Po praėjusio sezono istoriją apie „Legendą Nr. 17“ (Andrių Veličką) paviešinęs puolėjas sako, kad savo legendos „Trakuose“ dar nesurado ir, veikiausiai, nesuras.
„Čia aš patekau į stiprią komandą, kur išskirti tokį žaidėją, kaip Velička, beveik neįmanoma. Tarkime, Aleksandras Byčenokas – komandos variklis, Jurijus Mamajevas – juvelyras. Apie kitus žaidėjus irgi turiu ką pasakyti. Tačiau kažką išskirti.. ne. Apskritai, čia tiek kolektyvas, tiek klubo organizacija yra labai aukšto lygio“, – savo pirmaisiais įspūdžiais dalinosi „Trakų“ naujokas.
– Jeigu jau pradėjome nuo atsiminimų, tai ar „Trakuose“ nebuvo taip, kaip „Spyryje“, kad pagalvotum, jog atvykai į antrąją komandą?
– Ne, tikrai ne. Solidus klubas, kaip aš galėčiau taip pagalvoti (juokiasi). Pernai buvo tokia situacija, kad vaikinai susirinko po atostogų, o įvadinės treniruotės buvo gerokai lengvesnės. Nebuvo kelių pagrindinių žaidėjų, todėl taip ir pagalvojau, kad atvykau į antrą komandą. Dabar truputį juokinga. Tiesą sakant, manau, kad šis atsiminimas visada atrodys kaip pokštas (šypsosi).
– Praleidai pasiruošimo laikotarpį. Kaip įvardintum savo sportinę formą?
– Sakyčiau, kad ji nėra prasta. Aš pasiruošęs. Gal ne visu šimtu procentų, tačiau visą žiemą Baltarusijoje su komanda dirbau tam, kad pasirašęs kontraktą, iškart galėčiau žaisti. Noriu padėkoti treneriams, kurie man suteikė tokią galimybę. Aišku, dar reikia laiko, kad įsiliečiau į kolektyvą, pajausti komandos žaidimą, tačiau pergalėms aš pasiruošęs ir šiandien (šypsosi).
– Kaip vertini savo debiutą?
– Norėjosi debiutuoti įvarčiu ar bent rezultatyviu perdavimu. Turėjau trisdešimt minučių, per kurias stengiausi pasirodyti kuo geriau. Žinoma, norėjau labiau padėti komandai, bet.. svarbiausia, kad laimėjome. Jei laimėjome – vadinasi, debiutas pavykęs.
– Iki kitų rungtynių dar devynios dienos. Kaip manai, užteks tiek laiko pagerinti savo žaidimą?
– Dirbu daug. Pasilieku net ir po treniruočių, kad papildomai padirbėčiau su fizinio rengimo treneriu. Noriu kuo greičiau įgauti optimalią sportinę formą. Man tikrai nereikia to, kad būčiau čia dėl to, kad pernai turėjau gerą statistiką. Noriu dirbti bei įrodyti, kad galiu žaisti starto sudėtyje. Toks mano tikslas. Neabejoju, kad šansas man bus suteiktas, tačiau kol kas turiu dirbti, dirbti ir dar kartą dirbti.
– Kaip patinka Leo (fizinio rengimo treneris Leonardo Ipparaguirre) paruoštos užduotys?
– Dirbant individualiai, treniruotės visada sunkesnės nei su komanda, tad ne visi futbolininkai mėgsta tai. Kita vertus, kartais tokios treniruotės neišvengiamos.
– Kaip manai, „Trakai“ pajėgūs varžytis su „Žalgiriu“ čempionate varžytis dėl aukso?
– Žinoma. Kai tik atsiras galimybė išsiveržti į priekį ir matyti Žalgirį už savęs, neabejoju, kad tuo pasinaudosime. Nenoriu, čia sakyti kažkokių skambių antraščių, tačiau mes sieksime maksimumo.
Klubas nekėlė mums tikslo tapti čempionais, tokį tikslą išsikėlėme mes patys. Manęs nedomina nei antra, nei trečia, nei penkta vietos. Noriu laimėti šalies čempionatą ir taurę. Manau, kad tai normalus kiekvieno futbolininko noras.