„Sūduva“ ketvirtadienį UEFA Konferencijų lygos antrame atrankos etape pirmosiose rungtynėse susitiko su Danijos „Viborg“ ekipa.
Miguelio Moreiros auklėtiniai nusileido 0:1 (0:0), tačiau skirtumas galėjo būti ir didesnis.
Tą patvirtino ir rungtynes Marijampolėje stebėjęs žinomas futbolo specialistas Aurelijus Skarbalius.
Buvęs Vilniaus „Žalgirio“ ir „Riterių“ strategas po etapo Lietuvoje 2020-aisiais persikėlė į Daniją ir dirbo „Koge“ klube.
Tačiau po pusantrų metų paliko komandos vyr. trenerio postą, nes sulaukė JAV sportinės aprangos ir avalynės kompanijos „Capelli Sport“ pasiūlymo užimti Europos regiono techninio direktoriaus poziciją.
A. Skarbalius puikiai pažįsta „Sūduvos“ varžovę „Viborg“ ne tik todėl, jog daug metų dirbo Danijoje: Viborgo klubas bendradarbiauja su „Capelli Sport“, tad lietuvis gerai žino šio klubo virtuvę.
Marijampolėje vienintelis 78-ą min. pasižymėjo Sofusas Bergeris Brixas. Anot A. Skarbaliaus, „Sūduva“ turi džiaugtis, jog praleido tik vieną įvartį, paliekantį Marijampolės ekipai viltį siekti palankaus rezultato varžovų aikštėje.
Atsakomąsias rungtynes komandos žais liepos 21 d., 20 val. Lietuvos laiku, Viborge. Šį mačą taip pat tiesiogiai transliuos „Delfi TV“.
Konferencijų lygos trečiame atrankos etape „Sūduvos“ ir „Viborg“ poros laimėtojas susitiks su „B36 Torshavn“ (Farerų salos) ir „Tre Fiori“ (San Marinas) poros nugalėtojais. Po pirmos dvikovos 1:0 priekyje Farerų salų ekipa.
A. Skarbalius po dvikovos Marijampolėje pasidalijo mintimis apie „Sūduvos“ žaidimą ir galimybes Viborge bei įvertino Lietuvos klubų pasirodymą Europos turnyruose.
– Kokį įspūdį paliko dvikova Marijampolėje „Sūduvos“ ir „Viborg“ žaidimas? – Delfi paklausė A. Skarbaliaus.
– Pasitvirtino tai, ką kalbėjau prieš dvikovą: nors „Viborg“ Danijos čempionate užėmė 7-ą vietą, tačiau akivaizdžiai žaidimu pranoko „Sūduvą“. Manau, Marijampolės ekipai pasisekė, jog po pirmos dvikovos nėra didesnis praleistų įvarčių skaičius.
Sakyčiau, dar yra „Sūduvai“ šansas. Akivaizdu, Danijos komanda aiškiau žinojo, ką ir kaip daryti, o žaidėjai gebėjo vykdyti planą. Pirmame kėlinyje svečiai žaidė lėtokai, „Sūduvai“ pasiteisino ta gynyba trimis vidurio gynėjais, žaisti „žemai“, o kai kurios kontratakos buvo net truputį aštrios.
Per pertrauką, spėčiau, „Viborg“ treneris akcentavo, jog reikia žaisti greičiau, kamuolys turėjo greičiau judėti prieš „Sūduvos“ pasirinktą gynybą.
Įvarčio atakoje „Viborg“ žaidėjas gavo kamuolį veidu į vartus, vyko kirtimas už nugarų, tai tokia situacija, kada galima taip pralaužti tokią varžovų gynybą, tai ir pavyko „Viborg“ ekipai.
Svečiai turėjo dar porą progelių. Faktas, danai buvo stipresni, skirtumas tarp komandų yra. Bet jei „Sūduvai“ pavyktų Viborge apsiginti, o po kokio standarto dar ir įmušti, tokiu atveju sakyčiau, jog yra kažkoks šansas Marijampolės ekipai.
– „Viborg“ gana lengvai priartėdavo prie „Sūduvos“ baudos aikštelės, kamuolys neretai atsidurdavo pavojingoze zonose, progų svečiai turėjo ir pirmame kėlinyje. Ar galima sakyti, jog tai tebuvo laiko klausimas, kada svečiai pelnys įvartį?
– Kas man kėlė dvejonių, tai patirtis. „Sūduva“ turi patirties, kaip žaisti Europoje, nors šiuo metu komandoje netrūksta pokyčių, ta patirtis, bendras suvokimas, kaip reikia žaisti tarptautinius mačus, niekur nedingo.
„Viborg“ paskutinį kartą Europoje žaidė 2000-aisiais metais, kai iškovojo Danijos taurę. Tad tas jauduliukas buvo minusas „Viborg“ žaidėjams, jis jautėsi pirmame kėlinyje.
Antrame kėlinyje pamatėme, kad „Viborg“ vis labiau ir labiau ardė tą gynybą, ir tai natūralu. Kai tu nevaldai kamuolio, geriausiu atveju gali tikėtis 0:0 ar kokios sėkmingos kontratakos. Tačiau paprastai žaidžiant be kamuolio tiesiog pavargsti, anksčiau ar vėliau pasipila klaidos. Tą ir pamatėme.
– Kokių minčių sukėlė „Sūduvos“ pasirinktas planas ir idėjos puolime?
– Pasirinkus tokią taktiką, priekyje kažką nuveikti galima tada, jei puolime turi labai greitą, galingą puolėją, nes distancija iki vartų tolima. Buvo keli periodai pirmame kėlinyje ir, sakyčiau, paskutinės 10 minučių, kuomet pamatėme šeimininkų bandymus kurti, kontroliuoti kamuolį, „Viborg“ buvo sunkiau apsiginti.
Jei taip žaistų „Sūduva“, „Viborg“ žaidėjams tektų žymiai ilgiau vargti ginantis, bet klausimas, ar Marijampolės ekipa sugebėtų tą daryti 90 minučių. Ketvirtadienio dvikova labai akivaizdžiai parodė, kad „Sūduva“ to daryti negali, ypač antroje dvikovos pusėje, kuri, sakyčiau, „Sūduvai“ tapo išgyvenimo kėliniu. Reikia tik džiaugtis, kad „Viborg“ pelnė tik vieną įvartį.
– Ar galime rasti „Sūduvos“ pusėje galimų kozirių, pranašumų antroje dvikovoje? Ar „Sūduva“ pajėgi dar pakovoti dėl bilieto į kitą etapą?
– Visada kitą dieną yra lengva būti treneriu. Dabar galime kalbėti, ką norime. Nebūnant komandos viduje, nežinome žaidėjų būklės ir komandos formos.
Matėme aikštėje, kad „Sūduva“ nėra pajėgi ilgai kontroliuoti kamuolio, primesti savo žaidimą varžovams. Manyčiau, visada komandos stiprybė yra tuomet, kai darai tai, ką labai gerai žinai. Jei „Sūduva“ pasirinkusi strategiją labai žemai ir susispaudus gintis, išeiti į kontratakas, gerai atlikti standartines situacijas, gal tai ir yra kelias.
Jei „Sūduva“ anksti praleis įvartį, bus labai sunku pelnyti du. Kuo ilgiau laikysis 0:0, tuo ilgiau turi šansą.
– Tai „Viborg“ buvo vos antra dvikova šiame sezone, tačiau akistata Marijampolėje parodė, kad net ir tokioje stadijoje danų ekipa neturi akivaizdžių trūkumų, silpnybių kovoje prieš „Sūduvą“?
– Ta pertrauka tarp čempionatų nebuvo ilga, be to, tai klubas, kuris išgyvena tam tikrą pakilimą. Komandoje netrūksta gerų jaunų žaidėjų, gaunančių žaidimo laiko, ekipa aiškiai žino, kaip ji nori žaisti, turi patyrusių futbolininkų. Komanda stabili, pokyčių po sezono nedaug, tad ta pertrauka didelės įtakos neturėjo.
„Viborg“ koją pakištų viena detalė: jei danai taptų arogantiški antroje dvikovoje, neįvertintų „Sūduvos“, tada būtų galimybė Marijampolės ekipai. Dabar akivaizdus skirtumas tarp „Viborg“, kuris penkti metai iš eilės žengia į priekį, ir „Sūduvos“, kuri pastaruosius 2-3 metus gyvena strese, pokyčiuose ir chaose. Žinome, kad futbole siekiant rezultatų, svarbi labai aiški klubo strategija, filosofija, tęstinumas, geras balansas tarp trijų amžiaus grupių žaidėjų. Taip pat svarbus vietinių žaidėjų indėlis, o to „Sūduvoje“ nėra.
– Šios poros nugalėtojui atsivers patogus kelias Konferencijų lygos atrankos 4-o etapo link, nes kitame etape lauktų „B36 Torshavn“ (Farerų salos) arba „Tre Fiori“ (San Marinas). Ką po dviejų dešimtmečių į Europos turnyrą patekusio „Viborg“ klubo bendruomenei reikštų šansas kovoti dėl vietos grupių etape?
– Ne tik „Viborg“, kiekvienam klubui dalyvauti Konferencijų lygoje, įveikti etapą reiškia patvirtinimą, kad einama teisingu keliu. Viborgas – apie 40 tūkst. gyventojų miestelis, tačiau turi stiprią futbolo bendruomenę. Matėme, kiek „Viborg“ sirgalių atvyko į Marijampolę.
Tai parodo, kad klubas turi stiprią fanų bazę. Viborge, jei prastesni rezultatai, labai greitai klubas pajaučia spaudimą. Bet noriu pabrėžti, kad kitame etape laukia rimtas varžovas, Farerų klubai nėra tie, kokie buvo prieš 10-15 metų.
Į Farerų salas ateina nemaži pinigai, atvažiuoja visiškai neblogi žaidėjai. Be to, įtakos turi oro sąlygos, kelionė. Bet prieš tai „Viborg“ reikia dar „Sūduvą“ įveikti.
– Pats „Viborg“ klubas nėra iš aukščiausios Danijos klubų lentynos, žaidimas Europoje – didelis šansas ir įvykis Danijos lygos vidutiniokams?
– Viborgas neturi ypatingų finansinių pajėgumų, tad tokio tipo klubai iš mažesnių miestelių laviruoja tarp aukščiausios ir antros lygų. Būna kelerių metų sėkmingas periodas, klubas patenka į aukščiausią lygą, tada geresnius futbolininkus nuperka kiti, komanda susilpnėja ir išgyvena tam tikrą nuosmukį.
Panašu, kad „Viborg“ šioje vietoje stabilizavosi, buvo investuota į sporto padalinio vadovą, aiškiai susidėliojo savo strategiją, viziją, filosofiją. Atkreipkite dėmesį, įvartį pelnė „Viborg“ sistemoje užaugęs žaidėjas.
Taip, Danijos vidutiniokas, bet tai klubas, turintis tęstinumą. Bus įdomu stebėti jų pasirodymą čempionate. Laukia antras sezonas aukščiausioje lygoje, jis visada yra sudėtingesnis ir paprastai lūkesčiai būna aukštesni. Jei klubas atsisveikintų su keliais geresniais žaidėjais, komandai būtų lengvas šokas. Jei „Viborg“ „užsikabintų“, galėtų tapti nuolatiniu aukščiausios lygos klubu.
– Kokį įspūdį paliko „Kauno Žalgirio“, „Panevėžio“, „Žalgirio“ kovos Europoje?
– Lietuvoje turėdamas biudžetą ir gerų žaidėjų nebūtinai būsi arti lyderių. Panašu, kad „Kauno Žalgiris“ papuolęs į duobę, nes Slovakijos komanda, prieš kurią krito, nebuvo kažkokia žymiai stipresnė.
„Panevėžio“ atveju, matome, kaip komanda yra priklausoma nuo vieno žaidėjo Elivelto. Jei jo nėra, koks planas „B“? Panašu, kad jei ir buvo tas planas „B“, bet nelabai pavyko. Pasirinkta strategija labiau gintis ir nepraleisti įvarčio, o tai nėra „Panevėžio“ stilius A lygoje. Tai labiau kurianti ekipa, o ne besiginanti.
Sakyčiau, sutapo tiek „Kauno Žalgirio“, tiek „Panevėžio“ neigiamas periodas dėl traumų, dėl suprastėjusio žaidimo.
„Žalgiriui“ pasisekė burtai, nes „Malmo“ tikrai nėra ta komanda, kuri žaidė Čempionų lygos grupių etape, ji išgyvena tam tikrą krizę. Tai gera proga „Žalgiriui“, jei įveiktų tą etapą, ko gero, lauktų Norvegijos klubas, Budės „Glimt“.
Vienintelis neigiamas dalykas, ką pastebiu Lietuvos komandose, tai Europoje žaidžiančių lietuvių skaičius. „Žalgirio“ atveju, žaidė vienintelis vartininkas Edvinas Gertmonas.
Plačiau žvelgiant, dabar džiaugiuosi, kad A lygoje įvesta trijų lietuvių starto sudėtyje taisyklė. Stipresni klubai, kurie siekia rezultatų čia ir dabar, priversti turėti lietuvių, daugiau nei tris, jog būtų ir keitimų.
Žiūrint į ateitį, blogai, kad beveik nėra Europoje žaidžiančių lietuvių, tai turės įtakos ir nacionalinei, ir jaunimo rinktinėms. Ir toliau matome, kad sunkiai išugdome vietinius futbolininkus, kurie galėtų žaisti tame lygyje ir padėtų siekti rezultatų UEFA turnyruose.
– Danijoje – kita sistema, lygoje nėra taisyklės, limituojančios legionierių gretas. Ko galime pasisemti iš danų?
– Taip, Danijos lygose nėra jokių reikalavimų dėl legionierių ar vietinių. Jau gal trečias dešimtmetis, kuomet klubai veikia labai aiškia strategija.
Klubai, norintys turėti gerą aplinką, turi licencijuotis, įvykdyti tam tikrus kriterijus, kurie su kiekvienais metais tik didėja. Pasigirsiu, bet „Koge“ šiemet gavo tris žvaigždutes iš penkių, bet klubas vis tiek dar nežaidžia aukščiausioje lygoje.
Klubai per tuos dešimtmečius investavo į savo bazes, infrastruktūrą, trenerių žinias, procesų valdymą, nes to reikalavo federacija. Dabar ta aplinka duoda gerų rezultatų.
Lietuvoje taip pat prasidėjęs sertifikavimas, bet linkiu, jog procesai vyktų aiškiai, skaidriai ir būtų tikslingai investuojamos lėšos. Danijoje federacija klubus skatindavo, jei klubai įvykdydavo sertifikavimą.
Dabar žvelgiant į Lietuvos klubus, į jų jaunimo akademijas, nėra pilno etato trenerių, kurie dirbtų tik su viena komanda. Danijoje per 20 metų tai pasikeitė, akivaizdu, kokybė lemia kokybę.
Reikia galvoti, kaip priversti klubus atlikti gerą darbą. Futbolas Lietuvoje turi daug pinigų lyginant su kitomis sporto šakomis, tik klausimas, kaip jie skirstomi.
– Po etapo Lietuvoje persikėlėte į „Koge“ klubą, vadovavote pagrindinei komandai, tačiau po pusantrų metų pasitraukėte iš vyr. trenerio pareigų. Šiuo metu dirbate Utenos futbolo akademijos dalininko „Capelli Sport“ kompanijos techniniu direktoriumi Europos regione. Dirbate tarp Danijos ir Lietuvos?
– Ir ne tik, dar JAV. Turime piramidę, kurioje be „Koge“ yra Vokietijos „Duisburg“ klubas, akademijos JAV, o „Utenos Utenis“ yra šios bendruomenės dalis. Norime Lietuvoje sukurti elitinę terpę jaunimui iki 18 metų. Mano darbas – prižiūrėti techninį procesą, šios sistemos trenerių veiklą, jog dirbtų pagal vienodą mūsų strategiją.