iki jūros. Yra kur leisti laisvą laiką su šeima, nors jo neturiu daug. Didžiausias dėmesys sutelktas futbolui.