Geriausių Europoje futbolo akademijų vadovai vis dažniau į varžybų kalendorių įtraukia Vilniuje kasmet vykstantį „Ateitis Cup“ turnyrą. Šis rengiamas dukart per metus – pavasarį ir rudenį.
Nuo spalio vidurio kiekvieną savaitgalį „Sportimos“ manieže varžėsi vis kitos amžiaus grupės komandos.
Futbolo mokyklos „Ateitis“ sporto direktorius Dainius Gudaitis prisipažino, kad prieš devynerius metus mažai kas juo tikėjo, kai užsimindavo, kad į naują vaikų turnyrą pakviesiantis elitinių klubų akademijų ekipas.
Dabar „Ateitis Cup“ – Europoje vertę turintis futbolo turnyrų vardas ir geras lakmuso popierėlis mūsų šalies futbolo pamainai – stipriausioms Lietuvos vaikų komandoms.
Namų sienos sėkmės mūsiškiams negarantuoja. Išskyrus šešiamečių varžybas, kuriose kamuolį spardė tik lietuvių ekipos, šį rudenį ant prizininkų pakylos lipo tik Panevėžio futbolo akademijos šešiolikmečiai ir Vilniaus „Granito“ septynmečiai.
D. Gudaičiui – puikiai žinomos mūsų šalies futbolo bėdos, kurių dalis slypi būtent rengiant jaunąją mūsų futbolininkų pamainą.
– Kaip pavyksta į turnyrą pakviesti tokių garsių klubų kaip „Manchester City“, „Juventus“, „Liverpool“, Dortmundo „Borussia“ akademijų komandas?, – DELFI.lt paklausė vieną „Ateitis Cup“ turnyro organizatorių ir futbolo mokyklos sporto direktorių D. Gudaitį.
– Tai yra ne vienerių metų darbas, o ilgametis įdirbis. Kiek teko kalbėti su atvykstančių komandų atstovais, Europoje nėra analogų tam, ką turime Vilniuje.
9-is savaitgalius vyko turnyrai, kuriuose varžėsi daugiau nei dviejų dešimčių šalių futbolo komandos. Bet mūsų tikslas nedaryti masinio festivalio, o orientuotis į kokybę, išlaikyti aukštą sportinį lygį.
Stengiamės, kad atvyktų tos šalies pajėgiausios, laiminčios komandos bei elitinių klubų akademijų ekipos.
Iš pradžių garsios Europos futbolo akademijos į Lietuvą keliavo kaip į egzotinį turnyrą, o dabar tokiam klubui kaip „Juventus“ tai tradicinis turnyras, į kurį atvyksta penktus metus iš eilės. Jie skrenda į JAV ir į Vilnių, daugiau turnyrų jie nėra suplanavę.
– Kokias sąlygas kelia elitinių klubų komandos?
– Gerokai prieš turnyrą atvyksta akademijos atstovas, išsiaiškina kur gyvens vaikai, kaip maitinsis, kur žais, kas, kokiais autobusais nuveš, ar medikai su licencijomis ir panašiai.
Visas paketas reikalavimų, kuriuos turi įvykdyti. Ne vienas elitinis klubas atsiunčia netgi savo meniu, ką norėtų valgyti. Viskas įtraukiama į sutarties sąlygas, prieš atvykstant elitinio klubo ekipai pasirašoma išsami sutartis. Prisiimame aibę įsipareigojimų, kuriuos turime vykdyti.
Gaila, kad miestas ir federacija prie to neprisideda ir nesupranta, kad šis turnyras reikalingas Lietuvos futbolo pamainai, vaikams.
Tai nėra uždaras mokyklos turnyrėlis, kur žaidžia tik mūsų futbolo mokyklos auklėtiniai.
Varžosi ne tik Vilniaus futbolo mokyklų ir akademijų auklėtiniai, bet ir daugelis stipriausių Lietuvos komandų.
Ką duoda tie elitiniai klubai? Galų gale Vilniuje atsirado europietiška futbolo kultūra: jei ir pralaimėjo komandos, iš to nebedaromos tragedijos, pasveikinami varžovai su pergale, atsirado daugiau pagarbos.
Anksčiau visi stengėsi bet kokia kaina laimėti. Mokosi ne tik vaikai, bet ir sirgaliai, tėvai, teisėjai, treneriai. Tų komandų atvykimas mums duoda dvigubą naudą: ne tik aukštą sportinį meistriškumą, bet ir futbolo kultūros lygį.
– Kaip Lietuvos komandos patenka į šį turnyrą, ar atrenkate geriausias ekipas, savo amžiaus čempionus?
– Kviečiame stipriausias Lietuvos komandas, stengiamės orientuotis į sostinės futbolo bendruomenę, nes vis dėl to turnyras vyksta Vilniuje.
Bet šaltuoju metų laiku turime tik vienintelį „Sportimos“ maniežą, o jis neguminis. Net ir norėdami, negalime išplėsti dalyvių skaičiaus.
Prieš vieną iš turnyrų šiemet buvome priversti daryti atrankines rungtynes dėl patekimo į jį.
Taip pat dėl aukšto sportinio meistriškumo negalime priimti bet kokių komandų. Norime, kad šiame turnyre varžytųsi 85-90 proc. profesionalių akademijų.
Turėjome svečių Azijos, buvo atvykusi viena Indijos komanda, kažkada lankėsi Kirgizijos jaunieji futbolininkai. Netrūksta užklausų iš Afrikos, kone kasdien atakuoja laiškais iš Juodojo žemyno, bet kol kas nedrįstame iš ten kviesti komandų.
– Nėra paprasta surengti tokį turnyrą, turint omeny nemažas sostinės paslaugų kainas?
– Komandos moka startinius mokesčius, tačiau jų tikrai nepakanka padengti visų turnyro išlaidų – transportavimo, prizų, teisėjavimo, „Sportimos“ nuomos. Prašome savo akcininkų paramos.
Bandysime įgyvendinti mergaičių turnyrą. Kažkada buvome pradėję, bet turėjome atsisakyti tokios minties. Po pirmo mergaičių turnyro sau pasakiau – daugiau niekada tokio nebus.
Pirmas dalykas, Lietuvoje teoriškai sąrašuose mergaičių komandų daug, tačiau kai pakeli tuos sąrašus, pasirodo, kad jų nėra. Neminėsiu futbolo mokyklų pavadinimų, bet aibė fiktyvių mergaičių komandų, nes kai reikia žaisti, nėra kam.
Bet žengiame į priekį, po Naujųjų metų vyks mergaitėms skirtas tarptautinis turnyras, atvyks Roterdamo „Feyenoord“ auklėtinės, taip pat dar kelios merginų ekipos. Tikimės ir čia postūmio į priekį.
– Šis turnyras yra geras lakmuso popierėlis Lietuvos futbolo pamainai. Rudenį tik Panevėžio FA U-16 bei Vilniaus „Granito“ septynmečiai pateko į prizininkų gretas, ko trūksta mūsų jauniesiems futbolininkams, kad galėtume varžytis su elitinių klubų ekipomis?
– Taip, fiziniai, techniniai elementai yra svarbūs, bet supraskite vieną dalyką – reikia atskirti profesionalias vaikų treniruotes, aukšto meistriškumo siekiančias futbolo mokyklas ir tas, kurių tikslas – masinis sportas ir vaikų užimtumas.
Jei mes savo kieme, tiek Vilniuje, tiek visoje Lietuvoje tą suprasime ir susitvarkysime, tada galime kalbėti apie rezultatus. Daugeliu atveju nėra aišku, ko siekiame – ar kokybės, ar vaikų užimtumo. Turime atskirti tuos dalykus.
Yra Lietuvoje besivadinančių akademijomis, nors už jų stovi pusantro trenerio, kurie ugdo skirtingo amžiaus grupes. Ar tą galime vadinti akademija?
Atėjo laikas vaikų futbole įvesti tvarką: jei tai akademija, tokiu atveju turi turėti trenerius, dirbančius pagal programą, viena kryptimi su skirtingomis vaikų amžiaus grupėmis.
Reikia futbolo bendruomenei būti atvirai ir pasakyti kas yra kas. Jei tai būrelis, orientuotas į vaikų užimtumą, tai taip jį ir vadinti, nes tai jokia akademija.
Patys suprantate, kad 30-ies vaikų futbolo fakultatyvas su pusantro trenerio negali konkuruoti su bendraamžiais iš „Juventus“ klubo.
Sostinėje, mano nuomone, nėra nei vienos profesionalios futbolo akademijos. Tokiu vardu bet kada galima užregistruoti juridinį asmenį. Yra dvi, trys stambiausios futbolo mokyklos, kurios arti akademijos vardo, turi kvalifikuotus trenerius, turi vaikų grupes. Visa kita – masiškumas, futbolo būreliai, skatinantys vaikus sportuoti, kas taip pat nėra blogai.
Šis turnyras yra gera proga pamatyti, ko esame verti, kuria kryptimi žengia mūsų vaikų futbolas, galime pamatyti, į ką reikia reikia kreipti dėmesį ir ką akcentuoti.
– Ar yra vizija, kaip turnyras turėtų atrodyti po penkerių metų?
– Kasmet stengiamės jį padaryti tik geresnį. Jei prieš keletą metų dalyvaudavo 18-os šalių komandos, dabar į Lietuvą atvyksta 24-ių valstybių ekipos. Ateityje galėtų vykti keli elitinėms akademijoms skirti turnyrai, pavyzdžiui, kuriame dalyvautų tik kelios komandos.
Mūsų kryptis nesikeis – ateityje kviesime tik profesionalias futbolo akademijas. Šis turnyras skirtas vaikams, kurie nori tapti futbolininkais, kad jie čia pradėtų žengti pirmus žingsnius profesionalios karjeros link.
O tiems, kas nori pabėgioti, šiek tiek pažaisti, paspardyti kamuolį, yra paprastesnio lygio turnyrai.
Kažkada sakiau, kad į šį turnyrą atvyks elitinių klubų ekipos, iš manęs juokėsi, bet jie važiavo, važiuoja ir važiuos.
Aš nelabai suprantu profesionalaus sporto rėmimo. Kas atsakys dabar už tai, kad į „Rytą“ buvo atvykę du legionieriai, kurie po poros savaičių buvo išsiųsti namo? Kažkas išmetė 100 tūkstančių į orą. Duokit vaikų futbolui, šiam turnyrui, ir nereikės rinkti startinių mokesčių iš komandų.
Kodėl Vilniaus „Žalgiris“ atsiveža pusę niekam tikusių legionierių, kurie beveik nežaidžia. Kas atsako už tai, kad „Žalgiris“ prisiperka niekam tikusių užsieniečių? Niekas. Krepšinio ir futbolo klubai pusę milijono išmeta į orą.
Nesakau, kad nereikia remti profesionalių klubų. Būtina palaikyti, juk sportas yra kultūros dalis. Tačiau reikia peržiūrėti tvarką ir prioritetus.
Yra bėda ir su vaikus ugdančiais treneriais.
Daugelis jų – be išsilavinimo, kaip sakau, iš gatvės, dirba entuziazmo vedini. Kartais atrodo, kad norint dirbti vaikų futbolo treneriu nieko nereikia.
Juk savo automobilio nepatikime bet kokiam, girtam mechanikui, o savo vaiką? Turi būti vaikų trenerių licencijavimas.
Pirmąkart per savo darbą turnyre buvome priversti iš jo išprašyti girtą trenerį.
Federacija turėtų skirti paramą, ne žodinę, o realią, kad futbolo mokyklos galėtų tobulėti. Antras dalykas, reiktų panaikinti valdiškas savivaldybių išlaikomas futbolo mokyklas, tokių dalykų Europoje nėra. Savivaldybės pirktų neformalaus švietimo paslaugas iš licencijuotų, profesionaliai veikiančių, reitinguotų futbolo akademijų.
Tada kokybės atžvilgiu būtų galima jau kažko pareikalauti. Dabar savivaldybė išlaiko futbolo mokyklą, kuri yra visiškai neefektyvi.
Ačiū dievui, pagaliau Pilaitėje statomas futbolo maniežas, labai reikalingas ir geras žingsnis. Futbolas pagal sportuojančiųjų kiekius seniai pralenkė krepšinį. Toks maniežas turėtų būti kiekviename sostinės mikrorajone, kad vaikai turėtų kur žaisti ir lygiomis teisėmis naudotis juo.
Dabar, pavyzdžiui, Senvagės gimnazijoje įrengta aikštė, bet ja išskirtinėmis sąlygomis naudotis gali tik „Žalgiriečio“ futbolo akademija, kodėl taip? Neturiu atsakymo. Ką, kitų futbolo mokyklų auklėtinių tėvai ne vilniečiai, nemoka mokesčių?
– Šalies jaunimo futbolo rinktinės nusileidžia daugeliui varžovų, štai U-19 rinktinė beviltiškai pasirodė Europos jaunių čempionato atrankoje, pralaimėjo net Maltai, ką reikėtų keisti, kad jaunimo rinktinės žaistų geriau?
– Prieš porą metų su komanda laimėjome Lietuvos Elitinę jaunių lygą, kandidatavau į jaunių rinktinės trenerio postą, laimėjo Antanas Vingilys. Tie žmonės, kurie išrinko trenerį, tegul dabar neša atsakomybę už tokius rezultatus.
Dabar kaltų nėra. Su buldozeriu visus jaunimo trenerius išstumdyti be jokio gailesčio, jei jie neatsako už rezultatus.
Jeigu į turnyrą atvykusia „Juventus“ akademijos komanda nepasirūpinčiau, palikčiau oro uoste parą, Lietuva greit nuskambėtų Europoje. Jei aš kažką darau, nešu atsakomybę.
„Ateitis Cup“ 2018 m. futbolo turnyro prizinės vietos ir aukščiausia Lietuvos komandos užimta pozicija
U-16
1. FC „Middlesbrough“
2. Rygos SK „Super Nova“
3. Panevėžio FA
U-14
1. Tbilisio „Dinamo“
2. Dublino FC „Cherry Orchard“
3. Borisovo FC „BATE“
...
7. NFA
U-13
1. Stockholmo „Hammarby IF“
2. Bresto FC „Dynamo“
3. Rygos FS „Metta“
***
11. FA „Žalgirietis“
U-12
1. Kijevo „Dinamo“
2. Tbilisio „Dinamo“
3. Dortmundo „Borussia“
***
16. FM Vilnius
U-11
1. Jurijaus Konopliovo akademija (Samara, Rusija)
2. Rygos FS „Metta“
3. Tbilisio „Dinamo“
***
7. Panevėžio FA
U-10
1. Maskvos FK „Deviatka“ Moscow
2. Gdansko „Jaguar“
3. Tbilisio „Dinamo“
***
6. FA „Šiauliai“
U-9
1. Kijevo „Dinamo“
2. FC „Lugano“
3. Minsko FC „Dinamo“
…
17. Baltijos futbolo akademija
U-8
1. FC „Juventus“
2. Minsko FC „Dinamo“
3. „Baltika“ Kaliningrad
***
5. FM „Audra“ (Vilnius)
U-7
1. Roterdamo „Feyenoord“
2. Rygos RFS
3. Vilniaus „Granitas“
U-6
1. FM „Audra“ Vilnius
2. FM „Fortūna“ Kaunas
3. FK „Granitas“ Vilnius