„Sveikinus visus sirgalius. Šiandien pasidairęs po tribūnas mačiau, kad tai – tikra šventė Lietuvos futbolo mėgėjams. Pergalė – istorinė? Nežinojau to. Na, dėl to tik dar maloniau“, – šypsojosi O. Vasilenka.
Bet iki malonumo specialistas ir jo komanda turėjo išgyventi ne vieną plaukus nubaltinančią akimirką.
Pagrindinis rungtynių laikas ir pratęsimas Vilniaus LFF stadione baigėsi šeimininkų pergale 2:1. Kadangi prieš savaitę analogišku rezultatu laimėjo švedai, teko mušti 11 m baudinius.
Nors pirmame kėlinyje atrodė, kad šio nervų išbandymo nereikės: „Trakų“ puolėjas Maksimas Maksimovas pelnė du puikius įvarčius, o švedai iki 40 min. nebuvo atlikę nė vieno smūgio į varžovų vartų pusę.
Po pertraukos svečiai atakavo dažniau, bet Lietuvos vicečempionų atsakomieji greiti antpuoliai ir toliau buvo pavojingesni. Kol 86-ą min. „Trakams“ smogė netikėtą įvartį pelnęs Simonas Skrabbas.
Negana to, O. Vasilenkai teko keisti susižeidusį M. Maksimovą.
„Jis skausmą pajuto per pertrauką, bet pasakė, kad pratęs rungtynes. Kai jau visai nebegalėjo pabėgti, pasiprašė keitimo. Nežinau, kas atsitiko Maksimui – atrodo, tai čiurnos problemos. Rytoj jį nuodugniai apžiūrės gydytojai. Bet pats Maksimas po mačo pajuokavo, kad kitą kartą geriau žais iki galo viena koja, nei žiūrės tokią rungtynių pabaigą sėdėdamas ant atsarginių suolo“, – pasakojo treneris.
Nenuostabu, kad įtampa „Trakų“ stovykloje kibirkščiavo, mat komandos reikalai staiga ėmė šlyti: ji neteko rezultatyviausio Europos lygos atrankos varžybų žaidėjo ir turėjo persigrupuoti pratęsimui, kurio metu atkutę Švedijos pirmenybių bronzos medalių laimėtojai buvo gerokai aktyvesni ir sukūrė ne vieną grėsmingą ataką.
Bet O. Vasilenka tikino pats nė akimirkai nepajutęs dilgčiojant nerimą.
„Laimėjome pelnytai, nors viskas ir sprendėsi 11 m baudinių serijoje. Bet aš širdyje nuo pirmos minutės tikėjau, kad nugalėsime. Dirbu su tikrais vyrais, tikrais riteriais. Net kai praleidome įvartį, jaučiau, kad niekas neprarasta, kad netrukus patys dar įmušime“, – išgyvenimais dalinosi ekipos strategas.
Nors šeimininkai nebepasižymėjo, prie 11 m žymos jie buvo pavydėtinai tikslūs: „Norrkoping“ vartų sargą Davidą Nilsoną įveikė visi penki „Trakų“ atstovai, kuriems patikėta realizuoti baudinius.
Įdomu, jog smūgiuoti teko abiem vidurio gynėjams – Arūnui Klimavičiui bei Justinui Januševskiui – ir net 19-mečiui komandos naujokui Svajūnui Čyžui.
„Prieš rungtynes buvome apgalvoję, kam reikėtų mušti, todėl nusprendėme labai greitai. Nebuvo tokių, kurie atsisakė. Manau, baudinių serijose pagrindinis faktorius yra vidinis charakteris ir tikėjimas, kurio mums netrūko. Taip pat ir sirgalių palaikymas, kuris persidavė žaidėjams“, – komentavo O. Vasilenka.
Beje, tribūnoje „Trakus“ palaikė ir keli Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkai, į rungtynes atvykę kone tiesiai iš oro uosto. Šalies čempionai išvakarėse Bulgarijoje 1:4 pralaimėjo Razgrado „Ludogorec“ futbolininkams ir iškrito iš Čempionų lygos atrankos varžybų.
„Po rungtynių priėjo Mantas Kuklys, pasveikino. Esu dėkingas už palaikymą. Turime būti vieningi, tada mes stipresni“, – kalbėjo specialistas iš Rusijos.
Paklaustas apie kitą „Trakų“ varžovą Europos lygoje, jis suklydo ėmęs kalbėti apie Helsinkio HJK (Suomija) ekipą. Iš tiesų, lietuviai po savaitės susitiks su Tetovo „Shkendija“ (Makedonija), kuri suomius pranoko bendru rezultatu 4:2.
O. Vasilenka prisipažino negalintis nieko pasakyti apie būsimą priešininką, kadangi iki šiol buvo susitelkęs tik ties „Norrkoping“.
Tiesa, vieną pastabą jis turėjo.
„Norėtųsi, kad kitą kartą Lietuvos vėliava būtų žymiai didesnė nei mūsų varžovų“, – pareiškė O. Vasilenka.
Taip treneris pašiepė „Trakų“ namų stadiono, kurį klubas nuomojasi iš LFF, valdytojus, greta Lietuvos trispalvės prieš rungtynes pakabinusius gerokai didesnių apimčių Švedijos vėliavą.
Bent jau šeimininkų futbolininkai pasistengė, kad aikštėje toks disbalansas būtų panaikintas.